2005 m. gruodžio 1 d.

Vyskupų konferencijoms, nacionalinėms ir tarptautinėms institucijoms bei organizacijoms, į prevenciją bei pagalbą įsitraukusioms nevyriausybinėms organizacijoms bei sąjungoms, geros valios moterims ir vyrams

1. Pasauline AIDS diena, šiais metais UNAIDS rengiama šūkiu: „Sustabdyti AIDS. Išlaikyti pažadą“, norima pakviesti visus asmenis, pirmiausia einančius atsakingas pareigas ŽIV/AIDS srityje, iš naujo sąmoningai įsitraukti į ilgalaikę šios pandemijos plitimo prevenciją bei pagalbą ligoniams, ypač neturtingose šalyse, siekiant sustabdyti bei apgręžti tolesnio AIDS plitimo tendenciją.

2. Popiežiškoji sveikatos apsaugos pastoracijos taryba prisideda prie kitų nacionalinių bei tarptautinių organizacijų, pirmiausia UNAIDS, kiekvienais metais organizuojančios kovos su AIDS kampaniją, kad į šį visą planetą apimantį blogį, sukėlusį globalinę krizę, būtų atsakyta lygiai taip pat globaliai bei darniai. Valstybių vadovų ir vyriausybių atstovų pritarimas įsipareigojimo kovoti su ŽIV/AIDS deklaracijai 2001 m. buvo svarbus momentas, parodęs pasaulinį problemos suvokimą bei tarptautinės bendrijos politines pastangas atsiliepti bei atsakyti į ją tvirtai, globaliai ir ryžtingai.

3. Epidemiologinė ŽIV/AIDS situacija tebekelia didelį nerimą. Manoma, kad 2005 m. žmonių, turinčių AIDS virusą, buvo 40,3 mln., iš jų 2,3 mln. jaunesni negu penkiolikos metų. Kasmet vis daugiau užsikrečia žmonių. 2005 m. ŽIV virusu užsikrėtė 4,9 mln. žmonių, iš jų 700 tūkst. jaunesni negu penkiolikos metų, nuo AIDS mirė 3,1 mln. žmonių, iš jų 570 tūkst. jaunesni negu penkiolikos metų. ŽIV/AIDS tebesėja mirtį visose pasaulio šalyse.

4. Geriausias vaistas yra prevencija, padedanti išvengti ŽIV/AIDS viruso, kuris – turėtume prisiminti – perduodamas trejopai: per kraują, iš motinos negimusiam vaikui, lytiškai santykiaujant. Kalbant apie kraujo perpylimą bei kitas kontakto su užsikrėtusio asmens krauju formas, reikia pasakyti, kad užkrėtimo grėsmė šioje srityje kur kas sumažėjo. Nepaisant to, šiam viruso plitimo keliui ir toliau būtina skirti kuo didžiausią dėmesį, ypač kraujo perpylimo centruose bei chirurginių operacijų metu.

Dėkokime Dievui, kad viruso patekimą iš motinos į negimusio vaiko organizmą galima gerai kontroliuoti tinkamais vaistais. Prevencija šioje srityje skatintina tinkamai gydant užsikrėtusias motinas; ta atsakomybė pirmiausia tenka įvairių šalių viešosioms institucijoms.

Trečias infekcijos plitimo būdas – lytinis santykiavimas – vis dar išlieka svarbiausias. Tą ypač skatina savotiška viską persmelkianti seksualinė kultūra, kuri, paversdama lytiškumą vien malonumu, neturinčiu jokios kitos reikšmės, jį nuvertina. Radikali prevencija šioje srityje turi kilti iš lytiškumo teisingo supratimo bei praktikavimo, kai giliausia lytinės veiklos prasme laikoma visa bei absoliuti vaisingo meilės dovanojimo raiška. Tokia visuma kreipia į išskirtinį lytiškumo praktikavimą santuokoje, kuri yra nepakartojama ir neišardoma. Tad patikima prevencija šioje srityje yra šeimos tvarumo stiprinimas.

Tokia yra giliojo šeštojo įsakymo prasmė, Dievo įstatymo, sudarančio autentiškos AIDS prevencijos lytinės veiklos srityje šerdį.

5. Sunkių socialinių, kultūrinių ir ekonominių sąlygų daugelyje šalių akivaizdoje kaip besąlygiškos meilės kiekvienam, ypač neturtingiausiesiems bei silpniausiesiems, kaip meilės, atsiliepiančios į kiekvieno individo bei kiekvienos bendruomenės žmogiškuosius poreikius, ženklą neabejotinai būtina ginti bei skatinti sveikatą. Todėl įstatymai, nepakankamai atsižvelgiantys į sveikatos sąlygų lygų pasiskirstymą visiems, turėtų būti keičiami. Sveikata yra gėris pats savaime; galime sakyti, kad „ją slegia socialinė ipoteka“, todėl sveikata laiduotina visiems žemės gyventojams bei dėtinos pastangos, kad ištekliai būtų naudojami visų sveikatos labui garantuojant pamatines paslaugas, kurios vis dar atsakomos didžiumai pasaulio gyventojų. Sykiu teisę į sveikatos apsaugą turėtų lydėti pareiga laikytis sveikatą saugančių elgesio bei gyvenimo formų ir atmesti ją griaunančias.

6. Katalikų Bažnyčia toliau prisideda tiek prie prevencijos, tiek prie pagalbos AIDS ligoniams bei jų šeimoms medicininiu, socialiniu, dvasiniu ir pastoraciniu lygmeniu. 26,7 proc. AIDS centrų yra katalikiški. Egzistuoja daugybė vietinių Bažnyčių, pašvęstojo gyvenimo institutų ir pasauliečių organizacijų, kurios užuojautos, atsakomybės, gailestingosios meilės dvasia vykdo ugdymo, prevencijos ir paramos, priežiūros ir globos projektus bei programas.

7. Kalbant konkrečiai, remiantis informacija, gaunama iš įvairių vietinių Bažnyčių bei katalikiškųjų institucijų pasaulyje, veiklą AIDS srityje galima skirstyti taip: įjautrinimo kampanijų skatinimas, prevencijos bei sveikatingumo ugdymo programos, parama našlaičiams, vaistų ir maisto skirstymas, priežiūra namie, ligoninių, centrų ir terapeutinių bendruomenių, besirūpinančių globa bei pagalba AIDS ligoniams, steigimas, bendradarbiavimas su vyriausybėmis, priežiūra įkalinimo įstaigose, katechezės kursai, pagalbos sistemų per internetą kūrimas, paramos grupių sergantiems žmonėms steigimas. Šalia šių girtinų bei neįkainojamų pastangų popiežius Jonas Paulius II, trokšdamas gautomis aukomis ekonomiškai padėti labiausiai tos pagalbos pasaulyje reikalingiems ligoniams, pirmiausia ŽIV/AIDS aukoms, 2004 m. rugsėjo 12 d. įsteigė „Gerojo samariečio“ fondą, patikėtą Popiežiškajai sveikatos apsaugos pastoracijos tarybai ir vėliau patvirtintą popiežiaus Benedikto XVI. Šiais pirmaisiais veiklos metais reikšmingos finansinės lėšos medikamentams pirkti buvo nusiųstos vietinėms Bažnyčioms Amerikoje, Azijoje, Afrikoje bei Europoje.

8. Kaip veiklos gaires norėčiau pateikti kelis pasiūlymus tiems, kurie įvairiais lygmenimis įsitraukę į kovą su ŽIV/AIDS:

– krikščionių bendruomenėms – toliau skatinti šeimos stabilumą bei mokyti vaikus tinkamai suprasti lytinę veiklą kaip Dievo dovaną, skirtą pilnatviškos bei vaisingos meilės dovanojimui;
– vyriausybėms – toliau skatinti visapusišką savo gyventojų sveikatą bei skirti dėmesį AIDS ligoniams remiantis atsakomybės, solidarumo, teisingumo ir lygybės principais;
– farmacinei pramonei – padaryti ekonomiškai prieinamesnius antivirusinius vaistus nuo ŽIV/AIDS bei tuos vaistus, kurie esmingai reikalingi su ŽIV/AIDS susijusioms infekcijoms gydyti;
– mokslininkams ir sveikatos apsaugos darbuotojams – atnaujinti tarpusavio solidarumą ir visomis išgalėmis siekti biomedicininių tyrimų ŽIV/AIDS srityje pažangos ieškant naujų bei veiksmingų vaistų, galinčių šiam reiškiniui užkirsti kelią;
– žiniasklaidai – skaidriai, teisingai ir tiksliai informuoti gyventojus apie šį reiškinį bei prevencijos metodus, nedarant to pasipelnymo priemone.

9. Užbaigti norėčiau žodžiais, kuriais popiežius Benediktas XVI 2005 m. birželio 10 d. kreipėsi į Pietų Afrikos vyskupus per jų vizitą ad limina: „Broliai vyskupai, dalijuosi jūsų giliu susirūpinimu dėl nuniokojimų, sukeltų AIDS viruso bei su juo susijusių ligų. Ypač meldžiuosi už našles, našlaičius, jaunas motinas bei asmenis, kurių gyvenimą ši žiauri epidemija sugriovė. Raginu toliau stengtis kovoti su šiuo virusu, kuris ne tik žudo, bet ir kelia rimtą grėsmę ekonominiam bei socialiniam žemyno stabilumui“.

Kardinolas Javier Lozano Barragán
Popiežiškosios sveikatos apsaugos pastoracijos tarybos prezidentas