| | 2006 m. kovo 29 d.
1. Jau beveik deðimtmetá Lietuvos vyskupijose galiojanti pasirengimo Santuokos sakramentui programa (þr. LVK Nutarimas dël pasirengimo Santuokos sakramentui programos, „Baþnyèios þinios“ 1996 m. Nr. 22) daugeliui padëjo sàmoningiau priimti ðá sakramentà. Per ðiuos metus ávyko nemaþai pokyèiø, á kuriuos reikia atsiþvelgti rengiant suþadëtinius santuokai. Šia instrukcija siekiama padëti sklandþiau ágyvendinti pasirengimo Santuokos sakramentui programà bei atsiliepti á naujai iðkilusius klausimus.
Atsakomybë uþ tinkamà suþadëtiniø parengimà Santuokos sakramentui
2. Suþadëtiniai, norintys sudaryti baþnytinæ santuokà, ne vëliau kaip prieð tris mënesius iki numatytos vestuviø datos uþsiregistruoja parapijoje, kurioje nori susituokti, ir tada siunèiami á pasirengimo Santuokos sakramentui kursus. Klebonas, kurio parapijoje teikiama santuoka, turi uþtikrinti tinkamà suþadëtiniø parengimà, taip pat ásitikinti jø laisvu stoviu, t. y. tuo, kad jie neturi jokiø kliûèiø sudaryti baþnytinæ santuokà, bei pasirûpinti suþadëtiniø katecheze.
Pasirengimas Santuokos sakramentui vyksta parapijoje, kurioje santuoka bus laiminama. Jei suþadëtiniams tai neámanoma, jie gali pasirengti parapijoje, kurioje turi buveinæ arba laikinàjà buveinæ. Tada ikisantuokinës apklausos anketà ir kitus dokumentus kartu su parapijos klebono leidimu tuoktis uþ parapijos ribø suþadëtiniai pristato á parapijà, kurioje sudaroma santuoka. Kai tuokiamasi uþsienyje, ðie dokumentai siunèiami per vyskupijos kurijà.
Tose baþnyèiose, kuriose laiminama daug santuokø, suþadëtiniai Santuokos sakramentui turi bûti parengiami geriau, didesná dëmesá skiriant suþadëtiniø katechezei ir pasirengimo kursams. Tokiø baþnyèiø klebonai pateikia vyskupui suþadëtiniø rengimo programà ir, ordinarui jà patvirtinus, gauna teisæ santuokai rengti kitø parapijø suþadëtinius.
Jeigu klebonas neturi galimybës gerai parengti suþadëtinius, gyvenanèius ne jo parapijoje, jis turi atsisakyti laiminti jø santuokà. Leidimas priimti Santuokos sakramentà tinkamai neparengtiems suþadëtiniams yra tiesioginis klebono pareigø apleidimas.
Pasirengimo santuokai metu svarbu ávykdyti ne tik teisinius reikalavimus, bet ir rûpestingai organizuoti patá pasirengimo programos vykdymà, suþadëtiniams padëti suvokti Santuokos sakramento prasmæ bei reikðmæ ir ið jo kylanèius ásipareigojimus, panaudoti ðià progà evangelizacijai. Suþadëtinius kunigas turëti paraginti atnaujinti religinæ praktikà, jei ji buvo nutrûkusi.
Laisvo stovio santuokos, ðventimø ar áþadø atþvilgiu ir krikðto fakto nustatymas
3. Laisvas stovis ankstesnës baþnytinës santuokos, ðventimø ar vienuoliniø áþadø atþvilgiu nustatomas pagal suþadëtiniø pateiktà ne anksèiau kaip prieð 6 mën. iðduotà krikðto liudijimà ið krikðto parapijos. Šiame krikðto liudijime bûtinai turi bûti paþymëta, kokie áraðai ir pastabos yra Krikðto knygoje, arba tai, kad jø nëra. Krikðto vietos klebonas privalo iðduoti toká krikðto liudijimà suþadëtiniø ar jø ðeimos nariø praðymu.
Jei laisvas stovis ankstesnës baþnytinës santuokos, ðventimø ar vienuoliniø áþadø atþvilgiu nenustatytas pagal Krikðto knygos iðraðà, parapijos, kurioje laiminama santuoka, klebonas gali já nustatyti pagal suþadëtiniø gyvenamosios ar krikðto vietos klebono arba kito kunigo liudijimà; taip pat pagal suþadëtiniø tëvø ar artimøjø priesaika patvirtintà liudijimà.
Jeigu Krikðto knygoje áraðo nëra, krikðto faktas nustatomas pagal anksèiau iðduotà krikðto liudijimà arba liudininkø priesaikà (plg. kan. 876). Tokiu atveju krikðto faktà patvirtinantá dokumentà kartu su praneðimu apie sudarytà santuokà reikia siøsti klebonui, kurio parapijoje ávyko krikðtas. Klebonas, gavæs praneðimà apie jo parapijoje ávykusá krikðtà, kuris nebuvo áregistruotas Krikðto knygoje, krikðto duomenis áraðo atitinkamø metø Krikðto knygos papildomame lape, o gautà dokumentà saugo parapijos archyve.
Leidimas tuoktis uþ parapijos ribø
4. Santuokos sakramentà, kaip ir kitus sakramentus, tikintieji priima savo parapijoje. Jei santuoka laiminama vieno ið suþadëtiniø parapijoje, leidimo tuoktis uþ parapijos ribø nereikia.
Santuoka gali bûti laiminama ir kitoje parapijoje ar baþnyèioje, taèiau tos parapijos klebonas ar baþnyèios rektorius privalo turëti parapijø, kurioms priklauso suþadëtiniai, klebonø raðtiðkà leidimà. Kai yra pakankamas pagrindas, suþadëtiniø praðymu parapijos klebonas iðduoda leidimà jiems tuoktis uþ parapijos ribø. Pakankamu pagrindu rengtis santuokai ir tuoktis uþ parapijos ribø laikomas rimtas ir motyvuotas suþadëtiniø apsisprendimas tuoktis pasirinktoje baþnyèioje. Pirmumas visada turi bûti teikiamas sielovadai ir sàmoningam Santuokos sakramento priëmimui.
Katalikas yra laikomas tos parapijos parapijieèiu, kurioje turi buveinæ arba laikinàjà buveinæ (plg. kan. 107 § 1). Pagal Kanonø teisæ (plg. kan. 102) buveinë ágyjama apsigyvenus kokios nors parapijos ar bent jau vyskupijos teritorijoje ir ketinant ten pasilikti visam laikui arba iðgyvenus toje vietoje pilnus penkerius metus. Laikinoji buveinë ágyjama apsistojus kokios nors parapijos ar bent jau vyskupijos teritorijoje ir ketinant ten pasilikti tris mënesius arba iðgyvenus toje vietoje pilnus tris mënesius.
Uþsienyje gyvenanèiø Lietuvos pilieèiø santuokos ir santuokos su uþsienieèiais
5. Jei ketinama tuoktis Lietuvoje, pasirengimo santuokai reikalavimai vienodai taikomi tiek Lietuvoje, tiek ir uþsienyje gyvenantiems suþadëtiniams. Pasirengimo kursus jie gali iðklausyti Lietuvoje arba ðalyje, kurioje gyvena, gaudami atitinkamà liudijimà. Kai dël kalbos nemokëjimo asmuo nelanko pasirengimo Santuokos sakramentui kursø, kunigas privalo (prireikus per vertëjà) priminti ir pamokyti pagrindiniø tikëjimo tiesø, pirmiausia to, kas susijæ su krikðèioniðkàja santuoka bei sakramentais (kan. 1063 §2), o nekatalikà supaþindinti su katalikiðkos santuokos tikslais ir savybëmis.
Jei vienas ið ketinanèiøjø tuoktis pakrikðtytas ne Katalikø Baþnyèioje arba apskritai yra nekrikðtytas, reikalingas katalikiðkos pusës gyvenamosios vietos arba santuokos vietos vyskupo leidimas miðriai santuokai arba atleidimas nuo skirtingo kulto kliûties. Santuokos, kai vienas ar abu suþadëtiniai yra ne Lietuvos pilieèiai, baþnyèioje gali bûti laiminamos tik tada, kai jie susituokæ civiliðkai.
Visais atvejais vengtinas skubotumas, kai trumpam á Lietuvà sugráþæ suþadëtiniai nori kuo greièiau sudaryti baþnytinæ santuokà. Tikintieji turi bûti informuojami, kad laiku kreiptøsi dël santuokos sudarymo, iðsiaiðkintø visus reikalavimus ir tinkamai pasirengtø. Atleidimas nuo reikalavimø, nustatanèiø pasirengimo santuokai laikà, rezervuotas vietos ordinarui.
Á uþsiená iðvykæ katalikai visokeriopai skatinami ásitraukti á savo tautos parapijø ar misijø gyvenimà, o ten, kur jø nëra, – á gyvenamojo kraðto Baþnyèios parapijas.
Santuokos áregistravimas parapijos Santuokø knygoje ir civilinës metrikacijos ástaigoje
6. Parapijos klebonas atsakingas, kad jo parapijoje bûtø rûpestingai vedama Santuokø knyga ir archyve saugojamos suþadëtiniø ikisantuokinës apklausos anketos bei jø pateikti dokumentai.
Sutuoktiniai turi bûti informuojami, kad pagal Lietuvos Respublikos vyriausybës ir Lietuvos Vyskupø konferencijos susitarimà, apie vien tik Katalikø Baþnyèioje sudarytà santuokà per deðimt dienø jie patys turi praneðti civilinës metrikacijos ástaigai. Sutuoktiniams per ðá laikà nepraneðus apie ðios santuokos sudarymà civilinës metrikacijos ástaigai, civilines teisines pasekmes ði santuoka sukels nuo jos átraukimo á valstybinæ apskaità momento.
Praneðimas apie ávykusià santuokà ir jos registravimas Krikðtø knygoje
7. Laikantis kan. 535 § 2 reikalavimø, Krikðto knygoje visada áraðytina pastaba apie tikinèiøjø santuokà. Klebonas atsakingas, kad, gavus praneðimà apie kitoje parapijoje ar baþnyèioje ávykusià santuokà, atitinkamos pastabos bûtø áraðytos á jo parapijos Krikðto knygà, o apie jo parapijoje palaimintà santuokà nedelsiant bûtø praneðta sutuoktiniø krikðto vietos klebonui.
Jei asmuo krikðtytas ne Katalikø Baþnyèioje, taèiau perëjæs á jà, praneðimas apie jo santuokà siunèiamas á parapijà, kurioje jis buvo priimtas á Katalikø Baþnyèià.
Iðsiskyrusiø ir antrà civilinæ santuokà sudariusiø tikinèiøjø sielovada
8. Priëmæ Santuokos sakramentà, o po to iðsiskyræ ir sudaræ antrà civilinæ santuokà arba praktiðkai kartu ne santuokoje gyvenantys katalikai lieka Baþnyèios nariai, kuriems bûtinas ypatingas sielovadinis dëmesys. Toká vedybiná gyvenimà gyvenantieji negali priimti Susitaikymo sakramento ir Komunijos, taèiau yra skatinami melstis, dalyvauti ðv. Miðiose, socialinëje-karitatyvinëje parapijos veikloje, ugdyti savo ir savo vaikø dvasiná gyvenimà.
Kadangi santuokos ryðys yra neiðardomas iki vieno ið sutuoktiniø mirties arba santuokos pripaþinimo negaliojanèia, katalikai negali sudaryti antros baþnytinës santuokos. Vieðos ceremonijos, kuriose laiminami þiedai ar naujà civilinæ ðeimà sukûræ þmonës, ypaè kai tai daroma iðkilmingai ateinant prie altoriaus, gali bûti klaidingai laikomos baþnytine santuoka arba kelti tikinèiøjø papiktinimà. Todël toks tikinèiøjø apsisprendimas gyventi kartu negali bûti laiminamas, imituojant Santuokos sakramento apeigas arba panaudojant kokius nors jø elementus ðv. Miðiose ar ðalia jø.
Arkivyskupas Sigitas Tamkevièius
Lietuvos Vyskupø Konferencijos Pirmininkas
Monsinjoras Gintaras Gruðas
Lietuvos Vyskupø Konferencijos
Generalinis sekretorius
|
á pradþià
á virðø