| Žolinių šventės proga, antrus metus iš eilės Dubingiuose vykusiame sakralinės muzikos festivalyje nuskambėjo ypatingas uždarymo koncertas. Talentingiausius išskirtinio muzikos žanro atstovus subūręs festivalis, tris sekmadienius dubingėnus ir miesto svečius džiugino negirdėta programa, leidusia geriau pažinti šviesiausias emocijas ir palaimingą jausmą dovanojantį muzikos žanrą.
Dievo gailestingumo šventovės ansamblis, viena žinomiausių krikščioniškosios muzikos atstovių Angelė Juknytė bei šlovinimo grupė Kalvos" parengė ypatingą programą, kuri kiekvieną sekmadienį festivalio dalyviams parodė vis kitokį sakralinės muzikos stilių.
Dubingių bažnyčios mecenatė bei Rusteikų šeimos fondo vadovė Aurelija Rusteikienė neslėpė džiugesio, kad šiais metais, norinčiųjų išgirsti išskirtinį muzikos žanrą atsirado dar daugiau.
<>Dubingėnų vardu dėkoju organizatoriams už Dubingių muzikos festivalio tęstinumą, tai jau tampa tradicija. Gera matyti augantį šio renginio gerbėjų ratą - vaikai, jaunos šeimos su kūdikiais, senjorai - muzika nutiesia kelią į visų širdis",- kalbėjo Aurelija Rusteikienė, patikindama, kad festivalis kitais metais sugrįš ir vėl, dar kartą pateikdamas naujų muzikinių staigmenų.
Klausytojų šiais metais buvo dar daugiau nei praėjusiais, o tai tik įrodo, kokią galią turi sakralinė muzika. Ypatingai smagu, kad šiais metais uždarymo konncertas tapo išties netikėtas ir suteikė progą išgirsti, kaip tokio stiliaus muzika gali skambėti vienos didžiausių balso virtuozių lūpomis",- sako festivalio rengėjas, kūrybos namų ELITAZ prodiuseris Gediminas Jaunius.
Būtent Rositos Čivilytės koncertas tapo viena didžiausių staigmenų festivalio dalyviams. Visų netikėtumui ketvirtuoju koncertu festivalį uždarė su jos lūpose dar niekuomet neskambėjusia programa. Balso virtuozės, sugebančios savo klausytoją pasiekti jaudinančia muzikos kalba, programoje Žolinių trečiadienį sausakimšoje Dubingių bažnyčioje suskambo Šventojo Rašto psalmės.
Psalmių giedojimas man pasirodė ypatingas tuo, kad nėra jokio poreikio įtikti, patikti, pataikauti, nustebinti, kas labai būdinga dainuojant kitokio žanro dainas. Šį kartą užduotis buvo nelengva - prieš mane Šventasis Raštas ir žmonės. Buvau viena, be muzikantų, bet užtat nuostabiai jaukioje bažnyčioje su pačios sukurtais priegiesmiais, melodijomis bei improvizacijomis",- po koncerto kalbėjo Rosita Čivilytė.
Atlikėja pripažįsta toks pasirodymas neabejotinai jai pirmasis, tačiau atmintyje išliks, kaip vienas iš daugiausiai emocijų sukėlusių koncertų.
Energetika buvo nukreipta į žodžio transliaciją, jo esmę. Retai šou verslo dainose žodziai reiškia atgailą, dėkingumą, užuojautą, tikrą meilę be kabučių ir išorinės kaukės. Per 30 metų dainavimo taip nesijaučiau. Stovėjau be grimo, šukuosenos, be jokio dirbtinai sukurto įvaizdžio ir klausiau ne savęs, bet žmonių, kurie taip jaukiai ir nuoširdžiai atkartojo priegiesmius. Nepamiršiu jų ašarų ir laimės šypsenų. Buvau laiminga ir aš",- didžiulėmis emocijomis po koncerto dalinosi Rosita Čivilytė. |