Kardinolo Audrio Juozo BAÈKIO pamokslas vyskupo Liongino VIRBALO SJ ðventimø ðv. Miðiose
 
 

2013 08 10, Panevëþio Kristaus Karaliaus katedra 

Brangûs Broliai ir Seserys Kristuje,

Visa Baþnyèia Lietuvoje, o ypatingai Panevëþio vyskupija ðiandien su dþiaugsmu pasitinka ir sveikina savo naujàjá Ganytojà, kurá Vieðpats paskyrë mokyti, ðventinti ir valdyti savàjà tautà. Vyskupas Lionginas sugráþta á gimtuosius namus praturtëjæs patirtimi ágyta tarnaujant Baþnyèios jam patikëtose ávairiose vietose tëvynëje ir Romoje. Priimkite já atvira ðirdimi, melskitës ir padëkite jam atlikti savàsias pareigas.

Popieþius Pranciðkus, vadovaujamas Šventosios Dvasios, iðrinko já bûti apaðtalø ápëdiniu, visø pirma - liudyti tvirtà tikëjimà, kad drauge stiprintø kiekvieno jûsø tikëjimà. Švæsdami Tikëjimo metus, esame kvieèiami dosniai ir iðtikimai patys tikëjimu gyventi ir perduoti já mums patikëtiems þmonëms. Apaðtalas Paulius mus ðiandien ragina: kas dosniai sëja, dosniai ir pjauna (2 Kor 9, 7). Šis dosnumas kyla ne ið mûsø gerumo ar gabumø, bet ið Vieðpaties malonës, kuriomis, pasak apaðtalo, visuomet ir visais atþvilgiais bûtumëte aprûpinti ir galëtumëte dosniai imtis bet kokio darbo (2 Kor 9, 9). Vyskupo tarnystë ypatingai reikalinga Dievo malonës ir pagalbos.

Šventasis Tëvas Pranciðkus ne kartà kalbëjo apie vyskupo tarnystæ Baþnyèioje: Vyskupas, – sako jis, – yra vyskupas ne sau, bet Dievo tautai; kunigas yra kunigas ne sau, bet Dievo tautai. Jis turi tarnauti kaimenei, turi jà ugdyti, jà ganyti ir ginti nuo vilkø. Kai vyskupas ðitaip tarnauja, kai uþmezga artimà ir nuoðirdø ryðá su savo kaimene; kai kunigas ðitaip bendrauja su þmonëmis, Baþnyèia yra vieninga, jos vienybë stiprëja.

Vyskupo gyvenime yra labai svarbûs trys dalykai: tikëjimas, malda ir tëviðkumas.

Visø pirma, vyskupo tarnystë yra tikëjimo tarnystë. Vyskupas negali vadovautis vien tik savo ágimtais gabumais ar ágytomis þiniomis. Vieðpats pasirenka konkretø asmená, kuris Jo vardu darbuojasi Baþnyèioje. Todël tikëjimo kelionë prasideda nuo „kvieèio grûdo mirties“ apie kurià kalba ðios dienos Evangelija. Reikia, kad mirtø mûsø þmogiðki troðkimai, ambicijos, baimës, ir sudygtø tikëjimo daigas, kuris palaikomas vilties neðtø meilës grûdà. Labai daþnai gyvenime nepadeda vien þmogiðki apskaièiavimai ir gabumai. Per tikëjimà þmogaus gyvenime reiðkiasi Dievo planas, kuriama Dangaus karalystë. Tik tvirtas tikëjimas ir visiðkas pasitikëjimas Vieðpaèiu ágalina Dievà daryti nuostabius darbus per trapø mûsø þmogiðkumà. Šiø Dievo darbø reikia ne kà nors nustebinti ar sutrikdyti, bet priminti Dieviðkosios Apvaizdos veikimà Baþnyèioje.

Tikëjimas yra palaikomas nuolatine malda. Malda yra gyvas mûsø ryðys su Vieðpaèiu. Šios dienos eilutë prieð Evangelijà sako: Kas seka manimi, nebevaikðèios tamsybëse, bet turës gyvenimo ðviesà. Maldoje mes atsigræþiame á Dievà praðydami Jo ðviesos. Šios ðviesos reikia kiekvieno krikðèionio gyvenime, bet ypaè jos reikia vyskupui. Kiek daug painiø dalykø jam reikia sutvarkyti. Kiek daug neaiðkumø ir nesusipratimø iðkyla. Be Dievo pagalbos jø neámanoma iðspræsti, nes Vieðpats pats nori aktyviai dalyvauti mûsø gyvenime. Malda yra stiprybës ðaltinis paèiam Ganytojui, kad nenusilptø kelyje, kad nesijaustø vieniðas ir visø apleistas, nes Dievas yra paþadëjæs: Niekad að tavæs nepamesiu ir neapleisiu.

Šiais þodþiais Dievas atskleidþia savo tëviðkà ðirdá. Tëvystës malonæ Jis dovanoja savo kunigams ir vyskupams. Šiø laikø tragedija yra tëvystës patirties stygius. Tikroji tëvystë yra glaudþiai susijusi su auka. Todël ji tapo nemëgiama ir nepriimama. Šiandien auga daug vaikø, kurie nepaþásta tëvo, kurie neþino, kà reiðkia tëviðka meilë. Jiems nelengva atskleisti Dievo Tëvo gailestingumà. Todël dvasinë tëvystë ypatingai svarbi ir reikalinga mûsø laikø þmonëms, nes troðkimas sutikti tëvà glûdi jø ðirdyse. Šventasis Tëvas Pranciðkus graþiai kalba apie dvasinæ tëvystæ: Tëvystës troðkimas, – sako jis, – yra áraðytas á giliausias þmogaus sielos kerteles. Ir kunigas nëra iðimtis, taèiau jo troðkimas yra iðgyvenamas skirtingu bûdu. Kai þmogus neturi ðio troðkimo, jame kaþko trûksta. Kaþkas ne taip. Kad bûtume ir taptume pilnai iðbaigti, subræstume, visi turime patirti tëvystës dþiaugsmà: taip pat ir mes, pasirinkæ celibatà. Tëvystë tai reiðkia duoti kitam gyvybæ... Mûsø atveju tai bus sielovadinë tëvystë, dvasinë tëvystë, taèiau taip suteiksime gyvybæ, tapsime tëvais. [...] Tai malonë, kurià suteikia Vieðpats. Þmonës mums sako: „Tëve, tëve, tëve...“, jie nori, kad mes tokiais bûtume – tëvais, per sielovadinæ tëvystæ, – sako Šventasis Tëvas.

Vyskupijos valdyme yra daugybë reikalø, daug þmoniø ásitraukia á vyskupijos struktûras, kurios rûpinasi ávairiausiomis sritimis: evangelizacija, katecheze, karitatyvine pagalba vargðams, atstumtiesiems, ligoniams, ir kitomis apaðtalavimo sferomis. Visø pirma, vyskupas visiems jiems turi bûti tëvu. Jam turi rûpëti ne tik jø atliekami darbai, bet ir patys þmonës. Nuo tëviðko santykio su bendradarbiais priklausys ir þmoniø tikëjimo augimas, ir jø troðkimas tarnauti Baþnyèiai.

Tëvu vyskupas turi bûti savo kunigams. Tëviðkas santykis su kunigais yra nelengvas, nes jis turi vadovautis tiesa ir meile. Niekada nepasmerkti ir neatstumti në vieno, bet nesileisti á kompromisus su nuodëme ir negerovëmis. Tai didelis iððûkis vyskupui, kuris, – vëlgi, – neámanomas be Dievo pagalbos ir visiðko pasitikëjimo Jo teikiama ðviesa. Tëvystës teikiamas gyvenimas yra vaisingas gyvenimas, pilnas Dievo malonës ir didelio iðsipildymo laikas. Su tëvystës dovana susijusi auka teikia vyriðkos brandos ir tvirtumo mûsø Motina Baþnyèiai.

Brangus vyskupe Lionginai, tuoj po paskyrimo Ganytoju savo laiðke tikintiesiems raðei: Priimu naujà uþduotá, pasitikëdamas Dievu, kuris pats nepaliauja vadovavæs savo Baþnyèiai, taip pat ir jûsø malda ir geranoriðku bendradarbiavimu. Dievas vël siunèia mane dalytis tikëjimu, stiprinti já þodþiu, Vieðpaties slëpiniø ðventimu, veikliu atidumu stokojantiems. Tegul ðie þodþiai ásikûnija tavo vyskupiðkame gyvenime ir neða gausiø vaisiø Baþnyèioje, o tavo sûniðkas klusnumas ir pasitikëjimas Vieðpaèiu teugdo tavyje tëviðkà ðirdá.

Noriu nuoðirdþiai praðyti jûsø, brangûs kunigai, paðvæstieji asmenys ir visi tikintieji, lydëti savo Ganytojà, priimti jo mokymà, palaikyti já bendradarbiavimu ir ypaè kasdiene malda. Taip norëtøsi matyti vyskupijà kaip Dievo vaikø ðeimà, kurioje visi darbuojasi dël vienintelio tikslo: Dievo garbës ir þmoniø gerovës.

Negaliu nepaminëti ir savo brolio vyskupo emerito Jono. Kaip geroje ðeimoje yra gerbiami ir godojami senoliai, taip tebus tau dþiaugsmas matant nokstanèius savo triûso vaisius. Te nepristigs tau jëgø ir energijos malda ir auka, o kur galima, ir konkreèia tarnyste ásitraukti á tau taip brangios vyskupijos gyvenimà. Atsiminkime apaðtalo Pauliaus þodþius: Að sodinau, Apolas laistë, o Dievas augino (1 Kor 3, 5). Neuþmirðkime, kad visø darbø Šeimininkas yra Dievas ir tik Jam vienam priklauso Baþnyèia ir misija, kurià Jo ðlovei atliekame þemëje. Todël ið visos ðirdies meldþiu visiems jums darnos ir vienybës darbuojantis Vieðpaties vynuogyne. Pirmøjø krikðèioniø pavyzdþiu liudykite Kristø meile ir atjauta vieni kitiems.

Pavedu Panevëþio vyskupijà, jos Ganytojus ir visus tikinèiuosius Dievo Motinos meilingai globai ir uþtarimui.

Kardinolas Audrys Juozas BAÈKIS
Vilniaus arkivyskupas emeritas

 

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt