Marijos giesmë (Magnificat)
Kartu su Marija ðloviname Dievà uþ „didþius dalykus“, kuriuos Jis padarë nuolankiai tarnaitei, o per jà ir visiems þmonëms(plg. (Lk 1, 46-55):
MANO SIELA ÐLOVINA VIEÐPATÁ,
mano dvasia dþiaugiasi Dievu, savo Gelbëtoju,
nes jis paþvelgë á nuolankià savo tarnaitæ.
Ðtai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,
nes didþiø dalykø padarë man Vieðpats,
ir ðventas yra jo vardas!
Jis maloningas ið kartos á kartà
tiems, kurie jo klauso.
Jis parodo savo rankos galybæ
ir iðsklaido iðdidþios ðirdies þmones.
Jis numeta galiûnus nuo sostø
ir iðaukðtina maþuosius.
Alkstanèius gërybëmis apdovanoja,
turtuolius tuðèiomis paleidþia.
Jis iðtiesë pagalbos rankà savo tarnui Izraeliui,
kad minëtø jo gailestingumà,
kaip buvo þadëjæs mûsø protëviams –
Abraomui ir jo palikuonims per amþius.
IMPRIMATUR. + Vysk. Eugenijus Bartulis.
Plg. Kario maldos vadovas. Vilnius: Lietuvos kariuomenës ordinariatas, 2003. P. 26.