pradi
 

















 
 
 
 
 Katalik interneto tarnyba atskira knygele ileido popieiaus PRANCIKAUS paraginim apie Evangelijos skelbim iandieniame pasaulyje EVANGELII GAUDIUM. Iekokite katalik knygynuose.
 
 


IEŠKOKITE KATALIK KNYGYNUOSE:

Šventasis Tvas PRANCIŠKUS

Apatalikasis paraginimas
EVANGELII GAUDIUM
apie Evangelijos skelbim iandieniame pasaulyje

Kaunas: Katalik interneto tarnyba, 2014. – 192 p.

Pirmasis popieiaus Prancikaus apatalikasis paraginimas EVANGELII GAUDIUM (liet. „Evangelijos diaugsmas“), skirtas Evangelijos skelbimo i dien pasaulyje temai. Jo pirminis udavinys buvo apibendrinti 2012 m. Vyskup sinodo, skirto evangelizacijos ir tikjimo perdavimo klausimams, mediag. Tiesa, popieiaus Prancikaus asmeninam indliui tekst nusvrus, pavadinime buvo atsisakyta odio „posinodinis“. 

Paraginimas – platus pastoracinis tekstas, mginantis „apibrti evangelizacijos stili“, taikytin visoje io laikmeio Banyios veikloje. Šventasis Tvas kvieia  Banyi misijai – atsakinguosius ir visus  Krist tikiniuosius i naujo usidegus Evangelijos diaugsmu ir paprastumu drsiai  dalytis Iganymo inia ir gailestinga Dievo meile konkreiais darbais. Paraginime atvirai aptariamos Banyios darbinink bdos, trukdanios jos misijai, ir i dien pasaulio kontekstas, kuriame esame paaukti darbuotis dl Dievo karalysts sklidimo. Pateikiama nuosekli patarim skelbiantiems Dievo od, ikeliama nuolatinio rpinimosi vargais, socialinio dialogo ir taiki pastang, statydinant bendr gr nuolat kintaniomis slygomis, svarba. Visas paskutinis skyrius – kvepiantis ir viltimi ukreiantis motyvavimas misijai, kuri vykdant Evangelijos diaugsmas i naujo pripildo Kristaus mokini irdis ir taip pasaul pasiekia perkeiianti Dievo Dvasios galia.   

[PRADIA]

1. Evangelijos diaugsmo prisipildo irdys ir gyvenimas vis, kurie sutinka Krist. Tie, kurie leidiasi bti jo igelbjami, yra ilaisvinami i nuodms, lidesio, vidins tutumos ir vienatvs. Diaugsmas visada gimsta ir atgimsta su Jzumi Kristumi. Šiame paraginime troktu tikinius krikionis pakviesti nauj, tokio diaugsmo paenklint evangelizacijos etap ir parodyti Banyiai keli artimiausiais metais.

I. Atsinaujinantis ir ukreiamas diaugsmas

2. Šiandieniame, vairialyps bei gniudanios vartojimo pasilos kupiname pasaulyje didelis pavojus yra individualistinis lidesys, kylantis i pernelyg patenkintos, bet geidianios irdies, i liguistos pavirutinik malonum paiekos, i usisklendusios smons. Kai vidinis gyvenimas apsiriboja vien savais interesais, nebelieka vietos kitiems, nebesileidiami vargai, nebegirdimas Dievo balsas, nebejuntamas malonus jo meils diaugsmas, iblsta entuziazmas daryti gera. Toks pavojus tikrai bei nuolat gresia ir tikintiesiems. Daugelis tam pasiduoda ir tampa irzliais, nepatenkintais, abejingais monmis. Toks gyvenimas nra kilnus ir pilnatvikas, Dievas to mums netrokta, tai nra gyvenimas Dvasioje, kylantis i prisiklusio Kristaus irdies.

3. Visus krikionis, kad ir kur bei kokiomis aplinkybmis jie gyvent, kvieiu iandien pat atnaujinti savo asmenik susitikim su Jzumi Kristumi ar bent pasiryti leisti jam mus sutikti, kasdien nepaliaujamai jo iekoti. N vienas neturi pagrindo manyti, kad is kvietimas ne jam, nes „diaugsmas, atnetas Viepaties, skirtas visiems“. To, kuris surizikuoja, Viepats neapgauna, ir kiekvienas, engiantis nedidel ingsnel Jzaus link, pamato, kad Jzus iskstomis rankomis jau lauk jo atjimo. Ta akimirka yra proga Jzui Kristui pasakyti: „Viepatie, leidausi bti apgaunamas, tkstaniais bd bgau nuo Tavo meils, taiau dar kart esu ia, kad atnaujiniau savo sandor su Tavimi. Man Tavs reikia. Ipirk mane i naujo, Viepatie, dar kart priimk mane savo atperkant glb.“ Kaip gera grti pas j, kai esi prauvs! Dar kart primygtinai sakau: Dievas nenuilsdamas atleidia, tiktai mes pailstame prayti jo pasigailjimo. Tas, kuris paragino atleisti „septyniasdeimt septynis kartus“ (Mt 18, 22), mums yra pavyzdys: jis atleidia septyniasdeimt septynis kartus. Kartkartmis jis neasi mus ant savo pei. Niekas negali i ms atimti ios begalins ir nepajudinamos meils suteikto kilnumo. Savo velnumu, kuris niekada nenuvilia ir visada sugrina diaugsm, jis galina mus pakelti galv ir pradti i naujo. Nebkime nuo Jzaus prisiklimo, niekada nenuleiskime rank, kad ir kas nutikt. Niekas negali pranokti jo gyvenimo, akinanio mus engti pirmyn!

4. Senojo Testamento knygose skelbta apie iganymo diaugsm, kurio apsiai bus mesijiniais laikais. Pranaas Izaijas diugiai sveikindamas kreipiasi laukiam Mesij: „Tu iauktinai t taut, suteikei jai did diaugsm. Tavo akivaizdoje jie digauja“ (9, 2). Ir ragina Ziono gyventojus sutikti j giesmmis: „Kryktauk ir digauk!“ (12, 6). Tuos, kurie j jau ivydo horizonte, pranaas kvieia praneti apie tai kitiems: „Ulipk ant aukto kalno, diugiosios inios skelbjau Zionai! Galingai pakelk savo bals, gerosios naujienos skelbja Jeruzale!“ (40, 9). Visa krinija dalijasi iuo iganymo diaugsmu: „Dangs, digaukite! I diaugsmo okink, eme! Tegu plyta kalnai nuo diaugsmo giesms! Nes Viepats paguod savj taut, pasigailjo savo varguoli“ (49, 13).

Zacharijas, regdamas Viepaties dien, kvieia diugiai sutikti ateinant Karali, nuolank ir jojant ant asilo: „Didiai digauk, Ziono dukra, garsiai kryktauk, dukra Jeruzale! Štai tavo karalius pas tave ateina, jis iauktintas ir pergalingas“ (Zch 9, 9). Taiau pagauliausiai ragina pranaas Sofonijas: kaip vytint vents ir diaugsmo centr jis prieais akis ikelia pat Diev, perteikiant savo tautai t iganing diuges. Kaskart, kai skaitau tekst, mane vis pagauna jaudulys: „Viepats, tavo Dievas, pergal teikiantis galinas, yra tavyje: jis noriai diaugsis tavimi, atnaujins tave myldamas ir digaus dl tavs giesme“ (Sof 3, 17).

Tai diaugsmas, ms igyvenamas kasdien tarp nedideli dalyk atsiliepiant meil Dievo, ms Tvo, kvietim: „Mano vaike, jeigu turi i ko, vaiinkis <...>. Neatsakyk sau ios dienos grybi“ (Sir 14, 11. 14). Koks tvikas velnumas sklinda i i odi!

5. Diaugtis primygtinai kvieia ir Evangelija, kurioje lovingai spindi Kristaus kryius. Pasitenkinsime keliais pavyzdiais: „Digauk!“ – pasveikina angelas Marij (Lk 1, 28). Marijai lankantis pas Elzbiet, Jonas okteli savo motinos siose (plg. Lk 1, 41). Savo giesmje Marija skelbia: „Mano dvasia diaugiasi Dievu, savo Gelbtoju“ (Lk 1, 47). Jzui pradedant savo tarnyb, Jonas suunka: „Šiam mano diaugsmui dabar jau nieko netrksta“ (Jn 3, 29). Pats Jzus pradiunga Šventja Dvasia (plg. Lk 10, 21). Jo inia yra diaugsmo altinis: „A jums tai kalbjau, kad jumyse bt manasis diaugsmas ir kad js diaugsmui nieko netrkt“ (Jn 15, 11). Ms krikionikasis diaugsmas trykta i jo sklidinos irdies altinio. Jis paada mokiniams: „Js lidsite, bet js lidesys pavirs diaugsmu“ (Jn 16, 20). Ir primygtinai tikina: „Bet a jus vl pamatysiu; tada js irdys digaus, ir js diaugsmo niekas i js nebeatims“ (Jn 16, 22). Vliau mokiniai, pamat Jz prisiklus, „nudiugo“ (Jn 20, 20). Apatal darb knygoje pasakojama, kad pirmoji bendruomen „su diugia ir tauria irdimi drauge vaiindavosi“ (2, 46). Kur praeidavo mokiniai, ten pasklisdavo „didelis diaugsmas“ (8, 8), o jie persekiojami bdavo „pilni diaugsmo“ (13, 52). Eunuchas, prims krikt, „digaudamas trauk savo keliais“ (8, 39), o kaljimo virininkas „su visais namikiais digavo tikjs Diev“ (16, 34). Kodl ir mums nebridus i diaugsmo up?

6. Kai kuri krikioni gyvenimas primena gavni be Velyk. inoma, sutinku, diaugsmas neigyvenamas vienodai visomis gyvenimo aplinkybmis, juolab sunkiomis akimirkomis. Diaugsmas prisitaiko ir kinta, bet visada ilieka bent kaip viesos spindulys, sklindantis i asmeninio tikrumo, kad, nepaisant visko, esi be galo mylimas. Suprantu mones, linkusius lidti dl dideli sunkum, kuriuos tenka ksti, bet itikti didiausi nelaimi pamale turime leisti tikjimo diaugsmui prabusti kaip slaptam, bet tvirtam pasitikjimui: „Mano gyvenimas neteko ramybs, umirau, kas yra laim. <...> Bet viltis sugrta atsiminus, kad itikimoji Viepaties meil niekad neisenka, gailestingumo jam niekad nestinga. Kas ryt jie nauji – didel tavo itikimyb! <...> Gera laukti kantriai, kol igelbjimas ateis i Viepaties“ (Rd 3, 17. 21–23. 26).

7. Danai kyla pagunda teisintis bei skstis, tarsi, kad galtum diaugtis, btina patenkinti nesuskaiiuojam daugyb slyg. Taip yra todl, jog „technologin visuomen pridaugino malonumo prog, taiau jai sunku suadinti diaugsm“. Galima sakyti, kad graiausias ir spontanikiausias diaugsmas, kur maiau savo gyvenime, buvo neturting moni, turjusi nedaug k sikibti. Taip pat atmenu autentik diaugsm t, kurie dideli profesini sipareigojim skuryje mokjo isaugoti dosni ir paprast tikini ird. Šie diaugsmai trykta i Jzuje Kristuje apsireikusio Dievo vis didesns meils altinio. Nenuilstamai kartoju Benedikto XVI odius, atvedanius Evangelijos erd: „Apsisprendimui tapti krikionimi pradi pirmiausia duoda ne etinis siekis ar kokia nors didi idja, bet susitikimas su tam tikru vykiu, su Asmeniu, atverianiu gyvenimui nauj horizont ir sykiu duodaniu tvirt krypt“.

8. Tik tas susitikimas – ar atnaujintas susitikimas – su Dievo meile, virstania laims kupina draugyste, ilaisvina mus i ms usisklendusios smons ir susitelkimo save. Visapusikai mogikais tampame tada, kai esame daugiau negu mons, kai leidiame Dievui ivesti mus i ms pai, kad pasiektume savo tikrj bt. Štai itai yra evangelizacins veiklos altinis. Juk jei kas nors patyr i meil, grinani gyvenimui prasm, tai kaip jis gali netrokti pasidalyti ja su kitais?

II. Malonus ir guodiantis evangelizavimo diaugsmas

9. Gris visada links sklisti. Bet kuri autentika tiesos ir groio patirtis pati savaime plinta, ir kiekvienas, igyvens gil ilaisvinim, tampa jautresnis kit poreikiams. Sklisdamas gris sitvirtina ir pltojasi. Taigi tam, kuris trokta kilniai ir pilnatvikai gyventi, nra kito kelio, kaip tik kit pripainti bei siekti jam grio. Todl kai kurie ventojo Pauliaus pasakymai n kiek nestebina: „Kristaus meil valdo mus“ (2 Kor 5, 14); „Vargas man, jei neskelbiau Evangelijos!“ (1 Kor 9, 16).

10. Siloma gyventi auktesniu lygmeniu, bet ne maiau intensyviai: „Gyvenimas stiprja dovanojamas ir silpnja, kai izoliuojamasi ir patogiai sitaisoma. I ties, gyvenimu labiausiai mgaujasi tie, kurie palieka saug krant ir ima degti uduotimi duoti gyvenim kitiems“. Banyia, kviesdama evangelizuoti, krikionims tiktai atskleidia tikrj asmeninio savs gyvendinimo dinamik: „ia atrandame dar vien gil tikrovs dsn: gyvenimas auga ir brsta tiek, kiek jo dovanojama kit gyvenimo labui“. Tad evangelizuotojo veidas neturi nuolatos bti kaip per laidotuves! Atgaukime usidegim ir didinkime j, „isaugokime av ir malon evangelizavimo diaugsm, net jei turime sti su aaromis. <...> Tegu ms laik pasaulis, kuris ieko kartais skausmingai, o kartais viltingai, igirsta Gerj Naujien ne i lidn ir netekusi drsos, nekantri ir gniauiam baims skelbj, bet i Evangelijos tarnautoj, kuri gyvenimas ruoja kaitra, kurie pirmi persim Kristaus diaugsmu“.

Aminasis naujumas

11. Atnaujintu skelbimu tikintiesiems – taip pat drungniems ar nepraktikuojantiems – silomas naujas tikjimo diaugsmas ir vaisingas evangelizacinis darbas. Skelbimo erdis ir esm visada tie patys: Dievas, numirusiame ir prisiklusiame Kristuje apreiks savo meil. Jis vis atnaujina savo tikiniuosius, kad ir kokio amiaus jie bt; jie „atgaus jgas, pakils tarsi ar sparnais, – nepavargs bgdami, nepails eidami“ (Iz 40, 31). Kristus yra „aminoji Evangelija“ (Apr 14, 6) ir „tas pats vakar ir iandien, tas pats ir per amius“ (yd 13, 8), taiau jo turtingumas bei grois neisemiami. Jis visada jaunas ir yra nuolatinis naujumo altinis. Banyia nepaliauja stebjusis jo „turt, iminties ir painimo gelme“ (Rom 11, 33). Kryiaus Jonas yra pasaks: „ta Dievo iminties bei inojimo tankm tokia gili ir milinika, kad siela, kad ir kiek j paint, gali skverbtis vis giliau“. Šventasis Ireniejus irgi pareik: „Ateidamas Kristus atne vis naujum“. Savo naujumu jis visada gali atnaujinti ms gyvenim ir bendruomen, ir krikionikoji naujiena nesensta net tamsiais ir Banyios silpnumo laikais. Jzus Kristus gali sulauyti nuobodias schemas, kurias j spraudiame, ir nustebinti nuolatiniu dievikuoju krybikumu. Kaskart, kai mginame grti prie altinio ir atgauti pirmin Evangelijos vieum, inyra nauj bd, krybini metod, kitoki raikos form, ikalbingesni enkl, odi, kupin naujos reikms iandieniam pasauliui. Ties sakant, bet kuri autentika evangelizacin veikla visada yra „nauja“.

12. Nors i uduotis reikalauja dosnaus sipareigojimo, bt klaidinga laikyti j didvyrika asmenine uduotimi, nes tai pirmiausia yra Viepaties darbas, anapus visko, k mes galime atrasti ir suprasti. „Pirmutinis ir didiausias evangelizuotojas“ yra Kristus. Kad ir kokia bt evangelizacijos forma, pirmutinis visada yra Dievas, paauks mus bendradarbiauti su juo bei skatinantis Šventosios Dvasios galia. Tikrasis naujumas yra tas, kur pats Dievas nori slpiningai sukurti, kur kvepia, adina, kreipia bei lydi tkstaniais bd. Visame Banyios gyvenime visada turi matytis, kad iniciatyva yra Dievo, kad pirma „jis mus pamilo“ (1 Jn 4, 10) ir kad vienintelis „augintojas – Dievas“ (1 Kor 3, 7). Toks sitikinimas leidia neprarasti diaugsmo vykdant net toki reikli bei sunki uduot, apimani vis ms gyvenim. Dievas i ms reikalauja visko, bet sykiu visk ir silo.

13. Šios uduoties naujumo nedera suvokti taip, tarsi ji suponuot mus supanios ir vedanios pirmyn gyvosios istorijos nualinim ar umirim. Atmintis yra ms tikjimo matmuo, kur galime vadinti „deuteronominiu“, analogiku Izraelio atminiai. Jzus palieka mums Eucharistij kaip Banyios kasdien atminim, vis labiau vedant mus Velykas (plg. Lk 22, 19). Evangelizacinis diaugsmas visada suspindi dkingumo kupino atminimo fone: tai – malon, kurios turime prayti. Apatalai niekada neumiro akimirkos, kai Jzus palytjo j ird: „Tai buvo apie deimt valand“ (Jn 1, 39). Kartu su Jzumi i atmintis sudabartina mums tikr „debes liudytoj“ (yd 12, 1), kai kurie i j ypa prisidjo, kad ms tikjimo diaugsmas sudygt: „Atsiminkite savo vadovus, kurie jums paskelb Dievo od“ (yd 13, 7). Kartais tikjimo gyvenim mus vesdina paprasti ir artimi mons: „A vis prisimenu tavo nuoird tikjim, kuris pradioje gyveno tavo senelje Loidje, tavo motinoje Eunikje“ (2 Tim 1, 5). Tikintysis i pagrind yra „mogus, kuris atmena“.

III. Naujoji evangelizacija tikjimui perteikti

14. siklausant Dvasi, padedani bendruomenikai atpainti laiko enklus, 2012 m. spalio 7–12 d. vyko Vyskup sinodo 13-oji eilin generalin asamblja tema „Naujoji evangelizacija krikionikajam tikjimui perteikti“. Ten priminta, kad naujajai evangelizacijai paaukti visi ir kad ji i esms vykdoma trijose srityse. Pirmiausia mintina paprastoji pastoracija, „gaivinama Dvasios ugnies, kad udegt irdis tikinij, reguliariai besilankani bendruomenje ir Viepaties dien susirenkani pasimaitinti Dievo odiu ir aminojo gyvenimo Duona“. Šiai sriiai priskirtini ir tikintieji, ilaik vairiais bdais reikiam tvirt ir nuoird katalikikj tikjim, bet danai nedalyvaujantys liturgijoje. Šia pastoracija siekiama padti tikintiesiems augti, kad jie vis geriau ir visu savo gyvenimu atsiliept Dievo meil.

Antra mintina sritis yra „pakriktytieji, kuri gyvensena neatitinka Krikto reikalavim“, kurie irdimi nepriklauso Banyiai ir nejauia tikjimo paguodos. Banyia, kaip visada rpestinga motina, deda pastangas, kad jie igyvent atsivertim, grinsiant tikjimo gro ir trokim sipareigoti Evangelijai.

Galiausiai reikia neumirti, kad evangelizacija i esms susijusi su Evangelijos skelbimu tiems, kurie Kristaus nepasta ar visada buvo j atmet. Daugelis j, akinami Dievo veido ilgesio, ieko Dievo paslapia, taip pat ir alyse, turiniose sen krikionybs tradicij. Visi turi teis gauti Evangelij. Krikionys privalo j skelbti neiskirdami n vieno ir daryti tai ne tarsi primesdami nauj pareig, bet kaip mons, troktantys pasidalyti diaugsmu, parodyti gra horizont, pasilyti viliojant pokyl. Banyia auga ne usiimdama prozelitizmu, bet „patraukdama“.

15. Jonas Paulius II mus pakviet neumirti, jog btina nesusilpninti Evangelijos skelbimo tiems, kurie toli nuo Kristaus, nes tai pirmutin Banyios uduotis. Misij veikla „ir iandien tebra didiausias ikis Banyiai“ ir „uduotis misionieriauti turi ilikti pirmutin“. Kas nutikt, jei i tikro rimtai atsivelgtume iuos odius? Tiesiog pripaintume, kad misionierikoji veikla yra viso Banyios darbo paradigma. Turdami tai prie akis, Lotyn Amerikos vyskupai pareik, kad „nevalia ramiai, pasyviai laukiant, pasilikti savo banyiose“ ir kad btina „nuo paprasiausios saugojimo pastoracijos pereiti prie rytingai misionierikosios pastoracijos“. Ši uduotis ir toliau ilieka Banyiai didelio diaugsmo altinis: „Danguje bus daugiau diaugsmo dl vieno atsivertusio nusidjlio negu dl devyniasdeimties devyni teisij, kuriems nereikia atsiversti“ (Lk 15, 7).

Šio paraginimo tikslas ir ribos

16. Mielai primiau Sinodo tv kvietim parengti paraginim. Tai darydamas skinu gausius Sinodo darb vaisius. Be to, pasitars su vairiais asmenimis, ketinu idstyti ir savo rpesius, neduodanius man ramybs iuo konkreiu Banyios evangelizacinio darbo momentu. ia galima pltoti nesuskaiiuojamas temas, susijusias su iandienio pasaulio evangelizacija. Taiau a nusprendiau negvildenti i daugybs klausim, reikalaujani gilesni studij bei dmesio. Taip pat nemanau, kad i popieikojo Magisteriumo reikt laukti galutinio ar isamaus odio apie visus su Banyia ir pasauliu susijusius klausimus. Popieiui nepridera vietoj vietini vyskup stengtis vertinti kiekvien problem, inyrani j teritorijoje. Šia prasme jauiu poreik skatinti iganing „decentralizacij“.

17. Nusprendiau ia pasilyti kelias kryptis, galinias paskatinti ijudinti visoje Banyioje nauj, usidegimo ir verlumo kupin evangelizacijos etap bei nurodyti jo gaires. Turdamas tai prie akis ir remdamasis dogmins konstitucijos Lumen gentium mokymu, nutariau tarp kit tem isamiau aptarti iuos klausimus:
a) misionieriauti kylanios Banyios reforma;
b) pastoracijos darbuotoj pagundos;
c) Banyia kaip evangelizuojanios Dievo tautos visuma;
d) homilija ir jos rengimas;
e) socialinis varg traukimas;
f) taika ir socialinis dialogas;
g) dvasiniai motyvai misionieriauti.

18. Gali pasirodyti, kad ias temas ipltojau pernelyg isamiai. Taiau pirmiausia ketinau ne pateikti traktat, bet tik parodyti praktin i argument svarb Banyios iandiens uduoties kontekste. Visos ios temos padeda konkreiau apibrti evangelizacijos stili, kur kvieiu taikyti bet kurioje veikloje, kuri vykdote. Šitaip savo kasdieniame darbe galsime atsiliepti Dievo odio paraginim: „Visuomet diaukits Viepatyje! Ir vl kartoju: diaukits!“ (Fil 4, 4).

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi