Spūstelėjus žiemos speigams, vasario „Artuma“ bandys sušildyt jei ne namus, tai bent širdis. Joje skaitykite tikrai ne apie šildymo kainas, ne kaip šalčius ištverti, bet kaip ligą ir kančią priimti. Kaip išgyventi jas neprarandant vilties, optimizmo, tikėjimo ir gyvenimo džiaugsmo, o gal net atrandant kančioje tai, ko nežinojai, nesupratai, nemanei esant. Pavyzdžiui, gyvenimo stebuklą, kaip šio numerio „Jaunimo iššūkio“ herojė Aušra, sunkioje ligoje atradusi, kokia brangi yra kiekviena akimirka ir kokia stipri yra Viešpaties meilė. O gal tai – Dievo stebuklas, kokių nemažai patiria ar tariasi patiriantys žmonės Lurdo šventovėje... Apie šioje šventovėje vykstančius stebuklus bei jų pripažinimą skaitytojus supažindins Romanas Kazakevičius.

Kaip jau skelbėme metų pradžioje, Palaimintojo Jurgio Matulaičio metų proga „Artuma“ vis atsisuka į šį Dievo žmogų; šįkart klausdama, ką jis mums byloja apie išgyventą ligą ir kančią. Jo pamokymai toli gražu ne teoriniai, nes jis pats yra puikiausias pavyzdys to, kaip kūno liga nė trupučio nekenkia dvasios sveikatai, gal net didina jos taip mūsuose vertinamą „imunitetą“ blogiui. Apie pal. Jurgio dvasios stiprybę ir šviesą sunkios ligos akivaizdoje kalba ne tik jo užrašai, amžininkų liudijimai, bet ir piešinėliais pasakojama palaimintojo biografija.

Apie neįgaliojo žmogaus didžiulę dvasinę galią dalijasi asmenys, gyvenantys greta turinčių įgimtą proto negalią. Kiek malõnių žmogus patiria per šiuos mažutėlius, atskleidžia tėvas Antanas Saulaitis SJ. O kun. Kęstutis K. Brilius MIC apgailestauja, jog silpnume įžvelgti stiprybę mūsų laikų „titanai“ dažnai yra per silpni. Verta įsiklausyti, ką apie kančią rašo Tomas Viluckas, perspėjantis dėl kentėjimų liaupsinimo ir teigiantis, jog šventumas – tai pirmiau ne kentėti, bet sutikti priimti Dievo planą savo gyvenime.

Kun. Danielius Dikevičius aptaria Biblijos patarimus susirgusiems: laiku ligą pastebėjus svarbi asmeninė ir bendruomeninė malda ir ne mažiau – gydytojo vaidmuo. Juk gydytojas yra dar vienas Dievo įrankis ligoje. Toks pats įrankis – ir artimieji, kurių palaikymas, buvimas kartu yra lygiai tokie pat svarbūs sveikimo procese. Apie tai, kaip būti geru ramsčiu susirgus artimam žmogui, kaip pagelbėti ir slaugant pačiam neišsekti, rašo psichologė Zita Vasiliauskaitė.

Meno pasaulyje šįsyk net dvi asmenybės – regėjimo negalios paliesta, bet nuolat skaidri, optimistiška Beatričė Grincevičiūtė ir piemenėlis, tapęs Lietuvos Laisvės skulptoriumi – Juozas Zikaras.

Kiek atsikvėpti nuo kančios ir ligos temų padės ne tik patarimai apie vaikų auklėjimą, knygų apžvalga ir V. Ibianskos gyvenimo fragmentukai, bet ir šeimų akademijos narių pasidalijimas, kaip susiduriant su dažnomis problemomis šeimoje tereikia šiek tiek pakeisti žiūrėjimo kampą ir prieš akis atsiskleidžia visai kitas, daug gražesnis mylimojo vaizdas. Tad pasitikrinkime, ką savo mylimajame matome mes.

Šypsokimės be raukšlių. Susiglaudę skaitykime „Artumą“, tuomet nesušalsime ir nesusirgsime, o jei ką ir užkrėsime, tai tik gera nuotaika ir artėjančio pavasario tolima nuojauta.

Julija JOKUBAUSKIENĖ