| | Kovo 17–18 d. Lietuvos ðeimos centro iniciatyva Marijampolëje vyko tradicinë kasmetinë, jau ketvirtoji, Lietuvos ðeimø centrø metinë konferencija „Paðauktieji ðeimai“. Á jà ið visø Lietuvos vyskupijø atvyko 370 ðeimø centrø darbuotojø, savanoriø ir jaunø ðeimø, ið jø – 90 vaikø. Konferencijà materialiai parëmë Lietuvos Vyskupø Konferencija, Vokietijos katalikø pasaulieèiø akcija Rytø ðalims remti Renovabis, Marijampolës apskrities administracija.
Konferencijos dalyvius pasveikino ir prasmingo darbo palinkëjo Marijampolës apskrities virðininko pavaduotojas Albinas Papeèkys. Konferencijà atidarant mintimis pasidalijo Lietuvos Vyskupø Konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevièius, Lietuvos Vyskupø Konferencijos Šeimos reikalø tarybos pirmininkas kardinolas Audrys Juozas Baèkis, Vilkaviðkio ir Telðiø vyskupijø vyskupai Rimantas Norvila ir Jonas Boruta SJ. Ganytojai atsakinëjo á dalyviø gausiai paþertus klausimus, savo áþvalgomis bei atsakymais iðreiðkë tëviðkà rûpestá dël Lietuvos ðeimø padëties, atsakingo suþadëtiniø pasirengimo santuokai.
Arkivyskupas Sigitas Tamkevièius ðeimos centrø susibûrimà pavadino vilties þenklu Lietuvoje, pasidþiaugë jø veikla, tuo, kad yra „pakankamai didelë armija þmoniø, kurie krikðèioniðkàsias vertybes skleidþia visuomenëje“. Pasak arkivyskupo, „á Dievà besiremianti ðeima yra labai stipri jëga, todël Baþnyèiai ir ðeimai itin reikia bendradarbiauti. Jei turësime gerø, graþiø ðeimø, bus saugi Baþnyèia ir mûsø Tëvynë.“
Vilkaviðkio vyskupas Rimantas Norvila atkreipë dëmesá á Europoje nuolatos kartojamà mintá, jog ðeimos institucija silpnëja. Lietuvoje irgi ne tik daug skyrybø, negausios ðeimos, bet ir daugybë kitø tendencijø rodo ðià nelengvai priimamà tiesà. Taèiau yra kita þinia: „Kûrëjo sumanyta ðeima lieka tokia pati, jos esmë nesikeièia. Kûrëjas ypaè artimai dalyvauja ðeimos gyvenime, jei jis nëra nedraugiðkai iðpraðomas“. Ganytojas akcentavo popieþiaus Jono Pauliaus II apaðtaliðkojo paraginimo dël krikðèioniðkosios ðeimos uþdaviniø ðiuolaikiniame pasaulyje Familiaris consortio mintis, jog tikëjimas yra ðeimos bendravimo pagrindas. Bet tikëjimas yra ir Dievo dovana. Jeigu tikëjimo persmelktas visos ðeimos nariø gyvenimas, praktikuojama malda, tokia ðeima bus stipri.
Lietuvos Vyskupø Konferencijos Šeimos reikalø tarybos pirmininkas kardinolas Audrys Juozas Baèkis pirmiausia iðreiðkë dëkingumà ðeimos centrams uþ svarià pagalbà telkiant ir ugdant krikðèioniðkas ðeimas, uþ didelá ánaðà á Baþnyèios gyvenimà rengiant suþadëtinius santuokai. „Be tvirtos, tikinèios ðeimos mûsø tauta þus. Að nenoriu bûti pesimistas, taèiau ðiandienis ðeimos puolimas pasibaisëtinas“, – sakë kardinolas. Pasak jo, ðeima ðiandien kenèia kaip socialinis darinys, o labiausiai kenèia vaikai. Jaudina skyrybø gausëjimas, globos namuose paliekami vaikai. Ypaè ðiurpà kelia þiaurumas, paaugliø nusikaltimai. Labai daug vaikø jauèiasi atstumti, nemylimi, didëja agresyvumas, daugëja asocialiø ðeimø. Valstybë per maþai dëmesio skiria ðeimai. Baþnyèia yra vienintelë institucija, kuri kalba apie atsakingà pasiruoðimà santuokai, pabrëþdama jos neiðardomumà. Kardinolas citavo Šventojo Tëvo laiðkà jaunimui, kuriame irgi raginama atsakingai pasirengti Santuokos sakramentui, ðeimos kûrimà priimti kaip Dievo planà. Labai svarbu, kad suþadëtiniai giliau suprastø santuokos tiesà ir groþá, kad suvoktø, jog santuoka yra paðaukimas ir ásipareigojimas visam gyvenimui. Kardinolo nuomone, baþnytinë santuoka galëtø bûti graþesnë ir giliau áprasminta besituokianèiøjø sàmonëje, jei bûtø laiminama aukojamose ðv. Miðiose.
Kardinolas A. J. Baèkis pasigërëjo ávairiais ðeimø sambûriais, padràsino, jog parapijose krikðèioniðkos ðeimos nelauktø vyskupø raginimo ir savo iniciatyva burtøsi á ðeimø maldos grupelës, pasidalytø rûpesèiais, problemomis bei dþiaugsmais, vienos kitas palaikytø ir stiprintø dvasiðkai. Tokie susibûrimai yra geriausias liudijimas, jog tik tradicinë, pagal Dievo planà sukurta ðeima turi ateitá. Kardinolas pabrëþë, kad per þiniasklaidà ir kitais kanalais perðami nauji ðeimø modeliai – tai prigimtinio ástatymo nepaisymas, o tai ne tik þeidþia þmogaus orumà, bet ir sukelia katastrofiðkus padarinius. Europos Parlamentas ar Europos Sàjungos institucijos negali nurodyti, koks ðeimos modelis turëtø bûti Lietuvoje. Kardinolas atkreipë dëmesá á popieþiaus Jono Pauliaus II mintá, jog krikðèioniðka ðeima yra geroji naujiena pasauliui. Nepaprastai svarbu, kad nuoðirdþiai ir atvirai bendraujant, iðsikalbant bûtø palaikoma santuokinë vyro ir moters meilë, kad tà tëvø tarpusavio meilæ bei pagarbà matytø vaikai. „Šeimos, meilës idealas nëra utopija, bet tai ámanoma pasiekti tik padedant Dievui, tam ir yra Santuokos sakramentas, kuris paðventina þmogiðkà meilæ. Kasdien maþuose dalykuose auginama ir auganti sutuoktiniø meilë yra ryðkiausias Dievo meilës þenklas tai ðeimai“, – sakë kardinolas A. J. Baèkis.
Telðiø vyskupas J. Boruta palietë tëvø ir vaikø santykiø problemas, pabrëþë jaunimo rengimo santuokai svarbà. Pasiremdamas provincijos pavyzdþiais, vyskupas kalbëjo apie ásigalinèià naujà „tradicijà“, kai baþnyèioje nesituokiantys jaunavedþiai fotografuojasi baþnyèios fone arba nori vestuvinëje nuotraukoje ásiamþinti su kunigu. Tai rodo kaþkoká tradicijø ilgesá, taèiau tikëjimas tokiai ðeimai nebus atrama. Tenka apgailestauti, kad ir á kunigø seminarijà nemaþai jaunuoliø ateina ið nepilnø ðeimø, nepatyræ tradicinës katalikiðkos ðeimos aplinkos.
Renginio organizatoriai – Lietuvos ðeimos centras ir Vilkaviðkio vyskupijos ðeimos centras – konferencijos potemei parinko þodþius: „Dviem yra geriau negu vienam... Kai vienas ið jø suklumpa, kitas padeda bièiuliui atsikelti“ (Koh 4, 9–10). Šià temà pirmàjà konferencijos dienà teoriðkai nagrinëjo dr. Eglë Laumenskaitë, dr. Gintautas Vaitoðka ir dr. Paulius Subaèius.
Dr. E. Laumenskaitë paskaitos „Ir du taps vienu kûnu“ (Mk 10, 8) teiginiais atsakë á klausimus, kodël Šventajame Raðte, kalbant apie vyro ir þmonos santykius, vis gráþtama prie Pradþios knygos, kaip suprasti apaðtalo Pauliaus pamokymus apie sutuoktiniø santykius, kà reiðkia ðiandien vis daþniau girdimas teiginys, jog „ðeima yra namø Baþnyèia“, kodël vyro ir moters santuokinë meilë yra svarbi ir brangintina ne tik ðeimai, bet ir Baþnyèiai. Psichologas G. Vaitoðka paskaità „Ar galima padëti bièiuliui atsikelti“ pradëjo pasidþiaugdamas, jog ðeimos centrø konferencijos auditorija skirtinga nuo áprastos Lietuvos auditorijos, nes joje daug vyrø. Tai esàs viltingas þenklas. Lektorius dalijosi mintimis apie pagarbà sutuoktiniui, iðsikalbëjimà ðeimoje bei sugebëjimà „kalbëti tiesà su meile“. „Ar vyras dar kà nors reiðkia?“ – taip suformuluotà temà nagrinëdamas dr. P. Subaèius svarstë, kaip visuomenëje ásivaizduojamas vyriðkumas, koks kuriamas vyro idealas, kaip ávairios jo savybës reiðkiasi ðeimos labui, apþvelgë vyro ir moters tapatybæ bei jø pasiskirstymà vaidmenimis.
Pirmoji konferencijos diena baigta kardinolo A. J. Baèkio ir vysk. R. Norvilos koncelebruotomis ðv. Miðiomis Šv. Vincento Paulieèio baþnyèioje. Po to surengta smagi ðeimø vakaronë.
Antroji konferencijos diena prasidëjo ðv. Miðiomis Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje. Šv. Miðiø liturgijai vadovavo ir pamokslà pasakë Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevièius, jas koncelebravo Vilkaviðkio vyskupas Rimantas Norvila, vyskupas emeritas Juozas Þemaitis MIC, kunigai.
Antràjà dienà s. Viktorija Pleèkaitytë MVS konferencijos dalyviams paskaita „Palaimintasis Jurgis Matulaitis – ðventasis mûsø laikams“ atskleidë palaimintojo Jurgio asmenybës pagrindinius bruoþus ir jo rodytà kelià ðiandienos pasaulieèiui, ðeimos þmogui á ðventumà. Konferencijoje apie santuokoje patirtas ir áveiktas krizes nuoðirdþiai kalbëjo 22 metus kartu gyvenantys Daiva ir Jonas bei ketveriø metø ðeimyninio gyvenimo staþà turintys sutuoktiniai Aistë ir Darius.
Lietuvos ðeimos centro direktorë Vijoleta Valantiejutë ir reikalø vedëja Dalia Lukënienë pristatë ir pakomentavo suþadëtiniø rengimo Santuokos sakramentui atnaujintà programà. Pasiûlymus teikë ir jà tobulino per 40 þmoniø ið visø vyskupijø ðeimø centrø. Aðtuoniø susitikimø su suþadëtiniais programà Lietuvoje siûloma ágyvendinti per dvejus metus. Konferencijos pabaigoje nuoðirdþiais ðeimø liudijimais pasidþiaugë vysk. R. Norvila, vaisingo darbo palaikant ir stiprinant ðeimos institucijà palinkëjo arkiv. S. Tamkevièius.
„Baþnyèios þinios“
katalikai.lt
|
á pradþià
á virðø