Kovo 28 d. Istorinėje prezidentūroje Kaune vykusios knygos „Diplomatas par excellence: Kazys Lozoraitis (1929–2007)“ sutiktuvės sutraukė gausų būrį Lietuvos diplomatijos ir valstybės istorija bei iškiliais jos veikėjais besidominčių žmonių, dalyvavo leidėjai bei ambasadoriaus našlė Giovanna Pignatelli-Lozoraitis ir dukra Daina. Šiame renginyje, išties pagerbusiame ir paties knygos herojaus – ambasadoriaus Kazio Lozoraičio atminimą, dalyvavo ir LR Prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma, Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, ambasadorius Algirdas Saudargas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ir kt.

Renginį vedęs Lietuvių išeivijos instituto direktorius, VDU prof. Egidijus Aleksandravičius pirmiausia žodį tarti pakvietė knygos leidėjus – sudarytoją dr. Giedrę Jankevičiūtę ir šia knyga visuomenei prisistatančios leidyklos „Artuma“ vadovą bei to paties pavadinimo žurnalo vyr. redaktorių Darių Chmieliauską.

Knygos susitinka savo autorius – šį posakį patvirtino, pasak dr. G. Jankevičiūtės, knygos apie K. Lozoraitį atsiradimo istorija. 20 metų pažįstanti jai asmeniškai brangią Lozoraičių šeimą dailės istorikė, anksčiau su ambasadoriaus žmona parengusi knygą „Pasivaikščiojimai po Romą su Giovanna“ (leidykla „Aidai“, 2006 m.), sakė, kad šis asmeniškas ryšys anaiptol nepalengvino knygos rašymo. Pats ambasadorius, kitų skatinamas rašyti atsiminimus, juos tarsi pradėjo su dr. G Jankevičiūte rengdamas pokalbius, spausdintus „Artumos“ žurnale. Pasak dailėtyrininkės, K. Lozoraitis pildė juos, plėtojo, ir atrodė, kad vėliau bus galima tikėtis ir atsiminimų knygos, tačiau šių vilčių nebeliko dėl netikėtos ambasadoriaus mirties. Pirmoji knygos dalis ir išaugusi iš interviu, parengtų „Artumai“. K.Lozoraičio bendradarbių ir bendraminčių atsiminimai sudaro antrąją dalį, o politinės, diplomatinės aplinkybės, pasak sudarytojos, knygoje atsispindi tiek, kiek jos susijusios su K. Lozoraičio asmeniu, jo šeima. „Jo privatumas niekada nebuvo uždaras, o gyvenimas skirtas Lietuvai“, – sakė dr. G. Jankevičiūtė, atkreipdama dėmesį į savo tikslą atskleisti knygoje vienos žymiausių XX a. Lietuvos šeimų aplinką, kuri neretai knygose būna užmirštama.

Leidyklos vadovas D. Chmieliauskas, pasak sudarytojos, esąs tikras knygos sumanymo spiritus movens. Jis sakėsi meilę ir pagarbą K. Lozoraičiui, kurį asmeniškai sutiko vos keletą kartų, paveldėjęs iš ilgametės „Artumos“ redaktorės Vandos Ibianskos, ambasadoriaus dėka gavusios popiežiaus Jono Pauliaus II paraginimą pakreipti žurnalą šeimos linkme. Pasak D. Chmieliausko, šią knygą imant į rankas norisi būti paprastam, tiesiam ir žmogiškam, koks buvo ir pats ambasadorius, kurio gyvenimą pravartu pažinti ir taip būtąjį tautos laiką paversti esamuoju. „Knyga jauki ir dėl ją rengusių žmonių nuoširdumo“, – sakė D. Chmieliauskas, dėkodamas visiems, kurie prisidėjo prie šios knygos atsiradimo, ypač sudarytojai dr. Giedrei Jankevičiūtei, redaktorei Reginai Pupalaigytei, dailininkei Mildai Kairaitienei bei knygos leidimą parėmusiai LR Užsienio reikalų ministerijai.

„K. Lozoraičio netektis dar aštresnė, nes knyga parengta su didele meile“, – kalbėjo ambasadoriaus giminaitė prof. Dalia Brazauskienė, gražiai atsiliepdama apie leidinį, visomis detalėmis prasmingai atskleidžiantį K. Lozoraičio meilę ir auką Lietuvai, nepaprastą jo inteligenciją, toleranciją, būdo švelnumą ir santūrumą. Mįslingi lemties keliai – pasak jos, daugelis faktų be šios knygos būtų nuėję į užmarštį. Prof. D. Brazauskienė ypač pabrėžė Lozoraičių šeimoje visada palaikytą lietuviškumą, patriotiškumą, pareigos jausmą; vėliau šios nuostatos K. Lozoraičio buvo skiepijamos savo dukrai.
Gražiai lietuviškai kalbėjusi dukra Daina prisipažino, jog knygą skaityti nelengva, nes ji pilna meilės ir jaukumo. „Tiesiog girdžiu tėvą kalbant“, – dėkodama leidėjams sakė ji apie brangią jai knygą, atskleidžiančią tėvo gyvenimą, apie kurį daug žinojo bei kurį naujai pažino, ir daugybės tų žmonių, su kuriais jis dalyvavo išeivijos veikloje Lietuvos labui, gyvenimą – knyga tiesiog sugrąžinanti to pasaulio vaizdą. Ambasadoriaus našlė Giovanna Pignatelli-Lozoraitis kupinu jaudulio savo liudijimu tarsi patvirtino, kad ambasadorius yra tarp jo atminimu besidalijančių žmonių.

Renginio dalyvius pasveikinęs LR Prezidentas V. Adamkus savo žodyje atkreipė dėmesį, jog knygos, būdamos neabejotinai svarbios mūsų gyvenime, užkerta kelią bandymams manipuliuoti istorijos įvykiais ir nuvalo tai, kas galėtų būti užnešta laiko dulkėmis. V.Adamkus prisiminė savo pažintį su Lozoraičių šeima, kurią pavadino labai svarbia Lietuvos diplomatijos dalimi, ir beje, pačia kūrybingiausia: nuopelnus Lietuvai sunku būtų aprašyti ir keliuose tomuose. „K. Lozoraitis buvo savotiškas aristokratas, kuris gyveno ir idealais, ir realybe. Jis neapsiribojo vien diplomatine veikla, bet veikė visose srityse, kuriose tik reikėjo jo išmintingo patarimo ar paraginimo“, – sakė V. Adamkus.

EP narys prof. V. Landsbergis prisiminė, jog K. Lozoraitį jam tekę pažinti įvairiomis aplinkybėmis, ir iš to, kaip mąstė, kalbėjo, jis palikęs uždaroko, daug ką savo širdyje laikiusio žmogaus įspūdį. Profesorius gerais žodžiais atsiliepė apie knygoje išlaikytą ir tekstuose atpažįstamą K. Lozoraičio asmenį, jo subtilų, santūrų, lakonišką kalbėjimo būdą ir visą laikyseną, net ir tylą – tai, ko šiuose pokalbiuose ambasadorius nepasakė.

Prof. E. Aleksandravičius priminė dabarties istorikų vertinimus, kad K. Lozoraitis priklausė tai epochai, kai vyravo asmenybių diplomatija. Ir knygoje, jo nuomone, gražiai dera memuarinis pakilumas ir rami kalba, jos herojus neiškyla virš kitų žmonių, bet neabejotinai atrodo kaip aristokratiškų polinkių ir dvasios asmenybė.

Kovo 30 d. knyga „Diplomatas par exellence: Kazys Lozoraitis“ pristatyta ir Vilniuje, LR Užsienio reikalų ministerijoje. Įžanginį žodį tardamas užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas atkreipė dėmesį, kad ši knyga – ne tik apie žymų diplomatą ir visuomenės veikėją Kazį Lozoraitį, bet ir apie visą iškilią Lozoraičių šeimą. „Šviesaus atminimo K.Lozoraitis ir jo vyresnysis brolis Stasys, kurie savo diplomatinę karjerą pradėjo dar ankstyvoje jaunystėje „sekretoriaudami“ savo tėvui, Lietuvai atgavus nepriklausomybę tapo Lietuvos diplomatinės tarnybos šviesuliais“¸ – sakė dabartinis mūsų diplomatijos vadovas. Renginyje taip pat dalyvavo bei atsiminimais dalijosi ambasadoriaus K. Lozoraičio žmona Giovanna Pignatelli-Lozoraitis ir jų dukra Daina Lozoraitis, Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Apie knygą papasakojo jos sudarytoja dr. Giedrė Jankevičiūtė, istorikas dr. Nerijus Šepetys, bibliografė Silvija Vėlavičienė ir leidyklos „Artuma“ vadovas Darius Chmieliauskas.

Pirmasis knygos „Diplomatas par excellence: Kazys Lozoraitis (1929–2007)“ pristatymas vyko lygiai prieš mėnesį, Šv. Kazimiero šventės išvakarėse, Romoje, LR ambasadoje prie Šventojo Sosto – ten, kur Kazys Lozoraitis atidavė brandžiausius savo gyvenimo metus ištikimai tarnaudamas Tėvynei Lietuvai. Naujoji knyga, atspindinti šios asmenybės šviesą šeimos bei amžininkų prisiminimų, sudėtingų Lietuvos diplomatijos bei atstovybės prie Šventojo Sosto istorijos vingių kontekste, pradeda savo istoriją skaitytojų rankose ir jų vertinimuose.

Parengė Dalė Gudžinskienė