| |
Benediktas XVI
mogus yra daug daugiau negu genetins informacijos kombinacija
Itrauka i kalbos Popieikosios gyvybs akademijos visuotinio susirinkimo nariams
2009 m. vasario 21 d.
<…> Nuo tada, kai XIX a. viduryje augustin abatas Mendelis atrado tam tikr poymi paveldjimo dsnius ir padjo pagrindus genetikai, is mokslas padar didiul paang, stengdamasis suprasti, kas yra biologins informacijos pagrindas ir kas lemia gyvos btybs vystymsi. Dl ios prieasties iuolaikin genetika uima ikili viet tarp biologini disciplin, prisidjusi prie stebtinos gausos ini apie neregim mogaus kno architektr ir jo daugialyp veikl lemianius lstelinius bei molekulinius procesus. Mokslas iandien jau yra atrads vairius paslptus mogaus psichologijos mechanizmus, su kai kuri paveldim genetini defekt atsiradimu susijusius procesus, taip pat kodl kai kuriems monms gresia didesnis pavojus susirgti tam tikromis ligomis. Tokios inios – nesuskaiiuojam mokslinink proto bei pastang vaisius – leidia ne tik lengviau, veiksmingiau ir anksiau diagnozuoti genetines ligas, bet ir pltoti terapij ligoni kanioms suvelninti ir kai kuriais atvejais net grinti jiems vilt pasveikti. Nuo tada, kai tapo inoma viso mogikojo genomo seka, genetini tyrim objektu taip pat tapo skirtumai tarp pavieni moni ir tarp vairi gyventoj grupi, ir tai ada nauj laimjim.
Tyrim aplinka iandien lieka labai atvira, ir kasdien atsiveria dar didele dalimi neitirti nauji horizontai. Mokslinink pastangos iose tokiose mslingose ir vertingose srityse ypatingu bdu palaikytinos; todl vairi moksl tarpusavio bendradarbiavimas visada yra btina paspirtis siekiant vienu metu ir veiksming, ir autentik paang visai monijai laiduojani vaisi. Toks tarpusavio papildomumas padeda ivengti paplitusio genetinio redukcionizmo, linkstanio mogaus asmen tapatinti vien su genetine informacija bei jos sveika su aplinka. Reikia pabrti, kad mogus nra vien tik tai, kas sudaro jo kn: jis turi mstymo gali – mstymo, visada siekianio suinoti ties apie pat save ir pasaul. Tai primena didiojo mstytojo, kuris kartu buvo ir puikus mokslininkas, Blaise’o Pascalio reikmingus odius: „mogus tra nendr, silpniausia gamtoje, bet jis yra mstanti nendr. Visatai nereikia ginkluotis, kad j sutraikyt; jam nuudyti utenka gar, vandens la. Taiau net jei visata j ir sutraikyt, mogus vis dlto yra ikilesnis negu tai, kas nuudo, nes jis juk ino, kad mirta ir kokia galingesn u j yra visata. Visata apie tai nieko neino“ (Mintys, 347).
Vadinasi, kiekvienas mogus yra daug daugiau negu nepakartojama tv perduodamos genetins informacijos kombinacija. mogaus pradjimo niekada nevalia susiaurinti iki mogaus gimins naujo individo paprasiausios reprodukcijos, kaip yra kokio nors gyvno atveju. Kiekvieno mogaus atjimas pasaul visada yra naujas sukrimas. „Juk tu mano ird sukrei, umezgei mane motinos siose… Mano ivaizda tau buvo inoma, kai buvau slapta kuriamas“ (Ps 139, 13. 15). Tad, nordama siskverbti mogaus gyvybs slpin, n viena mokslin disciplina neturt izoliuotis bei apsimesti, jog tik ji gali tarti paskutin od. Prieingai, btina suvokti bendr paaukim siekti tiesos, nepaisant kiekvieno mokslo skirtingos metodologijos ir kitokio turinio.
Js susirinkimas nagrinja ne tik genetikai kylanius didiuosius ikius, bet ir grsmes, kurias kelia eugenika, tikrai nenauja praktika, praeityje atvedusi prie negirdt tikros diskriminacijos bei smurto form. Nepritarimas eugenikai – taip smurtingai taikytos vieno reimo arba iplaukianios i neapykantos kokiai nors tautai ar gyventoj grupei – taip giliai strigo sin, kad kaip pareiga atsirado Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje. Nepaisant to, dar ir ms dienomis pasitaiko nerim keliani ios atmestinos praktikos vairialypi apraik. Galv kelia ne eugenins ir rasistins ideologijos, praeityje eminusios mog bei suklusios baisi kani, bet tylomis sigauna mstysena, linkusi pateisinti kitok poir gyvyb ir mogaus kilnum – samprat, pagrst savo norais bei individualia teise. Taigi linkstama gebjimui veikti, naumui, tobulumui ir fiziniam groiui teikti pirmenyb kit, nekilniais laikom gyvybs matmen atvilgiu. Taip silpninama pagarba, rodytina kiekvienam mogui net ir vystymosi sutrikim ar gyvenimo eigoje prasiverti galinios genetikos ligos atveju, o tokie vaikai nuo j pradjimo momento diskriminuojami.
Btina i naujo patvirtinti, jog bet kurios valdios vykdoma asmen, taut ar etnini grupi diskriminacija dl skirtum, kildinam i faktini ar numanom genetini veiksni, yra pasiksinimas vis monij. Privalu primygtinai pabrti kiekvieno mogaus vienod kilnum, iplaukiant i to, kad jis pradjo gyventi. Biologin, psichin, kultrin raida ar sveikatos bkl niekada neturi tapti diskriminuojaniu elementu. Prieingai, btina stiprinti primimo ir meils kultr, konkreiai liudijani solidarum su kenianiaisiais ir alinani klitis, kuri visuomen danai sudaro diskriminuodama negaliuosius ir serganiuosius ar, kas dar blogiau, abstraktaus sveikatos ir fizinio tobulumo idealo vardu griebdamasi atrankos ar atmesdama gyvyb. Jei mogus nuo savo ankstyviausi vystymosi stadij susiaurinamas iki eksperimentini manipuliacij objekto, tai itai reikia, kad biomedicinos technologijos pasidav stipresniojo savivalei. Pasitikjimas mokslu neturi leisti umirti etikos primato, kai rizikuojama mogaus gyvybe. <…>
_______________________________________
„Banyios ini“ vertimas
|
pradi
vir