Giesmës Ðvè. Mergelei Marijai
SVEIKA, MARIJA, DANGAUS LELIJA! * Tu gailestinga ir maloninga. * Motin malonës, gelbëki þmones, * varguose skæstanèius!
2 Nuo prispaudimo mus verksmas ima, * sunkioj nelaimëj slegiami baimës; * Motin brangiausia ir maloniausia, * neleiski mums praþût!
3 Ðviesi kaip saulë, apðviesk pasaulá: * ðventa, garbinga, didþiai ðlovinga, * pasigailëki, pas mus skubëki, * nuðluostyk aðaras.
4 Daþnai mes klystam ir nebedrástam * daug nusidëjæ melst Atpirkëjà: * Tu tiktai viena lieki ðiandienà * paguoda ir viltis.
5 Nieks neprapuolë, kas Tavæsp puolë, * nors nusidëjo, rado gynëjà: * ir mes verksmingi ir nelaimingi * Tavæs nûn ðaukiamës.
6 Ðtai vaikai Tavo ilgai dejavo – * jie Tavæs praðo malonës laðo: * iðgirsk meldimà ir apgynimà * atsiøski kuo veikiau!
GRAÞI, MARIJA, TU ESI, * pradëta nekaltai, * tamsios nakties þvaigþdë ðviesi, * iðkilusi aukðtai. * Bûk mûsø Motina meili, * mûs ðirdis meile liesk, – * dvasia kai blaðkos nerami, * mûs ûkanas apðviesk.
2 Ið tvano nuodëmës tamsios * Tu iðlikai balta, * Tu ið þmonijos suteptos * nepaliesta viena. * Trauk mus ið þemumø tamsiø, * á nekaltumà vesk – * malonës ið dangaus versmiø * mums silpstantiems surask.
3 Ðventosios meilës kupina * liepsnojo Tau ðirdis, * Tave lydëjo visada * Dievybës atspindys. * Suteik gaivinanèios vilties, * meilingai mus uþjausk * ir mus, o Motin, prie ðirdies * nerimstanèios priglausk.
O ÐVENÈIAUSIOJI, o tyriausioji, * o Mergele Marija! * Motin geroji, nesuteptoji, * melski, o melski uþ mus!
2 Mûs Ramintoja, Uþtarytoja, * Dievo Motin Marija! * Kai bausmës laukiam, mes Tave ðaukiam: * melski...
3 Mes pavargëliai, nusidëjëliai, * gelbëk mus, o Marija! * Ðalink silpnybes, mokyk kantrybës; * melski...
4 Motina, mums ðviesk, savo rankà tiesk, * iðklausyk mus, Marija! * Tavo malonës gydo ligonius, * melski, o melski uþ mus!
AUSK MARIJAI roþiø gijà, * mano siela nerami, * skelbk gerumà, prakilnumà * ilgesinga ðirdimi.
O Mergaite, Tavo kraitis – * nekaltybë nuostabi: * mums þavëtis ir gërëtis * leisk per amþius Tavimi.
2 Susimàstæ neðam naðtà * savo nuodëmës didþios. * Tu, ðventoji, nekaltoji, * meldþiam – gelbëki ið jos!
Vargðai gimæ, mes neþinom * priebëgos kaip Tu kitos: * rojaus vartuose uþtarki * vaikus tëviðkës ðviesios.
3 Tavo groþis mums kaip roþë, * kaip lelija nekalta. * Tavo garbei ieðkom vardo, * neiðtarto niekada.
Ir maldaujam, nepaliaujam * ðirdimi vis alkana: * leisk iðvysti karalystëj * laime spindinèià Tave.
MARIJOS VARDAS lyg dangaus malonë, * aukðtybëj skamba, aidi þemës kloniais. * Kilniajam vardui garbæ atiduokim, * kuo nuoðirdþiausiai giesmeles giedokim.
2 Marijai vardà Dievas pats parinko, * tas ðventas vardas jai labiausiai tinka: * Auðros jis reiðkia ðvieèianèià þvaigþdelæ * audringos jûros blaðkomam laiveliui.
3 Jos ðventas vardas – tai maloniø jûra, * þmonijai laimæ didelæ sukûrë. * Jis tikinèiajam neða dþiaugsmà brangø, * jis gina sielà nuo pikto þabangø.
4 Nors ir pagundos didelës uþplûsta, * Marijos vardà tarki – ir praþûsta. * Èia pat bedugnë, betgi nenuslysi, * klaidus gal kelias, betgi nepaklysi.
5 Minutës skaudþios, kai mirtis artëja, * pabûgsta siela Dievo, mûs Teisëjo. * Marijos vardas jà tuomet ramina, * skaisèiausià viltá mirðtanèiam gaivina.
6 Marija, Dievo Motina, Mergele, * padëki sielai rast á dangø kelià. * Iðmelsk mums laimës ten doriems þadëtos * ir su ðventaisiais leisk Tavim þavëtis.
O SKAISÈIAUSIA, o graþiausia rojaus lelija, * Dievo duota mums vaduoti, Motin Marija! * Jo dukra Tu iðrinkta, * Jëzaus Kristaus Motina, * suþadëta ir mylëta Dvasios Ðvenèiausios.
2 Vargðai þmonës be malonës gimëme kalti, * dël daugybës nedorybiø þûvam prislëgti. * Tu kaltës nepaþinai, * Dievo meilëje gimei, * prasidëjai, uþtekëjai spindinti visa.
3 O kilnioji, o pilnoji Dievo dovanø, * Tu aukðtybëj ir galybëj virð visø þmoniø; * saulës groþio apsupta, * dvylika þvaigþdþiø puoðta, * Tau po kojø mënuo klojas pagarba didþia.
4 Tu mums duota, vainikuota Motina dangaus, * uþtarëja ir globëja vargano þmogaus; * Karaliene angelø * ir Valdove iðrinktø, * bûk meilinga, stebuklinga Motina visø!
MARIJÀ MYLËTI vien trokðta ðirdis, * skausmuose ir laimëj tarnauti jai vis. * Ðirdis mano dega dangaus ugnimi, * vien meilëj Marijos ji ilsis rami.
2 O Motina meilës, Marija graþi, * ðirdin mano Dievo mane Tu neði, * per aðarø kloná, erðkëèiø keliais, * apsupusi meilës skaisèiais spinduliais.
3 Kas sopuliø taurë, kas skausmo ietis? * Kas myli Marijà, saldi tam mirtis: * ðirdþiø milijonà norëèiau turët, * kad Motinà Jëzaus galëèiau mylët.
4 O Motina meilës, maloniø versmë, * per amþius teskamba Tau meilës giesmë; * imk meilæ Trejybës ir viso dangaus, * jà amþiais aukot Tau ðirdis nepaliaus.
MARIJA, MARIJA, * skaisèiausia lelija, * Tu ðvieti aukðtai ant dangaus. * Palengvink vergijà, * pagelbëk þmonijà, * iðgelbëk nuo prieðo baisaus.
2 Mes, klystantys þmonës, * maldaujam malonës, * Marija, maldø neatmesk! * Tarp verkianèiø mariø * ðiø þemiðkø kariø * nupuolanèius stiprink ir vesk!
3 Ir kûno silpnybë, * ir þemës puikybë, * ir pragaro juodo dvasia * á prapultá stumia * þmonijos daugumà * ir þudo galybe tamsia.
4 Kaip upiø bëgimas, * taip mûs ápratimas * kas kartà vis traukia þemiaus. * Vargai kasdieniniai * kaip panèiai gelþiniai * mus riðti kada bepaliaus?!
5 Silpni, nusiminæ, * Tavy paskutinæ * tematome viltá tiktai. * Tu savo malone * ðios þemës karionæ * palengvink, nes galià gavai.
6 Marija, Marija, * skaisèiausia lelija, * dangaus Karaliene ðviesi! * Uþstok prieð Aukðèiausià * Tu þmogø menkiausià, * nes viskà pas Dievà gali!
MARIJA, SKAISÈIAUSIA MARIJA, * kà Tau paaukot begaliu? * Priskinsiu Tau roþiø, lelijø * þiedø – kûdikystës dienø.
2 Pamëgai Tu Nemuno ðalá * ir meilæ lietuvio ðirdies. * Tau kryþiai sodybø darþeliuos, * Tau pirmosios gëlës þydës.
3 Marija, iðmelsk mums stiprybës * iðkæsti ðios þemës vargus. * Tegul visad ðvieèia Tëvynei * tik giedras, saulëtas dangus.
4 Marija, suteiki malonës * Tave pamylëti karðtai, * kad nuodëmës, vargas, dejonës * pranykt tarp þmoniø amþinai.
SVEIKA, O VISATOS Valdove kilni! * Be kaltës pradëta Mergele skaisti! * Ðviesi Ryto þvaigþde didingai graþi, * pagalbà þmonijai audrose neði.
2 Tyriausioji Motin, Mergele garsi, * dorybiø þvaigþdëm Tu suþibus esi. * Tu nuðvieti dangø savuoju groþiu, * Tu pridengi sielà garbës drabuþiu.
3 Tu gailestingumo ir meilës pilna, * Tau ðirdá graudina vaikø aimana. * Net nuodëmës panèiuos viltis Tu ðviesi, * kad laimës buveinæ pasieksim visi.
O GRAÞIOJI MOTINA, ðiandien * mes savo meilæ duodame Tau. * Trokðtam Tavo ðvelniàjà globà * mus glamonëjant jausti daþniau.
1 Motin Meilës Amþinos, * ðiandien praðome globos: * mûsø þingsniams þiburys * bûk anksèiau, nei jie suklys. – O graþioji...
2 Karaliene angelø, * tylø ðnabþdesá maldø * Tu iðgirsk ir rankà tiesk, * ðirdis prie savæs pakviesk! – O graþioji...
3 O Mergele Motina, * Roþe, paslapèiø pilna! * Kloniø Lelija skaisti, * sveikinam Tave visi! – O graþioji...
4 Tau patiks gëliø þiedai * ir garbës giesmiø aidai, * kai maldos sparnai juos neð * á Tavàsias buveines! – O graþioji...
5 Bëga dienos, skuba vis, * greit ateis mirties naktis. * Bûk tvirtybës bokðtas mums – * nieks ramybës nesudrums. – O graþioji...
O MYLIMOJI mûsø Valdove, * amþino dþiaugsmo ryto auðra, * vargðø globëja, sielø tvirtove, * Motina mûsø jautri, gera. * Gelbëk, Marija, nuo praþûties, * glausk prie skaisèiosios savo Ðirdies.
2 Sunkiai mus slegia kalèiø daugybë, * aðaros temdo mûsø akis, * o siela þavis gërio graþybe, * kilti nuo þemës verþiasi vis. * Motin mieliausia, imk pas save, * amþiais regëti norim Tave.
3 Garbæ dangus Tau ir þemë duoda, * amþina meile myli Tave, * nes Tu nuo amþiø sielø paguoda, * prikeli laimës viltá varge. * O, neapleiski mûs kanèioje, * dþiaugtis per amþius leisk danguje!
MARIJA, IMK DËKOJIMUS uþ dovanas visas – * uþ motinos globojimus, malones taip gausias. * Tu Motina mûsø geriausia ið motinø þemës visø, * brangiausia mums po Dievo Tu, o dþiaugsme mûs ðirdþiø.
2 Kiek kartø, audrø blaðkomas, lyg jûroje skendau. * Kiek kartø, skausmo slegiamas, að ilgesá jauèiau. * Bet Tu, Motin, tiesdavai rankà ir aðaras ðluostei skaudþias. * Nuðvito man dþiaugsmø auðra pro nevilties tamsas.
3 Lyg motina globodama, meiliai mane glaudei, * su rûpesèiu budëdama, vis saugojai budriai. * Priimk mano nuoðirdø dþiaugsmà, imk mano Tu sielos jausmus, – * ðirdis lai dega meile Tau, kol man gyvybë bus.
GARBËS VAINIKU PADABINTA, * Valdove dangaus angelø, * Tau groþis rinktinis nukrinta * po kojø ið þemës vaikø.
O, dþiûgauk per amþius * þvaigþdþiø vainike * ir mus Tu papuoðus * atvesk pas save.
2 Mes þinom, kad Tu, Nekaltoji, * danguj didelëj pagarboj, * kaip motina þmones globoji – * ateik mûs mirties valandoj. – O, dþiûgauk...
3 Verkei Tu ir mûsø þemelëj – * pamilo Tave Lietuva. * Ji kryþiais visa suþaliavo – * ji Tavo garbinga tauta.
Iðmelsk jai blaivumo, * skaistumo, vilties, * kuri jai gyvenimo * kelià nuðvies.
SKAISTI ESI TU, Ryto Roþe, * ðvelni kaip sodø lelija! * Akiø slaptingam Tavo groþy * ir laimë pinas, ir kanèia. * Ne þemës rankø Tu auginta, * jos purvo Tu nepaliesta. * Bût Suþadëtine Tu skirta * ir amþiams meilei sutverta.
2 Iðtiesk meilingà savo rankà, * palaimink alkstanèias minias. * Nuo skausmo dienos mums apkarto, * ir kas á laimæ benuves? * Skaisèioji Þvaigþde Rytmetine, * lydëk tarp ûkanø, miglø. * Kai Tavo vardà lûpos mini, * ðirdy taip gera, taip ramu.
3 Gyvenimas þiaurus, audringas, * lyg jûra ðniokðèianti baugiai. * Tu, Þvaigþde Ryto stebuklinga, * pavojø vëtras iðsklaidai. * Tavy tik, Þvaigþde Rytmetine, * pavasario dþiaugsmai tyri. * Tavy viltis mums paskutinë * gyvenimo kovos kely.
MARIJA, DÞIAUGSMAS TU ðirdies! * Tegul ji meilæ Tau iðlies, * tegul dëkos ir garbæ duos * dorybiø kvepianèiuos þieduos.
Maldaut malonës leisk vienos: * grynos ðirdies, Tau malonios. * O dangiðkasis Spinduly, * lydëk gyvenimo kely. * Ðirdis man trokðta amþinai * bût Tavo mylima labai. * O dangiðkasis Spinduly, * lydëk gyvenimo kely.
2 Geroji Motina, praðau: * vaikelá savo vesk sparèiau * ið nuodëmës klaidþiø takø, * ið þemës sutemø klaikiø.
Kai mirsiu, bûki prie manæs, * tegul viltis man neuþges. * Marija, Tavo rankos bus * globa ir skydas man saugus! * Kai nebylus stovësiu að, * Teisëjas þvilgsná kai atgræð, * Marija, Tavo rankos bus * globa ir skydas man saugus.
3 Áspausk á ðirdá man giliau * troðkimà vis patikti Tau, * atjauèiant Vieðpaties þaizdas * ir aðarom aplaistant jas.
Dalytis su Tavim kanèia – * o, leisk, Marija, þemëj èia! * Dar vienà praðymà turiu: * leisk Jëzaus meilei be ribø * ásiliepsnoti man ðirdy – * iðnyks savimeilë skurdi.
SVEIKA, JÛRØ ÞVAIGÞDE, * mûsø laimës laide! * Motina Mergele, * ðviesk á dangø kelià.
2 Apreiðkimà gavus, * sutikimà davus, * gràþinai Tu Dievui * nepaklusnià Ievà.
3 Tu vartus atvërei * á Tëvynës gërá; * melsk ðviesos, stiprybës * keltis ið kaltybës!
4 Motiniðkà ðirdá * mums atskleisk; tegirdi * Jëzus mûs meldimà, * Tavo uþtarimà.
5 Ástabi Mergele, * duok ir mums tà galià * vis ugdyt skaistybæ, * sieloje ramybæ.
6 Jëzui duok tarnauti, * saugiai nukeliauti * ten, kur, já iðvydæ, * jusim dþiaugsmà didá.
7 Tau garbë, o Dieve – * ir Sûnau, ir Tëve, * ir Dvasia Ðventoji! * Trims – garbë bendroji.
O ÐIRDIE, IÐPUOÐTA nekaltybës groþiu, * tarp visø pagirta Gabrielio þodþiu, * nepaniekinki mûs, nuodëmës suteptø, * gydyk mûsø skausmus maldos balzamu Tu.
2 O Marijos Ðirdie, plakus Jëzui tiktai, * mus uþtarki pas já, * nes mûs skurdà matai, * kad ir mûsø ðirdis degtø meile kilnia * ir liepsnotø jam vis nuolanki ir gryna.
3 O Marijos Ðirdie, gailestinga, jautri, * mûs Globa ir Viltie, Uþtarëja tauri, * þvelk á sielvartus mûs, glausk prie savo Ðirdies – * tepavirs á dþiaugsmus jie danguj po mirties.
O MARIJA NEKALTOJI, * Dievo gële kvepianèioji; * Tu skaisti graþi lelija, * mûsø Motina Marija.
2 Tavo sostas pats puikiausias, * já Tau iðpuoðë Aukðèiausias; * angelø bûriai tarnauja * ir giedot Tau nepaliauja.
3 Spindi Tu didþia ðviesybe, * Dievo suteikta skaistybe. * – Kas graþesnis uþ Marijà, * kuri þavi krikðèionijà?!
MOTIN, GUOSK MUS, nes mes verkiam, * Motin, gelbëk, nes mes þûstam. * Mokyk mus Tave mylëti, * kantriai sielvartus kentëti.
Neapleisk, Motin, mûs, * neapleisk, Motin,
mûs – * karèios aðaros nudþius, * karèios aðaros nudþius.
2 Eikim dràsiai paskui Kristø, * nors erðkëèiai kelià grástø: * kryþiaus kelias dangø þada, * per skausmus á laimæ veda. – Neapleisk...
KAI SUTEMA PALIEÈIA ðvitëjimà bangø, * keleivio ðirdá kvieèia vël ilgesys namø, * apgaubia okeanà juoda naktis ðydu, * mirties sparnai plevena, krantai toli, gûdu.
Marija, Jûros Þvaigþde, bûk kelrodþiu nakty, * nuðviesk Tëvynën kelià, vesk ten, kur Tu esi.
2 Laivelá vëtros svaido, – nei spindulio ðirdy, * Tëvynës kankliø aido pro audrà negirdi. * Þuvëdra ðtai sukliko, – gal krantas netoli, * gal nebedaug beliko kovot audrø kely?
Marija, Jûros Þvaigþde...
PRAÞYDO ROJAUS LAUKE * gëlë melsva graþi * ir ðirdis ji patraukë * savo kvapais meili. * Ðirdis skausme kai grimzta, * kai sieloj liûdesys, * nuo kvapo skausmas dingsta, * nutilsta ilgesys.
2 Gëlë ta nekaltoji – * dþiaugsmø versmë skaidriø, * ji tarp gëliø graþioji, * ðviesi viltis ðirdþiø: * kaip þydi ta lelija, * kaip blizga ji skaisèiai! – * Jos vardas yr Marija, * kurs skamba taip saldþiai.
3 Þydëk, o Nekaltoji, * visa ðviesi, melsva, * viliok ðirdis, Graþioji, * þavëk akis spalva; * kai jau kovas laimësim, * atverk dangaus vartus: * per amþius ten stebësim * tavuosius graþumus.
„GARBË, GARBË MARIJAI!“ – * per amþius vis skambës, * jos nuostabus skaistumas * þmonijai ðvies, þibës.
Marija! Marija! * Marija, garbë Tau!
2 Ið dangiðkø aukðtybiø * meilingai vis þvelgi * ir nuolat mus globoji, * visus mus ten kvieti.
Marija!...
3 Kas kitas taip meilingas * kaip Tu, o Motina! * Kà Dievas taip iðkëlë, * kaip Tu jo iðkelta?
Marija!...
PAVASARIO ÞALIO TAKAIS VËL ÞENGI * þiedais vainikuota, didinga, þavi, * per þydinèias pievas, per kalnus, ðilus, * eini, Motinële, ir vël Tu pas mus.
2 Koks dþiaugsmas þmonijai sutikti Tave * pavasario saulës auksiniam tvane * su vyturio giesme, melsva þibute, * praþydusia ieva kiekvienam ðlaite!
3 Kaip gera, Marija, mums ðiais vakarais * suklupt prieð altoriø, papuoðtà þiedais, * tarp mirganèiø þvakiø, kvapiø smilkalø, * aukot Tau ugningà jaunystæ ðirdþiø!
4 Teþydi dorybëm mûs ðirdys graþiau, * nei ðiandien pasaulis praþydæs yr Tau * pirmaisiais þiedeliais laukø ir miðkø, * pasklidusiais tûkstanèiuos Tavo takø.
5 Priimki mûs meilæ, padëki silpniems, * neleiski, Marija, keliauti vieniems: * pavasará amþinà norim matyt, * per amþius jaunystæ kaip Tu iðlaikyt.
O MARIJA MYLIMA, * Motinëlë Tu gera. * Tu myli maþus vaikus * ir globoji mus visus.
2 Tau mes neðam dovanas, * ðirdis duodam Tau jaunas. * Tavo norim bût vaikai * ir mylët Tave karðtai.
3 Skinam darþeliø gëles, * renkam laukø þoleles, * pinam margus vainikus, * dovana Tau mûsø bus.
4 O Marija, kaip graþiai * Tau praþydo ðie þiedai. * Tau po kojø dedame, * savo meilæ reiðkiame.
AR SIELVARTAS GRAUÞIA, kankina, * ar kaltës tau prislegia sielà, kai þemëje nieks neramina, * skubëki pas Motinà mielà.
2 Ji kûdikiø skausmà paþásta, * Ðirdis jos vien meile jiems plaka, * kas þemës verpetuos paklysta, * ji rodo tam spindintá takà.
3 O Motina meilës, Marija, * suðvelnink gyvenimo naðtà; * Vadovë bûk þemës kelyje * á dþiaugsmo ir palaimos kraðtà.
GIEDOKIT MARIJAI, jà mylinèios ðirdys! * Danguj tegul girdis, kaip skamba giesmë jai.
Giedokit, giedokit, giedokit Marijai!
2 Lelija skaisèioji neþemiðko groþio, * net Amþino Þodþio Tu sielà vilioji. – Giedokit...
3 Auðra Tu kilnioji mums dieviðkos Saulës! * Nuðvinta pasaulis, kai Tu suliepsnoji. – Giedokit...
4 O Motina Dievo! O Roþe slaptinga! * Bûk mums gailestinga, uþtark mus pas Tëvà! – Giedokit...
O MARIJA, MOTINËLE, * Auðros Vartuose garsi! * Laimink mûsø tëviðkëlæ – * jos Globëja Tu esi.
2 Eþerø ir upiø bangos * meldþias Nemuno ðaly, * ir þvaigþdþiø keliai padangëj, * ir smilgelë pakely.
3 Prie þiedø Rûpintojëlio * samanoto laukuose, * ðirdá ir akis pakëlus, * meldþias tëviðkë visa.
4 O Marija, Motinële, * Auðros Vartuose garsi! * Saule ðvieski tëviðkëlei * ir visø þmoniø ðirdy.
KAIP GRAÞI, MARIJA, kaip tyra esi – * lyg þvaigþdë Auðrinë nuðvitai skaisti (2 k.). * Dangø padabinus savo tyrumu, * gaivini pasaulá meilës gausumu.
2 Tu ðventa, didinga, nekalta, ðvelni, * suþibëjai þemëj laimës viltimi (2 k.). * Visados meilinga lyg ðviesa þvaigþdës, * kur keleivá guodþia glûdumoj nakties.
SVEIKA, KARALIENE ROÞANÈIAUS! * Sveika, o malonës pilnoji! * Vedi Tu á laimæ per kanèià, * á dangø, á dangø Tu moji.
2 Krikðèioniø pagalba galinga! * Uþtark nuodëmingus pas Sûnø. * Roþanèiaus malda stebuklinga, * kas ðaukias Marijos, neþûna.
3 Globëja ir Motina mûsø, * kuri neapleidi varguoliø! * Sveika, Karaliene þmonijos! * Sveika!.. Mes maldaujam parpuolæ.
SU GALINGA ROÞINIO MALDA * mes ateinam visi, o Marija! * Ðtai krûtinëj sutirpo kanèia, * o palaima dangaus vël ðirdyje.
2 Su galinga Roþanèiaus malda * per gyvenimà eit pasiryþtam. * Tavo vardà visur, visada, * o Marija, kartoti iðdrástam.
3 Su galinga Roþinio malda * prie Marijos kasdien vis keliaujam. * Karaliene Roþinio, sveika! * Garbës himnus giedot nepaliaujam.
LAIMINK, O MARIJA, laiminki mane! * Motinos palaima vaikui taip miela! * Laimink mano bûtá, siekimus, mintis, * leisk palaimoj Tavo man ilsëtis vis.
2 Laimink, o Marija, tuos, kuriuos myliu, – * telydës palaima juos saugiu keliu. * Motiniðkà rankà Tu ant jø iðtiesk * ir gausia malone ðirdis jø paliesk.
MARIJA, MOTINA BRANGI, * palaiminta dangaus! * Kas mels Tave su viltimi, * gailestingumo gaus.
Maloninga ir skaisti, groþio nuostabaus, * pas save visus kvieti, Motina dangaus!
2 O Motina, uþtarki mus! * Neleiski niekados, * kad nepaguostas bût þmogus, * kurio klausei maldos. – Maloninga ir skaisti...
3 Kaip gailestinga ir gera, * o Motin, melsk uþ mus, * kol vaiko ðirdimi Tave * pamils kiekviens þmogus. – Maloninga ir skaisti...
4 Ir þemë þino, ir dangus, * kokia galinga Tu, – * iðklauso dieviðkas Sûnus * maldavimus ðventus. – Maloninga ir skaisti...
5 Iðmelsk, Marija, praðom mes, * nors esam neverti, * kad Dievo meilë vis labiau * liepsnotø mûs ðirdy. – Maloninga ir skaisti...
O MARIJA, TAU VAINIKÀ * pinsiu ið ðirdies þiedø. * Jëzus mums Tave paliko * rinkt mûs aðarø maldø.
2 Tyrà dþiaugsmà Tu mums duodi, * Nekaltoji be dëmës! * Skausmuose Tu mus paguodi, * mokai vengti nuodëmës.
3 O Marija, neapleiski * savo þemës ir vaikø! * Sekt Tavim á dangø leiski * erðkëèiuotuoju taku.
DANGAUS KARALIENE, MARIJA MEILI, * mes sveikinam Tave visa ðirdimi: – * Sveika, sveika, sveika Marija!
2 Kaip Lurdo ðventovëj, taip ir Lietuvoj, * laikyki, Marija, mus savo globoj. – * Sveika...
3 Kai audros mus blaðko, keliauti sunku, * padëki, Marija, tikru gerumu. – * Sveika...
4 Nurodyk þmonijai ramybës takus, * globok mus, Marija, kaip savo vaikus. – * Sveika...
SKAISÈIAUSIA MARIJA, dangun paimtoji, * Tu Motina mûsø esi. * Kai audros mus blaðko, nuliûdæ vaitojam, * Tu daug mums padëti gali.
2 Tikëjimas silpsta, tiek pikto keroja, * gyventi ir mirti sunku. * Iðtiesk savo rankà, o Motin geroji, * prie deganèiø mûsø þaizdø.
3 Nuðluostyki aðaras, tildyk dejones, * silpnus ir beturèius uþtark; * gesink neapykantà, grauþianèià þmones, * jaunimo skaistybæ globok.
4 Tegul visos tautos pasauly kaip broliai * gyvena laimingai taikoj. * Tegul Tavo vardui plaèiau kaip lig ðiolei * vis skamba giesmë Lietuvoj.
5 Ðlovë mûsø Dievui, kad jis vainikavo * Tave Karaliene Dangaus, * kad þemës keleiviai tur Motinà savo * aukðtai, ten prie Dievo Sûnaus.
MARIJA, DIEVO MOTIN, * að esu Tavo vaikas. * Padëk pelnyti dangø, * nes þemëj trumpas laikas. * Danguj, danguj, danguj, * tarnausiu jai danguj. * Danguj, danguj, danguj, * mylësiu jà danguj.
2 Matyti jà danguj – * tai mano sielos viltis, * kuri man lengvin skausmus, * parpuolus paded keltis. * – Danguj...
3 Matysim jà danguj, * tikroj mûsø tëvynëj, * su angelais giedosim * jai meilës, dþiaugsmo giesmes. * – Danguj...
DIEVO MOTINA MARIJA, * Tu tiek amþiø sergsti mus, * Tu ðvieti ið Kalvarijos (Auðros Vartø), * guodi vargstanèius visus.
Mes suklaupæ Tave praðom: * bûk ðirdy, maldoj, darbuos; * vis globoki mûsø kraðtà, * laimink ðalá Lietuvos.
2 Mûsø sielas Tu iðgydyk, * nekaltoji lelija; * mûsø ðeimos tegul þydi, * teatgimsta Tavyje. – Mes suklaupæ...
3 Dievo Motina Marija, * su mumis bûk amþinai, * saule ðviesk ið Kalvarijos (Auðros Vartø) – * Tavo esame vaikai. – Mes suklaupæ ...
NEAPLEISKI MÛSØ, MOTINËLE, * kuri Auðros neapleidi Vartø! * Mums ðirdis sopanèias sugëlë: * uþtark, uþtarusi tiek kartø!
Taip daug gali pas Visagalá: * uþtarki mielà mûsø ðalá!
2 Brangiojoj Vilniaus mûs ðventovëj * pasilgæ puolam Tau po kojø * ir garbinam Tave, Valdove: * priimk, Brangioji, mûsø ðlovæ. – Taip...
3 Per amþius, Motin, stebuklingai * globojai mûs tëvus ir gynei, – * bûk ir vaikams jø maloninga: * dangaus palaimà siøsk Tëvynei! – Taip...
VISUS ÞEMËS ÞIEDUS su perlais rasos * nulenkti po kojø Marijai * per maþa dar bûtø uþ aðaras jos, * uþ didþiàjà meilæ þmonijai.
2 Kai prislegia skausmas beviltis, klaikus, * leisk glaustis prie kojø tavøjø. * Paþvelk, o Marija, á savo vaikus – * Tu aðaras liejai dël jøjø.
3 Bent vienas laðelis ið Tavo akiø * á ðaltas mûs ðirdis lai krinta, * lai gydo didþiausias þaizdas nuodëmiø * ir ðvyturiu meilës nuðvinta.
PADÛMAVÆ PUÐYNËLIAI, * nuostabi dangaus spalva: * toj maþytëj Lietuvëlëj * dar maþesnë Ðiluva.
2 Piemenëliai èia iðvydo * Dievo Motinà kadais, * ir kampelis tas praþydo * laimës dieviðkais þiedais.
3 Èia taip gera, èia taip miela, * nekasdieniðkai ramu, * ir ið dþiaugsmo virpa siela * tos rimties didingumu.
4 Melskis Motinai Marijai, – * ji stebuklais èia garsi, – * kad á laimës karalijà * mes patektume visi.
5 Tarp ðilø javai iðplaukæ * ir dangaus spalva vaiski. * Ðiluvon vis plaukia plaukia * Lietuvos vaikai visi.
Vainikëlis („Karunka“)
JEI MARIJÀ MYLIME TIKRAI, * josios atminimà gerbkim kaip vaikai, * prisiminkim Motinos skausmus, * þvelkim á ðventuosius jos Ðirdies dþiaugsmus.
2 Pirmas peilis smigo jai giliai * ir nekaltà Ðirdá þeidë sopuliai, * kai pamatë Jëzø suimtà * ir teisman tà tamsià naktá vedamà.
3 Antras peilis vërë skaudþiai jà, * kai regëjo Sûnø þiauriai plakamà; * treèias – kai vainikà dëjo jam * ir galva jo sviro sopuly skaudþiam.
4 Ketvirtasis skausmas Ðirdyje, * kai sutiko Jëzø kryþiaus kelyje. * Penktas – kai já kalë vinimis, * kai tekëjo ðventas kraujas srovëmis.
5 O ðeðtasis buvo toks skaudus, * kai ant kryþiaus mirë mylimas Sûnus, * kai uþgeso þvilgsnis jo meilus * ir nutilo balsas Atpirkëjo mûs.
6 Septintasis skausmas jos Ðirdy, * kai þaizdas ji matë Jëzaus ið arti, * nuimtà nuo kryþiaus glausdama, * aðarom graudþiausiom kûnà plaudama.
7 Iðkankintas Jëzus mirë jau, * bet Marijos Ðirdþiai buvo dar skaudþiau: * ji visa paskendo liûdesy, * nusileido saulë Motinos Ðirdy.
8 Bet varge ðiam, tarp baisiø skausmø, * Marija turëjo ir ðviesiø dienø: * dþiaugës viltim jos gera Ðirdis, * kad mirtimi Jëzus þmones iðganys.
9 Pirmas buvo dþiaugsmo spindulys, * kai dangaus aplankë jà pasiuntinys. * Antras – kai Elzbietà lankë ji, * treèias – kai suskambo jos giesmë dþiugi.
10 Ketvirtasis dþiaugsmas toks skaidrus – * gimë jau tvartely dieviðkas Sûnus. * Penktas – dël Iðminèiø ið Rytø, * ðeðtas – kai atrado já tarp daktarø.
11 Septintasis dþiaugsmas – tai dangus, * kur jà vainikavo mylimas Sûnus * Karaliene þemës ir dangaus; * ten jos didis dþiaugsmas niekad nesiliaus.
12 Motinële, meldþiame karðtai, * mûsø neuþmirðki, kai varge matai. * Melski Sûnø nuolatos uþ mus, * kad paðvæstø mûsø dþiaugsmà ir skausmus.
13 Ko mums trûksta, visada matyk, * o skaistyklos sielas kanèiose lankyk. * Melsk stiprybës mums vargus iðkæst * ir dangaus linksmybæ taip kaip Tu surast.
IMPRIMATUR. + Arkivysk. A. J. Baèkis.
Plg. Liturginis maldynas. Vilnius: Katalikø pasaulis, 1996. P. 582-603.