Sovietų valdžios laikotarpiu Bažnyčiai buvo draudžiama užsiimti organizuota socialine veikla.

1989 m. buvo atkurta prieškariu Lietuvoje veikusi Caritas organizacija. Po organizacinių pertvarkymų 1997 m. Lietuvos Caritas tapo pavaldi Lietuvos Vyskupų Konferencijai, o vyskupijų Caritas – atitinkamai vietos vyskupams.

Drauge su Caritas struktūra buvo įkurtas Šeimos centrų tinklas, koordinuojamas Lietuvos šeimos centro.

Lietuvoje įsikūrė socialine ir ugdomąja veikla pasižyminčių tarptautinių organizacijų centrai: Maltos ordino pagalbos tarnyba, Lietuvos Kolpingo draugija, Samariečių bendrija. Į šių bendrijų veiklą įsitraukė pasauliečiai, jų projektai dažnai vykdomi bendradarbiaujant su kitomis valstybinėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis.

Kai kurios socialinės iniciatyvos (Actio Catholica Patria, Klaipėdos dvasinės pagalbos jaunimui centras) neturėjo tiesioginių analogų praeityje; jose vaisingai naudotasi užsienio bei lietuvių išeivijos patirtimi bei programomis. 1992 m. Vilniuje pradėjo veikti valgykla vargšams „Betanija“. Kai kurios socialiniai projektai kilo veiklių kunigų iniciatyva. Lietuvoje veikiančios vienuolijos pagal savo būdingą charizmą vaisingai darbuojasi ypač jaunimo ugdymo ir socialinės pagalbos srityse. Šv. Jono kongregacijos broliai globoja gatvės vaikus. 2002 m. Vilniuje Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacija atidarė Kryžiaus namus, kur teikiama socialinė, psichologinė ir juridinė pagalba.