2006 m. gegužės 18 d. Vilniuje, Lietuvos katalikų mokslo akademijoje, leidykla „Katalikų pasaulio leidiniai” pristatė knygą „Da Vinčio apgaulė: 100 klausimų apie knygos Da Vinčio kodas faktus ir prasimanymus”.

Pasisakymas knygos „Da Vinčio apgaulė “ pristatymo proga

Daugybę žmonių visais laikais traukė paslaptys. Ypač paslaptys, susiję su didžiaisiais žmonijos praeities įvykiais, žymiausiomis asmenybėmis, svarbiausiomis institucijomis. Nors istorija slepia begalę tikrų mįslių, kruopštų tyrimą dažnai pakeičia sensacingi išsigalvojimai. Mat jais kur kas lengviau patenkinti liguistą demaskavimo ar dalyvavimo išrinktų žinančiųjų rate troškimą.

Vis dėlto kai kas iš esmės skiria pastaruoju metu gausėjančius romanus ir filmus apie krikščionybės ištakų „paslaptis“ nuo ankstesnių laikų fantazuotojų ir demaskuotojų. Mūsų dienomis sensacijos apie Jėzaus Kristaus žmonas bei vaikus kurpiamos ir nepaprastai greitai po visą pasaulį paskleidžiamos turint visiškai cinišką sumetimą – maksimalų pelną. Nesibodima ir „pašalinio efekto“ – sąmoningo Bažnyčios žeminimo, nes šio pasaulio galingieji, ypač pramogų verslo atstovai negali pakęsti minties apie moralinius autoritetus, kurie nepasiduoda vartojimo ir smaginimosi kultui.

Dano Browno romano ir pagal jį pastatyto filmo gausūs komentuotojai, taip pat ir „Katalikų pasaulio“ išleistos knygos „Da Vinčio apgaulė“ autoriai, išsamiai aptarė gausias klaidas, nesusipratimus, akivaizdžiai sąmoningus tiesos iškraipymus ir istorinių žinių falsifikavimą. „Bet juk tai romanas, subjektyvi fantazija, o ne istorijos studija ar vadovėlis“, – sako Browno gynėjai nuo krikščionių kritikos. Argi verta įrodinėti veikalo, kuriame visi Bažnyčios atstovai vaizduojami kaip pasibjaurėtini asmenys, negatyvų emocinį poveikį? Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad romano ir filmo pristatymo šūkis: „sužinok tiesą“. Leidinyje spausdinamas „faktų“ puslapis. Visa tai užkrauna autoriams ir platintojams kur kas didesnę atsakomybę. Jie patys ragina vertinti Da Vinčio kodą ne kaip išmonę, fikciją, o kaip slaptas žinias atskleidžiantį veiklą. Kas be ko, cinikai aiškina, kad reklama turi vienintelį tikslą – kuo brangiau ir gausiau parduoti prekę. Tačiau vargu, ar galima toleruoti reklamą, kuri taip akivaizdžiai grindžiama sąmokslo teorija. Įsidėmėtina, kad sąmokslo teorijos nėra „nekaltos“. Kaip įtikinamai atskleidė istorinė analizė, dauguma didžiųjų XX amžiaus nusikaltimų prieš žmoniją buvo grindžiami ar pridengiami būtent sąmokslo teorijomis.

Dažnai tenka girdėti minčių, kad kontroversiški kūriniai, žeidžiantys tikinčiųjų jausmus, paminantys moralės normas, klastojantys istorinius faktus yra pateisinami meniškumo, pasiekto estetinio efekto požiūriu. Nesiimsime šia proga svarstyti, ar tokie teiginiai pagrįsti, nes aptariamu atveju apie duoklę menui kalbėti netenka. Browno knyga literatūros žinovų vadinama banaliu trileriu. O ką tik Kanų festivalyje pademonstruotas filmas susilaukė visuotinės kritikų pašaipos ir paniekos kaip be galo prastas darbas, nevertas net smagios pramogos vardo. Taigi tenka grįžti prie tikrųjų antikrikščioniškos provokacijos priežasčių – pelno, kurio siekiant nepaisoma nei tiesos, nei padorumo.

Kitaip, nei gal kai kam atrodo, Bažnyčia nenori sudarinėti draudžiamų knygų ar filmų sąrašo. Gyvename demokratinės visuomenės ir kultūros, laisvių ir teisių kultūros apsuptyje. Ji pastatyta ant krikščioniškų kiekvieno asmens vertės pripažinimo ir meilės artimui principo pamatų. Tačiau norime pabrėžti – demokratija, sveika laisva visuomenė neįmanoma be pagarbos ir atsakingumo. Todėl sąmoningas labai didelės grupės žmonių įžeidinėjimas, piktybiškas mūsų civilizacijos svarbiausių įvykių aplinkybių klastojimas yra tarpusavio pasitikėjimu, solidarumu, savikontrole grindžiamo gyvenimo būdo neigimas ir griovimas. Suklastotos istorijos fone atmindami tikrą tiek senesnių laikų, tiek vos kelių mėnesių Europos patyrimą galime tarti – saugok, Dieve, kad iš patyčių ir šventų dalykų niekinimo kažkieno susikrauti milijonai nevirstų naujų susipriešinimo ir neapykantos bangų priežastimi.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ
Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkas