2013 m. vasario 3 d. Panevëþio katedroje buvo ðvenèiama Lietuvos „Tikëjimo ir Šviesos“ bendruomeniø Šviesos ðventë. Sumos iðkilmëms vadovavo kard. Audrys Juozas Baèkis. Šv. Miðias drauge ðventë nuncijus Baltijos kraðtams arkiv. Luigi Bonazzi, katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis, „Tikëjimo ir Šviesos“ bendruomeniø kapelionai.
Pamokslà, komentuodamas sekmadienio skaitinius, pasakë „Tikëjimo ir Šviesos“ bendruomenes Lietuvoje lydintis vyskupas kardinolas Audrys Juozas Baèkis. Tarp kita ko jis kalbëjo:
„Esu jûsø tarpe ne tik kad galëèiau su jumis pasidalinti, bet veikiau dalyvauti jûsø gyvenimo dþiaugsmo dovanoje, kuria jûs dalinatës. Specialiai kreipiuosi á mûsø maþutëlius – „Tikëjimo ir ðviesos“ – bendruomenës þmones, kuriems ypaè reikia meilës.
Šios dienos Evangelijoje – liûdnas puslapis Jëzaus gyvenime.– kai Jëzus pradeda kalbëti apie iðganymà, skirtà visam pasauliui, jo tautai to nereikia. O II-asis sekmadienio skaitinys – Himnas meilei. Tai, turbût, graþiausias apaðtalo Pauliaus puslapis apie meilæ... Ir labai tinka ðiai ðventei... Að tik praðau Dievà, kad mes galëtume neðioti ðirdyse tokià meilæ.
Popieþius Benediktas XVI savo þinioje, skirtoje gavëniai, iðryðkina ryðá tarp meilës ir tikëjimo. Tikëjimas turëtø, visø prima, bûti asmeninis susitikimas su Jëzumi. Katekizmas – tikëjimo tiesos - yra svarbu, bet labai svarbu yra, kad uþ tø tiesø sutiktume Kristø.
Að noriu eiti savo paðaukimo keliu kaip Tu, Vieðpatie, nori. Einant tikëjimo keliu nelieka nieko kito, kaip mylëti tà, kuris pirmas mus taip pamilo. Mylëti brolius ir seseris, kaip Vieðpats mus mylëjo...
Šv. Tëvas Benediktas XVI sako: tiesos ir meilës neámanoma atskirti...
Meilë – tai ne tik kopimas á kalnà, bet ir leidimasis, kad pasidalintume meile su broliais. Tai reiðkia -parodyti meilæ ne tik Dievui, bet parodyti Dievo meilæ broliams...
Praðau tos malonës jums visiems, ir sau, kad galëtume augti tikëjime ir meilëje...Tikëjimas turi bûti sujungtas su meile.
Šiandien susirinkome katedroje su „Tikëjimo ir ðviesos“ bendruomenës nariais. Jie yra baþnyèios nariai, kenèiantys þmonës. Pasaulio akimis ðie þmonës atrodo vargðeliai, jie atstumiami, nes ið jø nëra naudos, taèiau jie yra tie maþutëliai, kuriuos Kristus ypatingai mylëjo. Ir kurie keièia pasaulá Dievas myli kiekvienà þmogø toká, koks jis yra. Jie ið Dievo gavo tà paèià galià, kaip ir mes visi gavome – galià mylëti. Kiekvienas, pabuvæs ðalia jø, supranta, kad nereikia daug þodþiø, bet ið jø bendravimo gali matyti, kokià didelæ ðirdá jie turi, kaip jie myli Dievà... Gal net labiau, nei mes mylime. Jie liudija labai svarbià þinià – kad Dievo planas mums yra ne bûti naudingais, bet mylëti.
Girdëjau, kad Panevëþyje kuriasi ‚Tikëjimo ir ðviesos‘ bendruomenë. Ið tikrøjø, mûsø tarpe yra nemaþai þmoniø su negalia. Taip norisi, kad tokiø bendruomeniø èia ásikurtø keletas. Juk ðie þmonës nori bendrauti. Jie ieðko draugø, kurie ateitø pabûti kartu, padëtø jø tëvams. Jie ieðko kapelionø, kurie galëtø kartu pabûti ir ðvæsti kartu.
Gyvendamas Romoje lankiausi, gyvenau „Arkos“ bendruomenëje. Joje gyveno sunkià negalià turintys ligoniai, bet kaip jiems svarbu bûti kartu. Neuþmirðkim jø, jø tëvø, kurie kenèia, kad jø vaikai nesugeba daugelio dalykø, bet jie nepaprastai myli savo vaikus. Kaip svarbu su ligoniu pabûti, parodyti, kad tu já supranti, kad já myli. Noriu paliudyti, kad prie jø priëjæ, pajusite ypatingà meilæ.
Praðykime Dievà malonës, kad Jis álietø meilës á mûsø ðirdis, kad mes parodytume meilæ maþutëliams, su kuriais daugelis nesiskaito... Ruoðkimës gavëniai, pasiryðkime parodyti daugiau meilës... Tikëjimas turi pasireikðti meilës darbais... Teauga jumyse tikëjimas ir teduoda graþius meilës vaisius.“
Po ðv. Miðiø ðventë pratæsta vysk. K. Paltaroko gimnazijoje. Nuncijus Baltijos kraðtams arkiv. Luigi Bonazzi tarë sveikinimo þodá ðventës dalyviams. Be kita ko, jis kalbëjo:
„Dþiaugiuosi bûdamas su jumis. Eminencija sakë: esu jûsø tarpe ne tik kad galëèiau su jumis pasidalinti, bet veikiau dalyvauti jûsø gyvenimo dþiaugsmo dovanoje, kuria jûs dalinatës. Dalyvauti jûsø ðventëje – tai paliesti Dievo buvimà. Šis Dievo buvimo palietimas praturtina visus. Prieð keletà dienø kalbëjausi su Pietø Korëjos vyskupu Lozorium, kurá eminencija kardinolas paþásta. Jis vizitavo savo vyskupijos kunigus, dirbanèius Prancûzijoje. Jis sakë, kad lankydamasis jis patyrë tam tikrà SUGRÁÞIMà. Þmonës ten jauèia tam tikrà nerimà, nesijauèia saugûs. Gal jis turëjo omeny tuos ekonominius sunkumus, kuriuos þmonës patiria.
Bûdamas su jumis pastebiu svarbø dalykà. Mes nesame turtingi þmonës. Turime pavargti, kad turëtume bûtiniausia. Neþiûrint to, mes esame turtingi þmonës. Kame glûdi mûsø turtas? Mûsø turtas yra sugebëjimas vieni kitais pasitikëti. Kiekvienas yra pasirengæs su kitu pasidalinti tuo, kuo jis yra. Jei kuris nors ko nors stokoja, tuomet gali dràsiai kreiptis á kità. Taigi, mes tikime á tà pagalbà, kurià kiekvienas yra pasirengæs suteikti kitiems. Tai ið tiesø, yra didelis turtas. Vienas mano bièiulis ðitaip interpretavo ðv. Jono vietà: „Kaip gali mylëti Dievà, kurio nematai, jei nemyli brolio, kurá matai?..“ – „Kaip gali pasitikëti Dievu, kurio nematai, jei nepasitiki broliu, kurá matai?“ Mes esame þmonës. Mes praðome pasitikëjimo. Mes dovanojame pasitikëjimà. Tai mus apðvieèia ið vidaus. Ir tai leidþia augti mûsø pasitikëjimui Dievu. Jûsø bendruomenës yra didþiulës tikëjimo mokyklos. Dëkojame uþ ðá tikëjimà ðviesa. Að neturiu galimybës bûti daþnai su jumis. Bet bûdamas su jumis, jauèiuosi vienas ið jûsø. Dëkoju uþ tai, kà darote, kuo esate.“
á pradþià
á virðø