| 2015 m. birþelio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salë
Ekscelencija Prezidente, Ekscelencijos Vyskupai ir Ambasadoriai, gerbiami Signatarai, gerbiami Seimo ir Vyriausybës Nariai, gerbiami Lietuvos þmonës prie televizijos ir radijo imtuvø!
Ypaè noriu kreiptis á senesniuosius, nes Jûs visi dar prisimenate savo seneliø pasakojimus apie tà metà, kai sovietai sugràþino Vilniø (bet Lietuva ásileido sovietø kariuomenæ). Niekas nesidþiaugë, visi jautë artëjanèià okupacijà. Pasak V. Krëvës „visa lietuviø tauta tada suprato, kad prasidëjo Lietuvos tragedijos pirmasis aktas. Savo skausmà þmonës taikliai iðsakë: „Vilnius mûsø, o mes rusø“. Bet dar skaudþiau mûsø seneliai dejavo ir kaltino valdþià, kai 40-øjø birþelio 15-àjà be ðûvio atidavë Lietuvà sovietams, nors turëjo ginklø, lëktuvø, tankø. Dejavo tada tauta. Ir argi tik paprasti þmonës dejavo?
Ir poetas Aistis aimanavo:
„Vienas kraujo laðas bût tave apgynæs, Bet varge jo vieno tu pasigedai, Nors visi þadëjom mirti uþ Tëvynæ – Liko netesëti mûsø paþadai“.
Kadangi nenuaidëjo në vienas ðûvis, sovietai galëjo vaidinti visam pasauliui, kad Lietuva laisvai ástojo á jø sàjungà.
Ir prasidëjo Tautos kanèios: 3 okupacijos nusineðë treèdalá Lietuvos. Adolfas Damuðis Lietuvos Katalikø mokslø akademijoje suskaièiavo, kad Lietuva neteko 1 122 600. Tai ne tik lietuviai, bet ir þydai, lenkai, èigonai, karaimai. Kas gi uþmirð þydø getus ir baisøjá holokaustà? Kiti iðdardëjo gyvuliniais vagonais, treti pabëgo á Vakarus. Daug kartø buvo tremiami þmonës, klykë maþi vaikai, duso ir mirë ið bado ar troðkulio gyvuliniuose vagonuose. Degë sodybos su visais þmonëmis. Prisimena „Lietuvos Aido“ redaktorius Pilvelis, prisimena, tiesa, ne patá baisiausià sudeginimà: „Buvau penkeriø metukø, kai mane iðneðë ið deganèios trobos. Tëtis buvo suðaudytas mûsø akivaizdoje. Sprogstamais uþtaisais iðplëðë jam ðonà ir jis labai kankinosi, rëkë, kol dar 2 ðûviais já pribaigë. Kai mama nueidavo prie jo kapo, tai, apsikabinusi kryþiø, vis raudodavo, ðaukdavo tëtá tokiais þodþiais, kurie galëtø tapti tikra raudø, skausmo ir nevilties poezija“.
Ir kodël mûsø visø nepalauþë, nesunaikino? Juk tai planavo ir faðistai, ir komunistai. Ogi pakilo tauta á partizaniná karà po karo, ëjo vyrai ir moterys. Girdþiu jø ryþtà Glemþaitës eilëse:
„Mes mokësime numirt, nes Tëvynë aukos reikalauja. Nesurið mûs‘ gretø nieks vergovës pikta grandine. Neiðmoksim sulinkt prieð ateiviø ástatymà naujà: savo brolá parduot – dar visi neiðmokome, ne!“
Visà deðimtmetá kariavome be tankø, be galingø ginklø, be pasaulio pagalbos, vienui vieni, 3 milijonai prieð 250 milijonø! Ir iðmokome tokio karo, kuriam ginklo pasaulis nerado, ir kuris visada atveda iki pergalës. Taip, taip, per visà okupacijos laikà, be paliovos mûsø tauta kariavo tikrà karà prieð komunizmà, kariavo dvasiná karà.
Neleido mums spausdinti maldaknygiø nei katekizmø. Bet jø niekada nepritrûkome, milijonus iðleidome. Taip milijonus. Stebëjausi, visada þavëjausi broliø ir seserø lietuviø dràsa ir tvirtumu. Papraðydavau perraðyti, nukopijuoti, ir perspëdavau: jei pagaus, kalëjimas. Bet niekada neatsisakë, ne kartà net tarybinëse ástaigose nukopijavo tûkstanèius knyguèiø.
Arba kryþiø statymas. Antai, Rainiø kankiniø þudyniø vietoje be perstojo buvo statomi ir vis griaunami kryþiai. Nors Kryþiø kalnà griovë bene 7 kartus, vis iðkildavo nauji kryþiai.
O mûsø protestai dël tikëjimo laisvës varþymo skambëjo per visà pasaulá, pvz.., „17 tûkstanèiø memorandumas“. O kur dar pogrindiniai laikraðèiai: „Lietuvos Katalikø Baþnyèios kronika“, „Auðra“, „Rûpintojëlis“, „Laisvës ðauklys“... Jø bene 40 ar daugiau. Kituose komunistinës imperijos kraðtuose gal 10 kartø maþiau.
Galima klausti, kas padarë mus tvirtus, nenugalimus? Tikëjimas. Tai patvirtina Baltstogës ir Krokuvos universitetø profesorë Katarzyna Korzeniewska. Ji savo moksliniuose darbuose árodë, kad sëkmingiausiai sovietø valdþiai prieðinosi bûtent Katalikø Baþnyèia, ji suvaidino bene svarbiausià vaidmená griaunant SSSR. Tikëjimas neleido Lietuvai pasiduoti, nes tikëjimas didesniu ar maþesniu laipsniu apëmë visà Lietuvos visuomenæ. Kalëdas ar Velykas ðventë net kompartijos nariai. Prisimenu, Alytuje tik 1 þydø ðeima nevalgë Kûèiø vakarienës. Taigi, slapta ar vieðai visi laikësi tikëjimo. Ir atëjome á laisvæ beveik 80% katalikø ir 10% kitø tikëjimø. Tik tokioje tikëjimo ir kovos atmosferoje galëjo gimti Sàjûdis.
Brangieji, baigdamas kreipiuosi á Seimà, Vyriausybæ, Prezidentæ.
Pagalvokime, kaip galime iðlaikyti mûsø Tautos tikëjimà, tvirtumà kompiuteriø laikais? Nuolat, kasdien jaunimui átakà daro mokykla. Todël tokia liberali Vokietija turi 2 savaitines tikybos ar etikos pamokas vertinamas paþymiais, privalomas visiems, nes visi pilieèiai privalo ágyti tvirtus doros pagrindus. O pas mus vos viena laisvai pasirenkama, visiðkai nevertinama paþymiais pamoka. Tad klausiu: ar perduodame jaunimui pagrindiná mûsø Tautos tvirtumo ginklà?
Dëkoju uþ dëmesá.
|