Birželio 2–3 d. Vilniaus jėzuitų gimnazijoje surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Mokymo įstaigų dalyvavimas Katalikų Bažnyčios misijoje: katalikiškojo identiteto formavimo ir puoselėjimo aktualijos Lietuvos mokyklose“. Pasiklausyti pranešimų atvyko mokytojai, universitetų dėstytojai iš įvairių Lietuvos miestų. Konferencijos dalyvius pasveikino Vilniaus akademinės sielovados centro vadovas kun. Stasys Kazėnas SJ. Apaštališkasis nuncijus Lietuvoje arkiv. dr. Peteris Stephanas Zurbriggenas perdavė popiežiaus Benedikto XVI sveikinimus ir pasidalijo savo įžvalgomis apie katalikiškųjų mokyklų situaciją ir svarbą ugdant naują ateities krikščionių kartą. „Bažnyčia yra motina ir mokytoja. Krikščionio misiją nusako Evangelija: Kaip Tėvas pasiuntė mane, taip ir aš siunčiu jus... Iš Viešpaties gauname kūrybiškumo galią ir turime ją skleisti. Ne jūs mane pasirinkote…, toliau skaitome Evangelijoje, todėl esame deleguoti šiai misijai. Svarbu žvelgti į Kristų, kad žinotume būdą ir vietą, kaip tą misiją atlikti. Mokytojas veikia ne tik kaip liudytojas, bet ir kaip popiežiaus pranašas“, – kalbėjo apaštališkasis nuncijus. Jis citavo N. Berdiajevo mintis ir teigė, jog jau anuomet išryškėjusius sekuliarizacijos procesus katalikai mokytojai šiandien turi atremti savo įsipareigojimu skleisti žinią, jog Kristus yra kelias, tiesa ir gyvenimas. Europa atsisakė pripažinti savo krikščioniškąsias šaknis, Lietuvos žiniasklaidoje išryškėjęs reliatyvizmas, praktinio ateizmo apraiškos, religingumas be tikėjimo, tradicinė šeimos samprata kinta, toleruojamas blogis ir melas, tad jaunimui susiorientuoti gali padėti „katalikiška mokykla – Bažnyčios instrumentas ir sielovadinės misijos ministerija“.

Prof. habil. dr. Hermanas Lombaertsas (Belgija) iš istorinės perspektyvos pateikė katalikiškųjų mokyklų vietą Europos Sąjungoje, išskirdamas švietimą kaip svarbiausią katalikiškųjų mokyklų misijos dalį, taip pat politinių susitarimų tarp Bažnyčios ir valstybės padarinius mokykloms.

Dr. Elzbieta Osewska (Lenkija) pristatė katalikiškųjų mokyklų padėtį Lenkijoje. Kun. Kęstutis Brilius MIC savo pranešime „Šeimos bendravimas dabartinių technologijų visuomenėje“ išsakė keletą pastabų apie šiuolaikinės Lietuvos visuomenės sanklodą ir tendencijas. Pasak jo, svarbią įtaką pokyčiams turi migracija, taip pat technologijų posūkis mokslingumo link. Prelegentas pateikė įspūdingą statistiką, kiek išnuomojama, nuperkama įvairaus turinio DVD, vaizdajuosčių. Jis palygino filmų trukmę su kunigo pamokslu arba tikybos mokytojo pamoka ir paragino suvokti, kaip stipriai veikia komunikavimo priemonės žmogų. „Komunikacija vystosi, o žmogaus ryšiai su žmogumi silpnėja“, – apgailestavo kun. K. Brilius. – Krikščionių pareiga būtų atsiliepti, bendrauti. Mes esame bendruomenė, kurios centre – asmenybės ugdymas, esame sekėjai Dievo, kuris pašaukęs mus vardu gauna atsaką – „aš“. Bažnyčia puoselėja asmeninį ryšį. Problema glūdi ne komunikacijų gausoje, bet žmogiškame ryšyje.“

Antrasis prof. H. Lombaertso pranešimas buvo apie vadovavimą ir vadybą katalikiškose mokyklose. „Istorijos būvyje mokyklos kaip paslaugų visuomenei teikėjo vaidmuo buvo pagrindinis Bažnyčios ugdymo strategijos elementas. Krikščioniškosios mokyklos turi garantuoti šeimoje pradėto krikščioniško ugdymo tąsą, be to, jose toliau rutuliojamas religinis bažnytinio gyvenimo matmuo. Tokiu būdu formuojamos jaunų krikščionių kartos. Suaugę jie gali pasižymėti visuomeninėje, politinėje, teisinėje ir kitose erdvėse“, – teigė prelegentas. Jis pateikė vaizdą, kaip sudaroma koalicija tarp mokyklos ir to, kas yra už mokyklos sienų, t. y. visi patrauklūs gyvenimo ir veikimo modeliai. Solidarumas ir socialinis teisingumas šiandien nebėra tik religijos ir moralės sfera. Vis didesnis dėmesys teikiamas profesiniam meistriškumui. Katalikiškosios mokyklos susiduria su poreikiu integruoti keturias pagrindines sritis: politiką ir demokratiją, tiesą ir ideologiją, solidarumą ir etiką, krikščionišką religinį požiūrį į gyvenimą. Mokiniai daro didelę įtaką mokymosi procesams. Prelegentas iškėlė sisteminį priartėjimą prie mokyklos, pateikdamas sistemų pavyzdžius, jų analizę, mokyklinę organizaciją, prilygino mokyklą teatrui, kuriame visi turi savo vaidmenį, atkreipė dėmesį į tai, kad žmogui svarbu yra paslaugų kokybė, šiuo atveju – mokymo lygis. „Daugelyje šalių žiūrima ne į tai, ar tu religingas, bet kas tave daro kitu žmogumi, jei sakaisi esąs religingas.Parodyk, kuo tiki ir kaip tavo gyvenime tai atsispindi. Pateik konkrečius pavyzdžius. Katalikiškosios mokyklos irgi turi ieškoti į tai atsakymo“, – kalbėjo prof. H. Lombaertsas.

Jėzaus draugijos provincijolas tėvas Aldonas Gudaitis SJ kalbėjo apie tai, kaip jėzuitų gimnazijose reaguojama į iššūkius, apie Dievo, tikėjimo patirtį mokyklose. Pasak prelegento, mokiniai paprastai vadovaujasi patirtimi, kurią įgijo šeimose, Bažnyčios bendruomenėje. Iš dešimties priimtų sprendimų devyni būna pagrįsti patirtimi. Taigi katalikiškosios mokyklos uždavinys – sudaryti sąlygas vaikams patirti Dievą. 2007 metais jėzuitų gimnazijose atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad tikėjimo kaitai labai didelį poveikį turi rekolekcijos, taip pat asmeninė malda, atida artimui.

Antrąją konferencijos dieną Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčioje buvo švenčiama Eucharistija. Po jos kun. S. Kazėnas SJ pakvietė išklausyti dr. Elzbietos Osewskos pranešimą apie religinį formavimą mokyklose.

„Bažnyčios žinios“
katalikai.lt