| Nenorime, kad ið mûsø berniukø bûtø daromos mergaitës ir atvirkðèiai!
Geguþës 19 d., Sekminiø sekmadiená, grupei tëvø kilo mintis aukðèiausiems Valstybëms vadovams tiesiai iðsakyti savo pozicijà, nerimà ir nepritarimà dël to, kas gresia mûsø vaikams jeigu Lietuva pasiraðys kai kuriuos teisës aktus.
Per dvi valandas beveik 200 pilieèiø pasiraðë Kreipimàsi dël Europos Tarybos konvencijos dël smurto prieð moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir ðalinimo, primindami savo teisæ bûti konstituciðkai garantuotais pagrindiniais vaikø auklëtojais, kuriems, kaip ir daugumai ðalies gyventojø, nepriimtini bandymai eksperimentuoti ir diegti mokyklose bei darþeliuose su prigimtiniais dalykais nederanèias programas, todël reikalaudami, kad Lietuva minëtojo dokumento nepasiraðytø.
Tëvø nerimà didina ðiuo metu svarstomi ir kito teisës akto – Vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymo – pakeitimai, kuriuos dauguma priima kaip tiesiogiai nukreiptus á ðeimø ardymà. Ir ðiuo atveju viskas vyksta skubotai, visuomenë nëra tinkamai informuojama, ðiuo klausimu nëra iðsamiai pasisakæ pedagogikos ir vaikø bei ðeimø psichologijos specialistai.
Grupës tëvø Kreipimosi originalas su paraðais dël minëtosios konvencijos ir ástatymo jau áteiktas LR Prezidentei, o kopijos iðsiøstos Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui bei kelioms su ðiais dokumentais susijusioms ministerijoms.
Asmuo kontaktams: Artûras Lukaðevièius, el. paðtas: artlukas@takas.lt , tel. 8-645-97521, Gimnazijos g. 7, LT-44260 Kaunas
_______________________________________________________
LR Prezidentei
Kopijos: LR Seimo Pirmininkui LR Ministrui Pirmininkui, LR Švietimo ir mokslo, Socialinës apsaugos ir darbo, Teisingumo, Vidaus reikalø bei Uþsienio reikalø ministrams
2013 m. geguþës 19 d.
Grupës tëvø Kreipimasis dël Europos Tarybos konvencijos dël smurto prieð moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir ðalinimo
Gerbiamoji Prezidente,
mums labai rûpi mûsø vaikø ateitis, todël dedame visas pastangas, kad jie uþaugtø dori þmonës ir geri pilieèiai. LR Konstitucijoje átvirtinta mûsø teisë ir atsakomybë bûti pagrindiniais vaikø auklëtojais. Mûsø pagalbininkës ðiame darbe turëtø bûti ðvietimo ir kitos institucijos. Deja, pastarojo meto ávykiai verèia stipriai suabejoti, ar tikrai Lietuvoje ágyvendinama mûsø teisë nuspræsti, kaip bus auklëjami mûsø vaikai ir kokios vertybës jiems bus ugdomos.
Neseniai Lietuvos darþeliuose buvo bandoma ádiegti mums didelá nerimà sukëlusias programas „Gender Loops“, „Diena, kai Frederikas buvo Frida“ ir pan. Jau ið pavadinimø matyti, kad vienas pagrindiniø programø tikslø – nuo ankstyvo amþiaus formuoti teigiamà vaikø poþiûrá á tai, kad lytá galima pasirinkti ir keisti pagal savo norà. Be abejo, mes su tokiu poþiûriu nesutinkame ir nenorime, kad taip bûtø auklëjami mûsø vaikai (beje, net ir tarptautinëje ligø klasifikacijoje tai ávardijama kaip liga). Labai dþiaugëmës, kai tuomet ðià grësmingà iniciatyvà Lietuvoje pavyko sustabdyti.
Deja, paaiðkëjo, kad neilgam. Ji sustabdyta, nes tai buvo privati iniciatyva, tegul ir dosniai finansuojama. Taèiau dabar bus bandoma tokias programas mûsø mokyklose ir darþeliuose ádiegti remiantis paèios Valstybës priimtais teisës aktais. Europos Tarybos konvencijoje dël smurto prieð moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir ðalinimo nurodyta, kad ðvietimo ástaigose á ugdymo programas privalu átraukti mokymo medþiagà apie „nestereotipinius lyèiø vaidmenis“. Taigi, priëmus ðià konvencijà, mûsø mokyklose privalës bûti vykdomos tokios programos, kaip minëtosios. Tai visiðkai nepriimtina mums ir, esame ásitikinæ, daugumai Lietuvos þmoniø.
Šioje konvencijoje akivaizdþiai dirbtinai susieti du skirtingi dalykai: teisingos pastangos apsaugoti moteris bei kitus asmenis nuo smurto ir poþiûris á lytá kaip á socialiná konstruktà, kurá panorëjus galima keisti. Kadangi ryðys tarp ðiø dalykø nëra moksliðkai pagrástas, perðasi nuomonë, kad èia tam tikrø ideologijø kûrëjai diegia savo paþiûras, prisidengdami kovos prieð smurtà skraiste. Mes, kaip pagrindiniai atsakingieji uþ savo vaikø auklëjimà ir jiems ugdomas vertybes, kategoriðkai nesutinkame, kad su vaikais bûtø vykdomi tokie eksperimentai.
Mums taip pat nesuprantama, kodël nëra tariamasi su tëvais, kai á mûsø ðvietimo sistemà verþiasi programos, kuriø vertybëms akivaizdþiai nepritaria dauguma Lietuvos gyventojø. Neaiðku, kodël visuomenë nëra tinkamai informuojama apie pasekmes, kurias sukeltø ði konvencija jos nariø teisëms bei pareigoms, ðvietimo ir kitoms institucijoms. Tëvø nerimà didina ðiuo metu svarstomi ir kito teisës akto – Vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymo – pakeitimai, kuriuos dauguma priima kaip tiesiogiai nukreiptus á ðeimø ardymà. Ir ðiuo atveju viskas vyksta skubotai, visuomenë nëra tinkamai informuojama, ðiuo klausimu nëra iðsamiai pasisakæ pedagogikos ir vaikø bei ðeimø psichologijos specialistai.
Þinodami, kad artimiausiu metu turësite apsispræsti dël Stambulo konvencijos pasiraðymo, ir remdamiesi savo konstitucine teise bûti pagrindiniais atsakingaisiais uþ savo vaikø auklëjimà ir jiems ugdomas vertybes, reikalaujame, kad Lietuva ðio dokumento nepasiraðytø. Esame ásitikinæ, kad mûsø pozicijà palaikytø didþioji dauguma Lietuvos moksleiviø tëvø.
|