Krokuvos arkivyskupo metropolito Mareko JÆDRASZEWSKIO þodis po Padëkos ðv. Miðiø Videniðkiuose
 
 

Šventieji vienija mus sù Dievu, kuris yra visokio ðventumo Versmë. Šventieji pranoksta mûsø þemiðkàjá laikà ir rodo á amþinybæ. Šventieji iðeina anapus mûsø pasaulio ir kvieèia þvelgti á dangiðkàjà Jeruzalæ, kur nereikia „nei saulës, nei mënulio, nes já apðvieèia tviskanti Dievo ðlovë ir jo þiburys yra Avinëlis“ (Apr 21, 23). Šventieji sudaro paèià Baþnyèios gyvenimo ðerdá. Šventieji ðiai Baþnyèiai suteikia universalø, visuotiná matmená, dël to ji nuolat pranoksta valstybiø, tautø ir visuomeniø sienas ir jungia jas á vienà Dievo tautà, Šventosios Dvasios galia paskui Kristø einanèià pas Dievà, apstø gailestingumo. Šventøjø dëka, kad ir kur pasaulyje atsirastume, visuomet jauèiamës esà namie.

Garbingieji Ekscelencijos vyskupai,
Lietuvos vyskupø konferencijos pirmininke, Vilniaus arkivyskupe metropolite Gintarai Gruðai
Kaiðiadoriø vyskupe Jonai Ivanauskai, kurio vyskupijos teritorijoje yra pal. Mykolo gimtinë Giedraièiai,
Brangûs broliai Kristaus kunigystëje,
Gerbiami paðvæstojo gyvenimo nariai,
Gerbiami valdþios atstovai, ponia Lenkijos ambasadore Lietuvoje Urðulia Doroðevska,
Brangûs broliai ir seserys

Šiandien bûdamas Videniðkiuose, Lietuvoje, jauèiuosi – ir esu tikras, kad galiu tai pasakyti, – jauèiamës esà pas save, savo namuose, nors asmeniðkai èia esu pirmà kartà gyvenime. O taip yra todël, kad didþiuojamës ir dþiaugiamës priklausydami tai paèiai vienai, ðventai, apaðtalinei Katalikø Baþnyèiai. Tà pasididþiavimà ir dþiaugsmà jauèiame dël daugelio ðventøjø, kurie nuo pat pradþiø siejo mûsø tautas ir valstybes, Lenkijà ir Lietuvà. Sujungë jas per mûsø Vieðpaties Jëzaus Kristaus pergalingo kryþiaus slëpiná.

Ta istorija prasidëjo nuo stebuklingo kryþiaus Vavelyje, Lenkijos karaliø pilyje Krokuvoje. Kai 1384 metais á Lenkijà atvyko karalienë Jadvyga Aþujietë, beje, turëjusi karaliaus statusà, ji ið Vengrijos atsiveþë ypatingà juodà krucifiksà, pagamintà ið liepos medþio veikiausiai Vengrijoje arba Prahoje, Èekijoje. Prieðais ðá kryþiø Jadvyga labai daþnai melsdavosi. Didþiausiø dvasiniø svyravimø akimirkomis, kai dar nuolat svajodavo apie santuokà su Vilhelmu Habsburgu, pasak tradicijos, ji iðgirdo Kristaus balsà, kuris nuo kryþiaus aukðtybës ragino jà priimti kaip sutuoktiná Lietuvos didájá kunigaikðtá Vladislovà Jogailà. Dël santuokos su juo Lietuva galëjo priimti ðventàjá Krikðtà. Šitaip prasidëjo tos valstybës christianizacija, o Kristaus kryþius visiems laikams ásiliejo á jos kraðtovaizdá. Kaip sakë popieþius Jonas Paulius II, 1987 m. birþelio 7 d. klûpodamas prie palaimintosios Jadvygos relikvijø ir po jos kryþiumi, Jadvyga tapo „mûsø didþioji karalienë ir tautø motina“. Taip Kristaus kryþius tapo raktu, leidþianèiu suprasti Lenkijos ir Lietuvos istorijoje áraðytø daugelio ðventøjø ir palaimintøjø gyvenimà ir darbus. Šiandien juos jau minëjo Vilniaus arkivyskupas: tai ðventasis karalaitis Kazimieras, ðv. Andriejus Bobola, ðv. Rapolas Kalinauskas, pal. Jurgis Matulaitis, ðv. Faustina, pal. Mykolas Sopoèko, pal. Teofilius Matulionis.

Mûsø laikais Kristaus kryþius ypaè átaigiai ir jaudinamai ásiliejo á Lietuvos kraðtovaizdá Kryþiø kalno pavidalu. 1993 m. rugsëjo 7 d. ðiame kalne lankësi didysis ðv. Jonas Paulius II. Kalbëdamas apie komunistø valdymo laikus, jis tuomet, be kita ko, sakë: „Jûsø Tëvynëje anuomet siautëjo neþmoniðka visuotinës prievartos sistema. Ji trypë ir þemino þmogø. Tø prievartos ir mirties baisybiø iðvengusieji suprato, kad èia pat, jø akyse, jø kraðto þmonëms ir ðeimoms pasikartojo ir iðsipildë tai, kas jau buvo atsitikæ Golgotoje, kur Dievo Sûnus, „priëmæs tarno iðvaizdà“, kaip þmogus „nusiþemino tapdamas klusnus iki mirties“ (Fil 2, 7–8). Taigi Kryþiaus lemtis kliuvo daugeliui jûsø tautieèiø. Jiems nukryþiuotas Kristus buvo neiðsenkamas dvasios jëgø ðaltinis iðveþimø ir mirties nuosprendþiø akimirkomis. <…> Betgi Kryþius kartu yra ir „iðaukðtinimas“. Pranaðaudamas ant Golgotos savo mirtá, Kryþiaus mirtá, Kristus pasakë: „Þmogaus Sûnus turi bûti iðkeltas“ (Jn 3, 14). <…>Tai, kas þmoniø supratimu yra visiðkas sunaikinimas, Kristaus aukos akivaizdoje atsiskleidþia kaip dieviðka galia: Atpirkimo galia ir Kristaus iðgananti jëga. <…> Meilë nugali kerðtingà neapykantà <…>. Šia meile Dievas pamilo pasaulá nukryþiuotame ir prisikëlusiame Kristuje. Kryþius yra ðios Meilës þenklas. Kryþius yra amþinojo Gyvenimo Dieve þenklas.“

Ypaè pastarieji þodþiai, kuriuos citavau ið Šventojo Tëvo Jono Pauliaus II homilijos, tinka dar vienam ðventajam, kuris mus ðiandien èia subûrë, kuris yra dar vienas dvasinis tiltas, jungiantis Lenkijà ir Lietuvà, ir kuris mums visiems ðiandien leidþia iðgyventi vienos Dievo tautos, gyvenanèios Katalikø Baþnyèioje, bendrystæ – tai palaimintasis Mykolas Giedraitis. Jis Lietuvos þemës sûnus, èia gyvenæs keturiasdeðimt metø, ir sykiu Krokuvos ðventasis, kur pragyveno kitus dvideðimt penkerius metus, kur mirë ir buvo palaidotas. Kaip nuolankus zakristijonas tarnaudamas Krokuvos Šv. Morkaus baþnyèioje, labai daug laiko skyrë asmeninei maldai. Jis ypaè kontempliuodavo Kristaus kanèià klûpodamas prieðais didájá krucifiksà, kuris anuomet buvo baþnyèios presbiterijos arkoje, o nuo XVIII a. yra pagrindiniame altoriuje. Kartà savo nuodëmklausiui Jonui Þmigrodiðkiui prisipaþino, jog nuo to kryþiaus aukðtybës á já kreipësi pats Kristus sakydamas : „Bûk kantrus iki mirties, ir duosiu tau gyvenimo vainikà.“

Brangûs broliai ir seserys, ðiandien dëkodami Vieðpaèiui Dievui uþ pal. Mykolo Giedraièio ekvipolentinës (lygiavertës) beatifikacijos dovanà, ir savo paèiø atþvilgiu priimkime bûtent tuos Kristaus þodþius. Kovodami dël krikðèioniðkøjø vertybiø ðiandienos pasaulyje, kuris – savo praþûèiai – nori gyventi taip, „tarsi Vieðpaties Dievo nebûtø“, kantriai iðlikime prie mûsø Vieðpaties Jëzaus Kristaus kryþiaus, kuris yra vienintelë mûsø viltis. Ave Crux, spes nostra unica! Šiandienos ávykiui atminti praðau priimti miniatiûrà, vaizduojanèià Vavelio stebuklingàjá kryþiø, prie kurio meldësi ðv. karalienë Jadvyga ir kurio istorija davë pradþià Kristaus kryþiaus istorijai Lietuvoje.

Vertimà parengë LVKS

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt