Išsamiai apie būsimą respublikinį susitikimą Kaune 2006 m. gegužės 20 d. DOC >>>

BENDRAS PARAPIJŲ ATSINAUJINIMO PROGRAMOS ATGAIVINK PRISTATYMAS >>>

Tarptautinė programos svetainė RENEW International >>>

SKELBIMAS

Norintys pradėti parapijų atsinaujinimo programą „Atgaivink” 2006 metų rudenį, prašome registruotis iki birželio 1 d. el.paštu: atgaivink@lcn.lt arba tel. 687 71192.

Parapijų, vykdžiusių ir vykdančių „Atgaivink“ Lietuvoje, sąrašas DOC >>>

„Atgaivink“ Lietuvoje. Trumpa apžvalga

1997 m. programos „Atgaivink” autoriai, tarpininkaujant s. Ignei Marijošiūtei, pristatė ją Lietuvoje. 1998-taisiais programą vykdyti pradėjo pirmosios parapijos.

Atsiliepiant į nuolatinio mokymo parapijose ir darbo su žmonėmis poreikį 2000 metų sausį Kauno arkivyskupo S. Tamkevičiaus pritarimu buvo įsteigta „Atgaivink“ būstinė  (Kaunas, Papilio g. 5). Visą „Atgaivink“ veiklą koordinuoja ir rūpinasi finansine parama s. Igne. Jai padeda pastoviai dirbanti administratorė Vaida Spangelevičiūtė, kurios užduotys yra:

• koordinuoti seminarus tose parapijose, kurios tik pradeda programos vykdymą (būna 4-5 seminarai kiekvienai parapijai pradedant I pakopą); dažnai bent pirmajam pristatymui vyksta s. Ignė;
• palaikyti kontaktus su tomis parapijomis, kurios jau vykdo programą (prieš kiekvieną pakopą kiekvienoje parapijoje, jei nėra atskirų poreikių, vyksta 1 susitikimas);
• administruoti raštinę;
• koordinuoti metodinės medžiagos kunigams ir parapijos branduoliui paruošimą bei leidybą, dažnai ir pristatymą.

2005 m. balandžio 9 d. Kaune vyko pirmasis respublikinis parapijų atsinaujinimo programos „Atgaivink” suvažiavimas. Jame dalyvavo 228 žmonės iš 37 Lietuvos parapijų (Kauno ir Vilniaus arkivyskupijų, Šiaulių, Telšių, Kaišiadorių, Panevėžio ir Vilkaviškio vyskupijų). Prieš šį suvažiavimą anketų būdu buvo apklaustos vykdžiusios šią programą parapijos.

Pateikiame statistikos grafus apie programos „Atgaivink“ rezultatus (duomenys pagal 42 parapijos anketas) PPT >>>

Anketų rezultatų apžvalga
Parengė „Atgaivink“ programos koordinatorė ir administratorė

POKYČIAI PARAPIJOJE PASTEBIMI VYKDANT „ATGAIVINK” PROGRAMĄ

Važinėdami po parapijas matome, kaip žmonėms reikalingas švietimas, bei gyvas liudijimas. Dažnai susiduriame su dviem tartum priešingais tikinčiųjų poliais – vieni, kurie yra ištroškę bendravimo, maldos, dalinimosi, naujų galimybių, bei tais, kurie save laiko jau visa žinančiais. Tačiau „Atgaivink” programa, ką rodo anketų suvestinės (žr.PRIEDAI), daugiau nei 80% dalyvavusiųjų programoje pastebėjo, kad tai buvo nauja galimybė žmonėms susiburti, drauge melstis, dalintis tikėjimo patirtimi. Tai rodo, kad šiuo metu Lietuvoje nėra kitos tokios programos, kuri sudarytų galimybę visiems parapijos žmonėms, o ne tik tam tikrom nedidelėm ar tikslinėm grupėms, susirinkti į mažas bendruomenėles, iš kurių kuriama gyva tikinčiųjų bendruomenė – parapija. 33% pažymėjo, kad daugiau žmonių atėjo į bažnyčią ir net 64 % pastebėjo, kad tikėjimas labiau siejamas su kasdieniniu gyvenimu, kas yra vienas iš “Atgaivink” programos tikslų ypač šiomis dienomis, kai visuomenė tampa vis labiau sekuliari. Tai yra liudijimas, kad Dievas nėra tik sekmadieninis ar veikęs prieš 2000 metų, žmonės Jį atranda ir savo kasdienybėje, mato Jo veikimą ir gali dalintis tuo su kitais.

71% procentas pastebėjo, kad daugiau žmonių įsijungia į parapijos veiklą, kadangi žmonės išgyvena bendrumą, parapija nelieka tik klebono ar kunigų, bet tampa svarbi visiems, 41% dalyvavusiųjų programoje pastebėjo, jog aktyviau pradėjo bendradarbiauti kunigai ir pasauliečiai. Asmeniniuose žmonių pasidalinimuose suskamba džiaugsmo gaida, “jog niekada negalvojom, kad sėdėsime su klebonu prie vieno stalo”; “svarbu išgirsti mažoje grupelėje kunigo asmeninį pasidalinimą ir išdrįsti pasakyti savo abejone”… Tokie žmonių pasidalinimo rodo, jog matant kunigo pasišventimą ir paprastą jo žmogiškumą tampa lengviau bendrauti. Žmonės po mišių ar net miestelyje susitikę kalbasi, tampa artimesni, atviresni.

74% minėjo, jog žmonės įsigijo ir pradėjo skaityti Šv. Raštą, tai galime paliudyti ir mes, nes iš Lietuvos Biblijos Draugijos įsigydavome Šv.Raštų, kad žmonės galėtų įsigyti pigiau. Pirmų apsilankymų metu matydavome, kad žmonės iš tiesų neskaito šv.Rašto, daugelis jo neturi, o kai kurie dar vis nustemba, kad pasauliečiai gali tai daryti asmeniškai. Daugelis parapijų klebonų taip pat rūpinosi, kaip padėti žmonėms įsigyti šv.Raštą ir išmokti jį skaityti, susirasti reikiamas eilutes.

PARAPIJIEČIŲ ĮSIJUNGIMAS Į PROGRAMĄ

Prasidedant “Atgaivink” programai kviečiami įsijungti visi; t.y. tie, kurie lanko bažnyčią ir tie, kurie yra nutolę arba visai nepažįsta Kristaus. Ne visada yra lengva pakviesti žmones dar kur nors įsijungti, nes dažniausiai būna taip, jog tie kas nori – jau kur nors dalyvauja, o kitus – sunku pasiekti, tačiau tam buvo naudojami įvairūs būdai – aptariami kitame klausime. 90% parapijų minėjo, jog atėjo bent po keletą naujų žmonių, kurie įsijungė į Tikėjimo pasidalinimo grupeles (toliau TPG) ar vėl įsijungė į Bažnyčios gyvenimą. Esame girdėję liudijimų, kur po 20 metų moteris sugrįžo į Bažnyčią vėl pradėjo praktikuoti susitaikinimo sakramentą. 83 % pastebėjo, jog tai buvo gera proga pagilinti tikėjimo tiesas tiems, kurie jau lankė Bažnyčią ir tik 5% minėjo, jog parapijiečiai buvo labai pasyvūs ir 26% pabrėžė, jog dalyvavo tik tie, kur visada ir visur dalyvauja.

PARAPIJIEČIŲ KVIETIMO BŪDAI

Siekiant pasiekti tuos, kurie yra nutolę nuo Bažnyčios neužtenka vien tik kunigo kvietimo bažnyčioje, nors tuo naudojasi 98% dalyvavusiųjų programoje. 60% dalyvių, pagal programos vykdymo rekomendaciją, lankė parapijiečius namuose, eidami nuo durų prie durų, kaip Jubiliejiniais metais kviesdami žmones įsijungti į šią programą ir dažnai perduodami klebono kvietimą ateiti į Bažnyčią šv. Mišių šventimui. Trečdalis – vaikščiojo į įvairias organizacijas, ligonines, mokyklas, į jų susirinkimus ir turėdavo keletą minučių programos pristatymui. Idealiausiai kaip šį darbą dirbdavo kartu kunigai ir pasauliečiai, žmonėms tai yra didelis liudijimas, kad parapija ir žmonės rūpi visiems. Tokių pavyzdžių turime Kauno arkivyskupijoje, Vilkaviškio vyskupijoje, kur klebonas pasiėmęs kelis parapijiečius važiuodavo į aplinkinius kaimus kviečiant juos susiburti kurioje nors troboje, bei turėti tikėjimo pasidalinimo grupelę.

Pastebime, jog tiek kaimo, tiek miesto parapijose nėra lengva žmonėms įsijungti ir atrasti laiko dar kažką daryti, tačiau kaip žmonės kviečiami asmeniškai, tą darė 86% dalyvavusių parapijų – rezultatai dažnai nustebina mus pačius, kai kaimo parapijoje, kurioje yra 3000 žmonių susiburia 15 tikėjimo pasidalinimo grupelių, į kurias įsijungia virš 200 žmonių. Retai kas atsispirs asmeninam kvietimui, juk žmonėms reikalingas asmeninis ryšys, kontaktas, pastebėjimas. Todėl asmeninis kvietimas, dažnai tik savo bendradarbių, kaimynų, o gal sutikto nepažįstamojo gatvėje – gali padėti atrasti žmogui tikėjimą.

PARAPIJOS KLEBONO IR KUNIGŲ ĮSIJUNGIMAS

Tai vienas iš aktualiausių klausimų, kad programa galėtų vykti ir sulaukti siekiamų rezultatų. Maždaug apie 25 % parapijų, kurios pradeda vykdyti programą ar ruošiasi tam, nepabaigia ar net nepradeda dėl pasauliečių ir kunigų bendradarbiavimo stokos. Dar ir dabar susiduriame, jog išsiųsta informacija apie suvažiavimą ar būsimą susitikimą užsistovi klebonijose, ir nepasiekia parapijiečių. Nors 69 % procentai gražinusiųjų anketas minėjo jok vyko puikus bendradarbiavimas tarp kunigo ir pasauliečių, tačiau esame tikri, kad bent 15 anketų taip ir liko klebonijose. (Buvo išsiųsta 69 anketos, sulaukėm atsakymų iš 42) Kadangi net kai kurie dalyvavę suvažiavime informaciją apie jį sužinojo iš interneto, ar tiesiog aplinkinių parapijų, nors kunigai buvo gavę 2 kvietimus (vieną prieš mėnesį, kitą prieš 1,5 savaitės) su prašymais pakabinti juos skelbimų lentoje. Būna ir taip, kad atvažiavus kelis šimtus kilometrų tenka pabendrauti su klebonu tik telefonu, o žmonės net nebūna informuoti apie susitikimą, nors su klebonu būna sutarta prieš savaitę. O kartais sulaukiame ir priekaištų iš klebonų, “kiek dar čia męs važinėsime su savo apmokymais, juk žmonės viską žino…”

Nors tik 7% minėjo, jog pritrūko klebono palaikymo ir dar 7% - kad klebonas ir parapijiečiai dirbo atskirai, buvo įvardinta dar 31% įvairiausių kitų priežasčių ir komentarų, tarp kurių: įsijungdavo tik vikaras, klebonas net skelbimus ignoruodavo ir nepasakydavo bažnyčioje; iniciatyva kildavo tik iš klebono, pritrūkdavo pasauliečių pagalbos; klebonas aplankė visas TP grupeles; pasikeitė keli kunigai, tad vieni palaikė, kiti ignoravo.

Pastebime, jog tada, kai kunigai ir pasauliečiai dirba kartu per 2,5 metų, t.y. V programos pakopas dažniausiai žmonių TPG ir bendrai bažnyčioje padaugėja, tačiau kai nėra bendradarbiavimo, ką rodo ir anketų duomenys, žmonės neįsijungia, o ir tie, kurie dalyvauja – dažnai nesupranta ką veikti ir išsiskirsto.

Susiduriame ir su tuo, jog kai kurie kunigai pabuvę pirmuose apmokymuose savavališkai, net neturėdami medžiagos skelbiasi, kad jie daro programą, tačiau tokiu būdu yra puikus kelias tik į formalumą ir pliuso “užsidėjimą”, kad vykdoma, o nesulaukus jokių rezultatų deklaruojama, kad programa neduoda jokios naudos. Pabrėžiame, kad vienos TPG turėjimas nerodo, jog programa vyksta, kadangi programoje yra trys pagrindiniai elementai: liturgijos šventimas, mažų knygelių, t.y. šv. Rašto pagal einamą temą kasdieninis skaitymas bei Tikėjimo pasidalinimo grupelės. Dar kartą akcentuojama, kad tai yra programa visai parapijai, o ne tik keletui moterėlių, kurios paslapčia nuo kitų renkasi.

Pripažįstame, jog bendradarbiavimo dažnai pritrūksta ir iš mūsų būstinės – negalime dažnai aplankyti parapijų, kartais parinktas ir sutartas laikas nėra patogus visiems, kunigams ir pasauliečiams, susirinkti; kartais apjungiame kelias parapijas apmokymų sesijoms, tuo nepilnai pažindami parapijos gyvenimą. Tačiau pagal dabartines galimybes nėra tam pajėgų, nes kartais prieš pradedant pakopą per dieną vienam žmogui tenka aplankyti 3-4 parapijas ir kiekvienoje turėti 1,5-2 val. susitikimą.

BRANDUOLIO DARBO APIBŪDINIMAS

Kiekvienoje parapijoje pradedant “Atgaivink” programą pirmiausiai stengiamasi suburti branduolį, t.y. 5-6 pasauliečių grupę, kuri rūpinasi reklama ir informacija, maldos tarnyste, pagalba organizuojant sekmadienio liturgiją, pakvietimu, tikėjimo pasidalinimo grupelių subūrimu ir dar vienas žmogus, arba vienas iš šių penkių yra koordinatorius, kad visi organizaciniai darbai neliktų klebonui. Prieš pradedant I pakopą su jais susitinkama 2-3 kartus, kartais ir daugiau, priklausomai nuo parapijos, apmokymams. Po to būna dar 2 susitikimai TPG globėjams.

74% parapijų įvardijo, kad branduolys dirbo vieningai, 0 19% minėjo, jog vienas ar du žmonės nešė visą krūvį. Matome, kad kur nėra normalaus branduolio, ar nėra pilnai pasidalinama atsakomybėmis, krūvį neša keletą žmonių ir dažnai perdega, žmonių nedaugėja, o dažnai išsiskirsto ir per daug apkrauti žmonės.

PASIKEITIMAI SEKMADIENIO LITURGIJOS ŠVENTIME

Pirmajame grafike matyti, jog 67 % dalyvių minėjo, kad žmonės pradeda aktyviau dalyvauti Šv. Mišių šventime, geriau suvokia Mišių prasmę, laisviau jaučiasi bažnyčioje, jei ko nesupranta – nebijo klausti kunigo ar kitų žmonių grupelėje. Bendruomeninėje maldoje įjungiami savi, iš parapijos poreikių bei nagrinėjamos temos, kylantys maldavimai (69%).

Dalyje parapijų tai nebuvo nauja, tačiau į šiuos darbus įsijungė nauji žmonės (24%), nauji žmonės, o kai kur net to ir nebuvo pradėjo skaityti Šv. Rašto skaitinius Šv. Mišių metu (69%) . Kartais padėti šv. Mišių liturgijoje kviečiamos mokyklos, kas sekmadienį vis kita klasė, kartais TPG nariai. Pastebime, kad kai žmonės, ypač jaunimas, gauna kažkokias užduotis (atnešti atnašas, perskaityti skaitinius ar bendruomeninę maldą, papuošti bažnyčią ir t.t.) jie daug mieliau ateina į bažnyčią ir jaučia pareigą, kartais ateina ir jų tėveliai. Tokiais būdais žmonės pilniau dalyvauja šv. Mišių aukoje, o ne tik atlieka pareigą, jaučia, kad tai yra dalis jų.

TIKĖJIMO PASIDALINIMO GRUPELIŲ PATIRTIS

Tikėjimo pasidalinimo grupelės – naujausia patirtis Lietuvos žmonėms. Tikrai ne daugelyje parapijų būta panašios patirties, net 81% dalyvių pastebėjo, kad tai buvo nauja patirtis, pirmą kartą žmonės susirinkę galėjo dalintis tikėjimo patirtimi. 76% dalyvavusiųjų programoje minėjo, jog pradėjo skaityti šv. Raštą, o per pasidalinimą, bendrą skaitymą ir maldą augo tikėjimas, tai pastebėjo 76 % dalyvavusiųjų grupelėse. 88 % žmonių pastebėjo, jog per tai žmonių santykiai tapo artimesni, brandesni. Teka girdėti liudijimų, kaip susitaiko jau keletą metų nebendravę kaimynai, prie vieno stalo susėda tie, kurie ėjo į bažnyčią sovietiniais laikais ir tie, kurie juos sekdavo.

83% žmonių minėjo, jog TPG tapo, kaip maža bendruomenėlė, šeima, sustiprėjo vienybė, laisviau bendraujama. Vienoje parapijoje minėjo, jog drąsiau pakalbinti sutiktą žmogų matytą bažnyčioje, o po Mišių sekmadieniais dažnai būriuojasi besišnekučiuojantys žmonės, drauge švenčiami gimtadieniai, padeda vieni kitiems sunkiu metu.

Iš šių mažų grupelių, kuriose susirenka 8-12 žmonės, vieną kartą per savaitę, kuriasi gyvesnė bendruomenė. Priklausomai nuo parapijos dydžio ir pajėgų susiburia skirtingas skaičius grupelių, mažiausiai 1, daugiausiai susirinko 39 grupelės parapijoje. Tikėjimo pasidalinimo grupelėse žmonės išgyvena bendrystę, mažėja susvetimėjimas, atrandama parapiją, kaip artima bendruomenė. Iš daugelio grupelių, baigus programą, susidaro viena ar keletas maldos grupių, kai kurios parapijose lieka kasmėnesiniai didesni susirinkimai su malda, mokymu, pasidalinimu.

ŽMONIŲ POŽIŪRIO Į MALDĄ PASIKEITIMAS

Malda atrodo savaime suprantamas ir svarbus kiekvieno tikinčiojo gyvenimo aspektas, tačiau dažnai ji tampa tik kasdieninis ritualas. Programoje, ypač TPG susitikimų metu bei Vigilijoje, žmonės raginami melstis spontaniškai, melstis už tai, kas yra aktualu parapijai, jiems asmeniškai. Todėl 69 % dalyvių pastebėjo, kad maldos būdai tapo įvairesni, 64% žmonių maldos metu pradėjo skaityti šv. Raštą. 81% žmonių pamatė ne tik bendruomeninės, bet ir asmeninės maldos svarbą. Šiuo faktu galima daryti prielaidą, kad nemaža dalis žmonių atrado kitokį santykį su Dievu maldoje. Ir tik 5 % minėjo, jog niekas nepasikeitė.

ŽMONIŲ POŽIŪRIO Į ŠV. RAŠTO SKAITYMĄ PASIKEITIMAS

Minėta, jog lankantis parapijose susiduriame su tuo, jog labai retai žmonės asmeniškai skaito šv. Raštą. Dažnai pasiteisina, jog girdi jį šv. Mišių metu, ar nesupranta kaip skaityti, o daugelis ir neturi ar net mano, kad pasauliečiai neturi teisės patys to daryti. Tad remiantis šv. Jeronimo žodžiais „Nepažinti šv. Rašto, yra nepažinti Jėzaus”, raginame žmones įsigyti, ar naujai paimti šv. Raštą ir pradėti skaityti. Dažnai tenka pradėti nuo to, kaip surasti reikiamas eilutes, reikiamas knygas Šventajame rašte ir kaip Jį naudoti maldoje.

76% minėjo, kad daugelis žmonių įsigijo ir sąmoningiau pradėjo skaityti šv. Raštą, lygiai tiek pat procentų dalyvavusiųjų programoje mielai įsigijo ir pradėjo skaityti mažas knygeles su kasdieniniais šv. Rašto skaitiniais ir teminiais pamąstymais. 88 % dalyvių pabrėžė, jog Šv. Rašto skaitymas TPG ir dalinimasis padėjo geriau suvokti šv. Raštą, o 69 % parapijiečių dalyvavimas Žodžio liturgijoje tapo sąmoningesnis, žmonės įdėmiau pradėjo klausyti skaitinius, stengtis juos suvokti, kartais net pasiskaito prieš ateidami į bažnyčią. Nei vienas iš dalyvių nepareiškė, jog niekas nepasikeitė požiūryje į šv. Rašto skaitymą programos metu (0%).

„ATGAIVINK” PROGRAMOS REIKŠMĖ BENDRUOMENĖS AUGIMUI

Šiame skyriuje, kaip apibendrinant galima pastebėti, jog per 2,5 metų parapijiečiai susipažįsta su kertinėmis tikėjimo sąvokomis, keičiasi jų maldos ir dalyvavimo liturgijoje sąmoningumas ir tai atspindi bendruomenės augimo aspektus, kas matosi anksčiau aptartuose punktuose.

Dalyvavimas „Atgaivink” programoje žmonėms padėjo augti ne tik tikėjime, bet ir tarpasmeniniuose santykiuose, bendruomeniškume, sumažėjo susvetimėjimas (74 %), žmonės tapo atviresni (76 %), lengviau surasti reikiamos pagalbos parapijiniuose darbuose (62 %).

Pastebime, jog programos metu kuriasi gyvesnė bendruomenė – parapija, bendras darbas, bendra malda, dalinimasis suartina ne tik pasauliečius tarpusavyje, bet pasauliečius su kunigais, labai džiugu, kaip į grupelių globojimą įsijungia pašvęstojo luomo atstovai, visi drauge sudarydami ir gaivindami gyvą tikinčiųjų bendruomenę.