Kardinolo Audrio Juozo BAÈKIO homilija Gailestingumo Motinos atlaiduose, lapkrièio 12 d.
 
 2006 m. Gailestingumo Motinos atlaidai


Brangûs Broliai ir Seserys,

Sveikinu visus, kurie atëjote pas Gailestingàjà Dievo Motinà Marijà pareikðti Jai savo pagarbos ir padëkos, o drauge melsti maloniø þemiðkoje kelionëje.

Kà tik girdëjome Marijos dþiaugsmo giesmæ Magnificat. Šventasis Tëvas Benediktas XVI, kalbëdamas apie ðià Marijos maldà, sakë: Tai padëkos, dþiaugimosi Dievu, ðlovinimo uþ jo didþius darbus malda. Pagrindinis ðios giesmës tonas nuskamba jau su pirmaisiais þodþiais: Mano siela aukðtina Vieðpatá. Aukðtinti Vieðpatá – reiðkia suteikti jam erdvës pasaulyje, savo gyvenime, ásileisti já á mûsø laikà ir veiklà – visa tai yra giliausia tinkamo meldimosi esmë. Kur Dievas tampa didis, ten þmogus nepasidaro maþas: ten didis tampa ir þmogus, o pasaulis – ðviesus.

Šiuos Šventojo Tëvo þodþius geriau suprasime, jei prisiminsime dvi Šventojo Raðto ðeimas: Šventàjà Šeimà ir Jono Krikðtytojo ðeimà. Marijos dþiaugsmo giesmë iðsiverþia susitikus dviem ðventoms motinoms, kurios savo motinystës dovanà suvokia ne kaip nuosavybæ ir sunkø rûpestá, bet kaip Dievo ir þmonijos planà – savo gyvenimu ásitraukti á Aukðèiausiojo kûrybos darbà.

Šios ðeimos buvo Dievo ypatingai iðrinktos ir pakviestos atlikti savàjà uþduotá. Mûsø ðeimø neaplankë Vieðpaties angelas ir nepasakë, kà Dievas skyrë atlikti, taèiau Visagalio plane kiekvienas turime sau skirtàjà vietà, kiekvienas esame Dievo norëtas ir paðauktas.

Paðaukimas yra slaptingas dalykas, taèiau drauge tai yra nuostabi galimybë dalyvauti ágyvendinant dieviðkàjá sumanymà. Dievas beldþiasi á mûsø ðirdis kviesdamas priimti Já á savo gyvenimà ir leisti Jam ðiandien ásikûnyti þmonijos kasdienybëje.

Daug kalbame apie kunigø paðaukimà ir vienuoliø paðaukimà. Jie labai svarbûs ir bûtini, taèiau daþnai pamirðtame, kad ðie paðaukimai negalëtø kilti be ðeimos, kurioje buvo pradëti ir ugdyti. Dþiaugiuosi, kad ðiø metø Auðros Vartø atlaidø tema – paðauktieji ðeimai.

Šeima yra Dievo dovana. Šeimai Vieðpats suteikë teisæ ir pareigà pradëti þmogø, já ugdyti bei paruoðti savarankiðkam gyvenimui. Kiekvienos tëvystës ir motinystës, kiekvienos ðeimos pradmuo glûdi Dieve, kuris yra visø mûsø Tëvas. Krikðèioniðka ðeima yra namø Baþnyèia, nes parodo ir ágyvendina Baþnyèios kaip Dievo ðeimos bendruomeninæ ir ðeiminæ prigimtá. Kiekvienas jos narys pagal jam bûdingà vaidmená vykdo pakrikðtytøjø kunigystæ, padëdamas ðeimai tapti malonës ir maldos bendruomene, þmogiðkø ir krikðèioniðkø dorybiø mokykla, tikëjimo pirmo skelbimo vaikams vieta (KBK).

Sunku ðiandien kalbëti apie laimingà ðeimà, nes mûsø visuomenës gyvenimas liudija prieðingai: gausus skyrybø skaièius, nedarnûs, pykèio ir prievartos kupini namai, apleisti ir skriaudþiami vaikai byloja apie skaudþià ðeimos krizæ. Ji kësinasi sunaikinti ðià ðventà institucijà, be kurios neámanu uþauginti pilnaverèio ir laimingo þmogaus. Pro ðeimos griuvësius nuoþmiai verþiasi palaida ir neásipareigojanti bendrystë, iðkrypæs vienos lyties asmenø mëgavimasis þemiausiais savo instinktais.

Kas sustabdys baisø moraliná marà, kuris kësinasi praþudyti mûsø ðeimas? Sugráþkime prie pradþioje minëtos Šventojo Tëvo frazës, kad reikia suteikti Vieðpaèiui erdvës pasaulyje, savo gyvenime, ásileisti Já á mûsø laikà ir veiklà.

Šeima gimsta ið meilës. Du þmonës pamilæ vienas kità apsisprendþia drauge gyventi ir rûpintis savo meilës vaisiais – vaikais. Ið kur kyla ði meilë? Evangelijoje skaitome, kad Dievas yra meilë. Tik Dievas yra visokios meilës ðaltinis. Kas nori dovanoti meilæ, visø pirma pats turi jà gauti kaip dovanà. Jeigu nesisemsime ið meilës ðaltinio – Dievo, mûsø þmogiðkoji meilë truks neilgai; ji nuseks ir iðdþius; ji bus ávairiø sunkumø bei iðbandymø áveikta; ji negalës likti dovanojanti ir iðtikima iki galo.

Santuokos sakramento malonës dëka yra atveriamas Dievo meilës ðaltinis, kuriuo gali maitintis kiekviena ðeima visà savo buvimo þemëje laikà. Sakramentø versmë ir sudaro Dievui skirtà erdvæ, kuri kiekvienam þmogui leidþia bûti tuo, kas jis ið tiesø yra, kam jis paðauktas: Dievo paveikslu, aukðèiausiu ir tobuliausiu Dievo kûriniu.

Šventasis Tëvas Benediktas XVI savo enciklikoje Dievas yra meilë sako: Meilë auga per meilæ. Meilë yra dieviðka, nes ateina ið Dievo ir susivienija su Dievu, ðiame susivienijimo procese paversdama mus „Mes“, áveikianèiu mûsø susiskaldymus ir leidþianèiu mums tapti viena taip, kad galiausiai Dievas bûtø „viskas visame kame“(plg. 1 Kor 15, 28).

Turëdami pastovø ryðá su Dievu ir mes tapsime amþinosios meilës neðëjai, dieviðkosios meilës skleidëjai þemëje. Ši dieviðkoji meilë ne tik palaiko mûsø kasdieninæ ðilumà ir darnà ðeimoje. Ji iki begalybës iðpleèia mûsø susitikimø erdvæ.

Motina Marija Dievo meilës paliesta neuþsisklendþia maþame ðeimos ratelyje. Ji skuba per kalnus patarnauti savo giminaitei Elzbietai, kuri irgi laukiasi kûdikio. Ar gali bûti kas nors graþiau, nei besilaukianèiø motinø dþiaugsmas ir tarnystë? Neðti gyvybæ – tai neðti dþiaugsmà. Motina, kuri tampa dþiaugsmo neðëja, suteikia vaikams ypatingà saugumà ir moko juos iðtikimos bei tvarios meilës groþio. Motinystës dovana neapsiriboja tik savo vaikelio priëmimu ir rûpesèiu. Motiniðka ðirdis yra pajëgi mylëti kiekvienà, kuriam ji reikalinga, kurá gali pakelti ir paguosti. Kiek daug motinø iðaugino ne tik savus, bet ir svetimus vaikus, nepristigdamos jiems meilës. Jau ir pas mus vis daþnesnë savanorystë, kuri ypaè iðryðkina moters paðaukimà padëti ligoniams, kenèiantiems, atstumtiems ir nemylimiems.

Šalia teisës gimti kiekvienas vaikas turi teisæ á namus. Nazareto namai nespindëjo prabanga ir patogumais. Atvirkðèiai, jie buvo neturtingi, taèiau didþiausias jø lobis buvo meilë, kuri niekada nesibaigdavo, nes kilo ið amþinøjø versmiø. Kalbëdami apie Marijà, negalime nepaminëti Juozapo, kuris yra dvasinës tëvystës simbolis ir pavyzdys. Marijos meilë ákvëpë já tapti dvasiniu tëvu kûdikio, kuris buvo pavestas jo globai.

Suvokimas, kad esi laukiamas, esi mylimas Dievo ir tëvø, yra tvirtas pamatas, skatinantis þmogø augti bei mokytis mylëti. Kasdieniams vargams ir darbams iðsekinus mûsø meilës atsargas, atsigræþkime á Šventàjà Šeimà. Tesuðildo mus ðvelnus Marijos atsidavimas ir Juozapo meilë bei iðtikimybë. Teuþdega jie mus karðtu troðkimu saugoti ir mylëti ðeimà. Melskime Gailestingàjà Dievo Motinà Marijà uþ mûsø ðeimas ir praðykime jos pagalbos visiems, kurie yra paðaukti ðeimai.
 
 
   
Apie naujienø grupes 
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt