(KAP, KAI) Rugsėjo 4–5 d. Asyžiuje vyko Tarptautinis taikos susitikimas, kuriuo paminėtas Jono Pauliaus II inicijuoto pasaulio religijų atstovų maldos prašant taikos dvidešimtmetis. Šv. Egidijaus bendruomenės organizuotame tarpreliginiame susitikime dalyvavo 200 pasaulio religijų atstovų iš septyniasdešimties šalių. Susitikimo pabaigoje paskelbtame dokumente sakoma: „Kas pasitelkia Dievo vardą, siekdamas naikinti kitus, nutolsta nuo tikrosios religijos“. Tarp iškiliausių Asyžiaus susitikimo dalyvių buvo Izraelio didysis rabinas Yona Metzger, Kairo universiteto rektorius Ahmad Al-Tayyeb, etiopų ortodoksų patriarchas Abuna Paulos, armėnų katolikosas patriarchas Karekinas II, Pasaulinės liuteronų federacijos generalinis sekretorius dr. Ishmaelis Noko. Katalikų Bažnyčiai susitikime atstovavo Popiežiškosios kultūros ir tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas kardinolas Paulis Poupardas, taip pat kardinolai Walteris Kasperis, Dionigi Tettamanzi, Crescencio Sepe ir kiti.

Asyžiaus susitikimo pradžioje perskaitytas popiežiaus Benedikto XVI laiškas. Popiežiaus laiške, adresuotame vietos vyskupui Domenico Sorrentino, rašoma, kad Dievo buvimo pripažinimas turi vesti į žmonių brolystę. Popiežius Benediktas XVI susitikimo dalyviams rašo, jog praslinkus dvidešimčiai metų nuo popiežiaus Jono Pauliaus II inicijuoto Pasaulinio taikos susitikimo, deja, taikos svajonė dar nėra įgyvendinta. Pasak Benedikto XVI, žvelgiant į teroro scenarijus ir geopolitines įtampas, kuriomis prasidėjo trečiasis tūkstantmetis, Jono Pauliaus II iniciatyva įgijo pranašišką pobūdį. Kuriant taiką, svarbūs ne tik kultūriniai, politiniai ir ekonominiai komponentai, bet visų pirma „vertikalusis matmuo“, kiekvieno žmogaus santykis su Dievu. Pasak Šventojo Tėvo, taika pirmiausiai turi kilti širdyse. „Ankstesniame susitikime įvairių religijų išpažinėjai parodė, kad malda ne atskiria, bet vienija“, – sakoma Benedikto XVI žinioje. Drauge popiežius pabrėžė, kad vengta sudaryti religijų sumaišymo įspūdį. Religijų dialogo prielaida yra tai, kad nebūtų reliatyvizuojamas tikėjimo išpažinimas.

Kardinolas Paulis Poupardas atidarymo kalboje atkreipė dėmesį, kad šiandienė visuomenė yra daugiakultūrė ir daugiareligė, tačiau drauge jai būdinga prievarta. Jis pabrėžė, jog dažnai religiją bandoma instrumentalizuoti. Pasak kardinolo, maldos susitikimu siekiama parodyti, jog pačios religijos nėra problema, religijų išpažinėjai gali prisidėti prie darnos ir taikos visuomenėje siekimo. Religiniai vadovai turi mokyti savo bendruomenes taikiai sugyventi laikantis savo tradicijų.

Delegatai diskutavo 16 darbo grupių. Vienoje jų svarstyta Libano ateitis.
Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Walteris Kasperis per baigiamąsias susitikimo katalikų pamaldas kalbėjo apie situaciją Artimuosiuose Rytuose. Pasak jo, taika atrodo nepasiekiama vien žmogiškomis galimybėmis, tačiau, kita vertus, naivu tikėtis išspręsti problemas bombomis ar raketomis.

Popiežius Benediktas XVI priėmė audiencijoje Šv. Egidijaus bendruomenės vadovą prof. Andea Riccardi ir dvasinį asistentą vysk. Vincenzo Paglia. Popiežius Jonas Paulius II 1986 m. sukvietė pasaulio religijų atstovus į Asyžių, kur kiekvienas pagal savo tradiciją meldėsi prašydami taikos. Kitą tokį susitikimą Jonas Paulius II sukvietė 2002 m. Nuo 1987 m. Šv. Egidijaus bendruomenė, tęsdama Asyžiaus susitikimo mintį, kasmet vis kitame mieste organizuoja tarpreliginius susitikimus. Beje, prieš šiemetinį susitikimą Šv. Egidijaus bendruomenės įkūrėjas prof. Andrea Riccardi interviu dienraštyje Corriere della Sera paneigė kalbas, esą 1986 m. kardinolas Josephas Ratzingeris buvęs priešingas Jono Pauliaus II iniciatyvai sukviesti Tarptautinį taikos susitikimą.

„Bažnyčios žinios“
katalikai.lt