Atsinaujinimo diena „Kartu ir jûs esate Jëzaus Kristaus paðaukti“
 
 Spalio 15 d. Vytauto Didþiojo universiteto Didþioji salë buvo pilnutëlë ávairaus amþiaus þmoniø, atvykusiø ið visos Lietuvos á Atsinaujinimo dienà „Kartu ir jûs esate Jëzaus Kristaus paðaukti“. Pradþioje jos rengëjai – katalikø bendruomenës „Gyvieji akmenys“ nariai – kvietë melsti Vieðpatá, kad padëtø kiekvienam atpaþinti savo paðaukimà, ir ragino „akis bei ðirdis nuo þemës aukso pakelti á Dangø“.

Kai pirmosios konferencijos „Mylimieji, paðauktieji, ðventieji...“ (plg. Rom 1, 7) prelegentas mons. Gintaras Gruðas auditorijos papraðë, kad pakeltø rankas tie, kurie þino, koks jø paðaukimas, nedaug rankø tepakilo. Tuomet, prisiminæs, kai á prabangø „Jaguarà“mesta plyta privertë jo savininkà perkainoti vertybes, monsinjoras atkreipë klausytojø dëmesá á tai, kad Dievas siunèia mums þenklus, bet mes jø daþnai nepastebime. Gal ir mes nesame iðgirdæ, kà mums Dievas sako, neatpaþástame savo paðaukimo. Pacitavæs Pradþios knygà, monsinjoras sakë, jog krikðtu visi esame gavæ pamatinio mûsø paðaukimo dovanà – mylëti ir bûti mylimiems. Per krikðtà visi esame pakviesti á ðventumà, á kurá einame skirtingais keliais. Kita vertus, në vienas paðaukimas nëra mûsø nuosavybë: visi paðaukimai skirti save atiduoti kitam, kitaip tariant, jie skirti Baþnyèios ðventumui. Pasak mons. G. Gruðo, kol Dievo nepriimame besàlygine meile, tol nesugebame mylëti ir kitø. „Mûsø paðaukimas – iðmokti mylëti, iðmokti priimti meilæ, iðmokti bûti mylimiems“, – kalbëjo prelegentas ir citavo popieþiaus Benedikto XVI enciklikà Deus caritas est. „Dievas mums yra parinkæs kelià, kad galëtume vykdyti savo paðaukimà, – sakë mons. G. Gruðas. – Tasai kelias yra þengti ðventumo link, nepadalyta ðirdimi atliekant savo pereigas“. Prelegentas perþvelgë sutuoktiniø, kunigø, vienuoliø, viengungiø pasaulieèiø paðaukimus bei pareigas. Jo þodþiais, suvokdami, kad esame paðaukti tarnauti ir mylëti, turime atpaþinti kelià, kuriuo Dievas mus veda, turime bûti atidûs Vieðpaties þenklams.

Vilniaus kunigø seminarijos ugdytiniai, vadovaujami kunigo Þydrûno Vabuolo, ðmaikðèia, taiklia improvizacija bylojo apie kiekvieno þmogaus paðaukimo, arba dovanos, unikalumà ir jø kaip visumos svarbà. „Paðaukimais turime dalytis ir dþiaugtis“, – sakë kunigas Þ. Vabuolas.

Antràjà konferencijà „Ar tikrai Vieðpaties keliai neþinomi? Kaip atpaþinti paðaukimà?“ ses. Benedikta Rollin RA skyrë á dvi dalis: Vieðpaties keliai neþinomi ir atvirkðèiai – þinomi. Prelegentës teigimu, Vieðpaties keliai neþinomi, nes jø daug, mat kiekvienas þmogus savitas. Negalim mëgdþioti kitø, turim rasti savo bûdà, kaip tapti þmogumi. Antra, Vieðpaties keliai neþinomi, nes mes keièiamës. Treèia, Dievo keliai neþinomi, nes „Dievas netikëtas: gyvybingas, laisvas, kûrybingas ir ... tikras ðmaikðtuolis“: jis numato ypatingus vaidmenis senukui Abraomui bei jo nevaisingajai þmonai Sarai, nedràsiam, tëvø niekinamam piemeniui Dovydui, neaiðkios reputacijos Marijai Magdalietei. Ketvirta, pasak ses. Benediktos, Vieðpaties keliai neþinomi todël, kad „esame laisvi, paðaukti tokie bûti: Dievas nenori vergø, marioneèiø; jis ugdo mus, kad bûtume laisvi, kûrybingi, mylintys; nediktuoja ir nenurodo“.

Ses. Benediktos tvirtinimu, kad surastum savo paðaukimà, uþtenka daryti tai, ko Dievas nori. Kitaip tariant, svarbu ne vykdyti programà, o atsiliepti á Dievo valios atplukdytas kasdienos pareigas, uþduotis. Dievas paliekàs savo pëdsakus – árodymà, kad þmogø veda. Tie pëdsakai, arba þenklai, pastebëtini perþvelgus savo gyvenimà, praëjusià dienà, ypaè kreipiant dëmesá á sprendimus, padarytus ið ðirdies. Ieðkant savo paðaukimo pasitelktina Marijos nuostata: „Vieðpatie, esu Tavo tarnaitë. Ið anksto sakau „taip“, nes þinau, kad mane vesi á laimæ“.

Šià mintá, skambant giesmei „Manosios avys klauso mano balso“, vaidybiðkai áprasmino vaikø bei jaunuoliø grupë.

Treèiojoje konferencijoje „Pasaulieèio tapatybë Baþnyèioje“ Tomas Viluckas kalbëjo apie sàvokos „pasaulietis“ atsiradimà, prasmæ. Pasak jo, pasaulietis turi á pasaulá þvelgti kaip á gerà Dievo duotybæ, rûpestingai ir atsakingai. Nuostabø pasaulieèio ávaizdá jis sakë matàs Juozape ið Arimatëjos, nepabûgusiame nueiti pas Poncijø Pilotà papraðyti, kad jis leistø nuimti nuo kryþiaus Kristaus kûnà ir já palaidoti.

Po pietø pertraukos Atsinaujinimo dienos dalyviai pasiskirstë á darbo grupes. Jaunimas rinkosi á ses. Danguolës Gervytës RA vestà darbo grupæ „Kodël rinktis? Kà rinktis? Kaip rinktis?“. Darbo grupei „Atsiduoti Kristui nepadalyta ðirdimi“ (plg. 1 Kor 7, 32–35), skirtai vienuoliams bei trokðtantiesiems atpaþinti ðá paðaukimà, vadovavo ses. Liucija Grybaitë FMA ir t. Severinas A. Holocheris. Apie bendruomeniná paðaukimà savo áþvalgomis dalijosi mons. G. Gruðas, ses. Benedikta RA, T. Valuckas, Dalë Šmerauskaitë. Kauno kunigø seminarijos rektorius kunigas Aurelijus Þukauskas darbo grupëje „Dievas ne taip mato, kaip þmogus...“ (1 Sam 16, 7) nuostabaus paðaukimo slëpinio temà gvildeno pasitelkdamas Senojo bei Naujojo Testamento dieviðkuosius paradoksus. Kauno kunigø seminarijos ugdytiniai Arûnas Juðka bei Aurelijus Barkauskas ðioje darbo grupëje liudijo, kokiais keliais Dievas juos, tikëjimà apleidusius arba jo neturëjusius, vedë, kokius þenklus rodë, kviesdamasis savæsp.

Kun. Þ. Vabuolas ávade á Eucharistijà ðv. Miðiø eigà lygino su paðaukimo etapais. Ir ðv. Miðiose, ir paðaukimo ieðkojimo kelyje esama pakvietimo momento, atgailos akto, klausymosi, aukojimo, pasiaukojimo tarnaujant kitiems.

Atsinaujinimo dienos kulminacija buvo Eucharistijos ðventimas. Šv. Miðiø koncelebracijai vadovavæs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevièius per pamokslà, komentuodamas tos dienos Evangelijos skaitiná apie turtingà jaunuolá, sakë, jog krikðtu esame pakviesti labai daug nuveikti, deja, gailime visà save atiduoti Dievui. „Dievui mûsø gyvenimo trupiniø nereikia, – jam turi priklausyti viskas, nes jis yra Kûrëjas ir mûsø Vieðpats“, – sakë baigdamas pamokslà ganytojas.

„Baþnyèios þinios“
katalikai.lt
  
 
   
Apie naujienø grupes 
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt