| Vilniuje
Sausio 27 d. sukako 80 metø nuo pal. Jurgio Matulaièio (1871–1927) mirties. Ta proga palaimintasis buvo iðkilmingai paminëtas Marijampolëje, Kaune, Vilniuje.
Sausio 28 d. 12.30 val. ðv. Miðias Vilniaus arkikatedroje aukojo kardinolas Audrys Juozas Baèkis, koncelebravo apaðtaliðkasis nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas, vyskupai Juozas Tunaitis ir Rimantas Norvila, marijonø generalinis vyresnysis t. Janas Nikolaijus Rokoszas, jo patarëjas t. Joe Roeschas, Lietuvos marijonø provincijolas Vytautas Brilius ir Vilniaus marijonø vienuolyno vyresnysis kun. Vaclovas Aliulis, kiti monsinjorai ir kunigai.
Pamokslo metu kardinolas A. J. Baèkis, remdamasis arkiv. Jurgio Matulaièio dienoraðèiu, iðkëlë paðaukimo ir iðtikimybës Dievui aspektus palaimintojo gyvenime. Arkiv. J. Matulaièio nuostata – visa priimti ið Dievo rankø ir visiðkai save jam atiduoti – árodo, kad taip pat ir Dievas neatðaukia savo paþadø ir yra iðtikimas þmogui, kuris tuos paþadus priima. Kardinolas priminë, kad arkiv. J. Matulaièio vyskupavimo metu Vilniaus arkivyskupijoje buvo itin sudëtinga tautinë ir dvasinë padëtis, taèiau ganytojas buvo uþsibrëþæs visiems „lygiai tarnauti“. Vysk. J. Matulaitis buvo ásimylëjæs Baþnyèià ir, vadovaudamasis ðûkiu „blogá nugalëk gerumu“, siekë tobulai jai tarnauti. Kardinolas kvietë ir ðiandien klausti savæs: „ar að tikrai myliu Dievà, ar viskà padariau, kad Baþnyèia taptø ðvyturiu kelyje á Dievà?“ ir ragino, sekant pal. arkiv. Jurgio Matulaièio pavyzdþiu, gyventi Evangelijos dvasia, neapsiduoti nevilèiai, semtis dràsos ir ryþto ið mûsø tautos palaimintojo.
14.00 val. Šv. Kryþiaus baþnyèioje palaimintajam Jurgiui Matulaièiui skirtà konferencijà atidariusi s. Ignë Marijoðiûtë sakë, kad ðio minëjimo tikslas – „suþadinti mûsø troðkimà iðtikimiau sekti Kristumi“.
Popieþiaus Benedikto XVI vardu konferencijos dalyvius ir sveèius pasveikino apaðtaliðkasis nuncijus arkiv. Peteris Stephanas Zurbriggenas. Ypaè pabrëþdamas trijø arkiv. Jurgio Matulaièio ákurtø ar atnaujintø kongregacijø svarbà Baþnyèios gyvenime, nuncijus taip pat pasidalijo savo paþintimi su palaimintuoju. Pirmà kartà apie vysk. Matulaitá nuncijus iðgirdo Tbilisyje, ðvæsdamas jo dienà su seserimis eucharistietëmis. Vëliau, skaitydamas Vincenzo Consumato paraðytà vyskupo biografijà, susiþavëjo Matulaièio posakiu „ásimylëjæs Baþnyèià“. Fribûre Matulaitis buvo ásteigæs „studijø namus“ ir per nuncijaus gimtàjà Šveicarijà keliavo á Romà bei paliko graþius atsiminimus. Pasak nuncijaus, „kiekvienas ið pirmo þvilgsnio atrodantis nereikðmingas þenklas ar þodis vëliau gali tapti praneðimu, pakeièianèiu mûsø gyvenimà“.
Istorikë Genovaitë Gustaitë, skaièiusi praneðimà „Pal. Jurgis Matulaitis nekrologuose“, iðskyrë tris deðimèia kalbø paraðytuose nekrologuose pabrëþiamus dalykus: J. Matulaièio ðventumà ir apaðtaliðkumà; jo socialiná jautrumà, neturtà, tarnavimà darbininkams; netektá Baþnyèiai, vienuolijai, visai Lietuvai.
Romerio universiteto dokt. Svetlanos Usovos-Kurbanovienës praneðimas „1927 m. Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto Konkordatas. Jurgio Matulaièio diplomatinis ánaðas“ atskleidë unikalø Jurgio Matulaièio vaidmená ðio sudëtingo istorinio proceso kontekste.
Kun. Vaclovas Aliulis kalbëjo apie palaimintojo aktualumà ðiandien. Pristatydamas Jurgio Matulaièio biografijà praneðëjas pabrëþë, kad palaimintasis mokëjo skaityti laiko þenklus (plg. Mt 16, 4), suvokti, ko visuomenei ir Baþnyèiai reikia ðiandien, ir numatyti (kaip ðachmatuose) „porà ëjimø á prieká“. Visà savo veiklà nuo pat jaunystës iki gyvenimo pabaigos Matulaitis persunkë intensyviu maldos gyvenimu, su didþiule kantrybe dël varginanèios kaulø dþiovos; su ramybe ir atlaidumu vykdë ðv. Pauliaus ir savo ðûká: „Nugalëk pikta gëriu“ (Rom 12, 21). Kun. Aliulis kalbëjo, kad „blaivia iðmintimi ir apaðtaliðka dvasia Matulaitis ne tik buvo aktualus savo laikams, bet ne syká pralenkë juos pusðimèiu metø á prieká“. Gilindamasis á Jurgio Matulaièio dvasià ir veikimo pavyzdá, kun. Aliulis iðskyrë keletà tikslø ir uþdaviniø, kuriø mûsø dienomis siektø palaimintasis: ugdyti þiniasklaidà ir katalikiðkàjà inteligentijà, puoselëti Dievui paðvæsto gyvenimo kelià, skatinti glaudø hierarchijos, diecezinio klero bei vienuolijø bendradarbiavimà. Negailëti jëgø ir lëðø katalikø pasaulieèiø mokslinimui bei dvasiniam ugdymui, skatinti jø veikimà kultûrinëje, socialinëje ir politinëje srityje. „Ið pal. Jurgio Uþraðø ir darbuotës stiliaus, – sakë kun. Vaclovas, – galime numanyti jo teikiamas bendro pobûdþio gaires vadovams ir visiems besidarbuojantiems: bûk atviras naujoms idëjoms, bet nesivaikyk madø. Produktyviai sunaudok laikà. Kreipk dëmesá ir jëgas á tas sritis, kuriose Baþnyèiai ðiandien yra sunku ar sunkiausia. Spræsdamas ðiandienos klausimus, turëk mintyje rytojø ir porytojø. Ir visada atsimink: „Kà padëtø visà pasaulá laimëti, jei savo sielà nuskriaustum“ (plg. Lk 9, 25), taigi ora et labora, labora et ora: melskis taip, tarsi viskas nuo Dievo pareitø, ir darbuokis taip, tarsi viskas nuo tavæs pareitø, nes ið tikrøjø viskas pareina nuo Dievo ir tavæs.“
Pirmadiená, sausio 29 d., Lietuvos Mokslø Akademijos bibliotekoje Vilniuje atidarytos dvi parodos: „Švenèiausiosios Mergelës Marijos Nekaltojo Prasidëjimo kunigø marijonø vienuolijos dovanoti leidiniai“ ir „Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis 1871–1927“. Atidarymo, á kurá susirinko nemaþas bûrys vilnieèiø ir sveèiø, metu kalbëjæs vysk. J. Tunaitis atskleidë esminius pal. Jurgio Matulaièio gyvenimo faktus ir asmenybës bruoþus, o istorikë Genovaitë Gustaitë, pristaèiusi ádomiausius parodø eksponatus, iðreiðkë dþiaugsmà ir viltá, kad ðios dvi ekspozicijos padës Lietuvos visuomenei geriau paþinti pal. Jurgá Matulaitá.
Marijampolëje
Šeðtadiená, sausio 27-àjà, ðv. Miðias Marijampolës bazilikoje, kur ilsisi palaimintojo palaikai, ðventë apaðtaliðkasis nuncijus Lietuvoje Peteris Stephanas Zurbriggenas ir Lietuvos vyskupai. Šv. Miðioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas A. J. Baèkis, pamokslà pasakë Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevièius. Pamaldose dalyvavo visas bûrys tëvø marijonø, vadovaujamø ið Romos atvykusio vienuolijos generalinio vyresniojo t. Jano Rokoszo. Šià vienuolijà palaimintasis Jurgis atnaujino, jai vadovavo, joje ágyvendino savo paties didþiausià troðkimà – visiðkai pasiðvæsti Dievui. Prie savo steigëjo palaimintojo Jurgio Matulaièio taip pat susibûrë ir Švè. Mergelës Marijos Nekaltojo Prasidëjimo vargdieniø seserys bei Jëzaus Eucharistijoje tarnaitës, ðv. Miðias drauge su ganytojais ðventë gausus bûrys Vilkaviðkio vyskupijos kunigø. Tikintieji, gausiai susirinkæ pagerbti palaimintojo ir jo uþtarimo praðyti, vos tilpo erdvioje Marijampolës bazilikoje. Šv. Miðiø áþangoje visus popieþiaus Benedikto XVI vardu pasveikinæs apaðtaliðkasis nuncijus arkiv. Peteris Stephanas Zurbriggenas pabrëþë palaimintojo arkivyskupo Jurgio veikimo dël Dievo ir Baþnyèios ávairiapusiðkumà, o pamokslà sakæs Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevièius priminë ypatingai ryðkø palaimintojo asmenybës ir veiklos bruoþà – gebëjimà jausti su Baþnyèia ir skaityti laiko þenklus. Arkivyskupas ragino susirinkusius bûti ypaè dëmesingus savo laiko ir aplinkos aktualijoms ir priminë ypatingà pastarojo meto Baþnyèios Lietuvoje rûpestá – ðeimø pastoracijà.
Po ðv. Miðiø iðkilminga procesija sustojo Pal. Jurgio koplyèioje, kur ilsisi palaimintojo palaikai, buvo kalbama Pal. Jurgio litanija ir malda, praðant Vieðpatá suteikti jam ðventøjø garbæ.
Pamaldoms pasibaigus, tëvai marijonai ir Švè. Mergelës Marijos Nekaltojo Prasidëjimo vargdieniø seserys pakvietë tikinèiuosius susiburti Marijampolës marijonø vidurinës mokyklos salëje ir pasidalyti mintimis apie palaimintàjá. Dideliam rengëjø, o ir visø susirinkusiøjø dþiaugsmui erdvi mokyklos salë pasirodë per maþa daugiau nei dviem ðimtams norëjusiøjø ið arèiau susipaþinti su palaimintojo asmenybe ir jo ðventumu. Švè. Mergelës Marijos Nekaltojo Prasidëjimo vargdieniø seserys iðgyveno ypatingà dþiaugsmà galëdamos sausakimðoje salëje pristatyti savo vienuolijos Tëvo Steigëjo „Šventumo mokyklà“. Vaizdais ir mintimis susirinkusieji buvo kvieèiami paþvelgti á keletà skirtingø Jurgio Matulaièio – ligonio, mokslininko ir veikëjo, vienuolio ir iðtikimo Dievo valios ieðkotojo – portretø. Iðtraukø ið palaimintojo dienoraðèio ðviesoje kiekvienas turëjo galimybæ paþvelgti ir á savo gyvenimà, pasitikrinti, ant kokiø pamatø jis stovi, kas yra jo centre. Šios susimàstymo valandëlës esmë buvo palaimintojo arkivyskupo Jurgio iðsakytas kvietimas á ðventumà, skirtas kiekvienam tikinèiajam, ir iðkalbingas jo paties ðventumo kasdienybëje pavyzdys. Mintis ir vaizdus palydëjo Marijampolës marijonø mokyklos moksleiviø styginiø kvarteto atliekama muzika, o susitikimo pabaigoje savo idëjas, gyvenimà ir veiklà pristatë Vilkaviðkio vyskupijoje besikurianèios Palaimintojo Jurgio Matulaièio draugijos atstovai.
„Baþnyèios þinios“ katalikai.lt |