Popieþius Benediktas XVI: „Atsiversti á meilæ“
 
 

Iðtrauka ið popieþiaus Benedikto XVI kalbos per bendràjà audiencijà kovo 1-àjà, Pelenø dienà

40 dienø trukmë gavënios laikui suteikia nedviprasmiðkai aiðkià prasmæ. Juo norima priminti kelis ávykius, þenklinusius senojo Izraelio gyvenimà ir istorijà, bei ið naujo parodyti mums jø paradigminæ reikðmæ: prisiminkime, pavyzdþiui, keturiasdeðimt visuotinio tvano, pasibaigusio Dievo sandora su Nojumi ir per já – su þmonija, dienø, keturiasdeðimt Mozës ant Sinajaus kalno praleistø dienø, po kuriø buvo dovanotos Ástatymo plokðtes. Gavënios laiku pirmiausia norima pakviesti kartu su Kristumi ið naujo iðgyventi tas keturiasdeðimt dienø, kurias jis prieð savo vieðàjà veiklà melsdamasis bei pasninkaudamas praleido dykumoje. Su visais pasaulio krikðèionimis ðiandien pradedame apmàstymø ir maldos kelià ir, ásimàstydami á pagrindinius tikëjimo slëpinius, dvasiðkai leidþiamës Kalvarijos kalno link. Taip mes rengiamës po kryþiaus slëpinio patirti Velykø prisikëlimo dþiaugsmà.

Visose parapijose ðiandien atliekamas rimtas ir simbolinis veiksmas – barstomi pelenai. Šá ritualà lydi dvi labai reikðmingos formulës, kuriomis primygtinai raginama suvokti save kaip nusidëjëlá ir atsigræþti á Dievà. Pirmoji formulë tokia: „Atmink, þmogau, jog dulkë esi ir dulkëmis virsi“ (plg. Pr 3, 19). Šiais þodþiais, paimtais ið Pradþios knygos, primenama þmogaus sàranga, pavaldi praeinamumui ir ribotumui, ir norima paskatinti pasitikëti vien Dievu.

Antroji formulë kyla ið þodþiø, kuriuos Jëzus iðtarë pradëdamas savo vieðàsias keliones: „Atsiverskite ir tikëkite Evangelija“ (Mk 1, 15). Tai raginimas nepajudinamai bei pasitikint laikytis Evangelijos ir ja grásti asmeniná ir bendruomeniná atsinaujinimà. Krikðèionio gyvenimas yra tikëjimo gyvenimas, besiremiantis Dievo þodþiu ir to þodþio maitinamas. Gyvenimo iðbandymuose ir pagundose raktas á pergalæ yra iðgirsti tiesos þodá ir ryþtingai atmesti blogio melà. Štai autentiðka ir pagrindinë gavënios laiko programa – klausytis tiesos þodþio, gyventi tiesoje, sakyti tiesà, veikti laikantis tiesos ir atstumti nuo savæs melà, nuodijantá þmogiðkumà ir atveriantá vartus á kiekvienà negerovæ. Taip pat neatidëliotinai bûtina per ðias keturiasdeðimt dienø girdëti Evangelijà, Vieðpaties þodá, tiesos þodá, idant kiekvienas krikðèionis, kiekvienas mûsø geriau suvoktume tiesà, duotà mums, kad galëtume gyventi tiesoje bei jà liudyti. Gavënios laikas akina mus leisti Dievo þodþiui persmelkti mûsø gyvenimà ir taip paþinti pamatinæ tiesà: tai, kas esame, ið kur ateiname, kur turime eiti, koks yra pasirinktinas gyvenimo kelias. Tad gavënios laikas siûlo mums asketiná ir liturginá kelià, padedantá pamatyti mûsø paèiø silpnybes bei atverti ðirdá gailestingajai Kristaus meilei.

Priartindama mus prie Dievo, tokia gavënios kelionë dovanoja mums galimybæ naujomis akimis paþvelgti á mûsø brolius ir seseris bei á jø vargus. Kas ima matyti Dievà, þvelgti á Kristaus veidà, tas mato savo brolá kitomis akimis; jis paþásta brolá ir tai, kas jam naudinga ir kas þalinga, jo vargus. Todël gavënios laikas, kaip ásiklausymo á tiesà metas, yra palanki proga atsiversti á meilæ, nes gilioji tiesa – Dievo tiesa kartu yra meilë – meilë, gebanti persiimti Vieðpaèiui bûdinga uþuojautos bei gailestingumo laikysena, kaip tik jà norëjau priminti savo Þinioje gavënios proga, kurios tema yra Evangelijos þodþiai: „Matydamas minias, jis gailëjosi þmoniø“ (Mt 9, 36).

Baþnyèia, suvokdama savo misijà pasaulyje, nepaliaujamai skelbia Kristaus, savo uþuojautos kupinà þvilgsná kreipianèio á visø laikø þmones bei tautas, gailestingàjà meilæ. Daugybës þmoniø baisaus skurdo akivaizdoje abejingumas bei uþsisklendimas savo egoizme nepakenèiamai prieðtarauja Kristaus „þvilgsniui“. Pasninkas ir iðmalda, kuriuos Baþnyèia kartu su malda ypaè siûlo gavënios laiku, teikia puikià progà su Kristaus „þvilgsniu“ susivienyti ir iðvysti save paèius, þmonijà bei kitus jo akimis. Pilni tokios dvasios áþengiame á rimtà ir maldos kupinà gavënios laiko aplinkà, kuri kaip tiktai yra meilës broliui aplinka.

Tegu tai bûna apmàstymø ir intensyvios maldos dienos, kuriomis mums vadovautø Dievo þodis, gausiai pateikiamas liturgijos. Gavënios laikas taip pat tebûna pasninkavimo, atgailos ir budrumo savo paties atþvilgiu metas, suvokiant, jog kova su nuodëme niekada nesibaigia, nes pagunda yra kasdienë tikrovë, o trapumas ir miraþai – kiekvienam paþástamos patirtys. Galiausiai gavënios laikas tebûna metas – nesitenkinant iðmalda – padaryti kà nors gera kitam. Tegu jis bûna autentiðka proga gautomis dovanomis pasidalyti su broliais ir seserimis, atsigræþti á neturtingiausiøjø ir labiausiai apleistøjø vargus.

Marija, Atpirkëjo motina, mokanti mus iðtikimai klausytis Dievo ir laikytis jo, telydi mus ðiame atgailos kelyje. Tepadeda mums Mergelë Marija iðskaistintu bei atnaujintu protu ir dvasia ðvæsti didájá Kristaus Velykø slëpiná. Kupinas tokiø jausmø visiems linkiu graþaus ir vaisingo gavënios laiko.

„Baþnyèios þinios“

katalikai.lt

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt