Sausio 15 dieną Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos koplyčioje vysk. Arūnas Poniškaitis šeštojo kurso klierikams Mindaugui Grendai, Arūnui Kalpakovui, Mozei Mitkevičiui, Stanislavui Valiukevič ir Edgarui Vegiui suteikė diakonato šventimus.
Sausio 14 dieną, šventimų išvakarėse seminarijos bendruomenei susirinkus koplyčioje būsimi diakonai iškilmingai išpažino savo tikėjimą bei visų akivaizdoje prisiekė ištikimybę Dievui. Po šių apeigų prasidėjo adoracija kurios metu seminaristai, vadovybės nariai ir propedeutinis kursas per visą naktį meldėsi už būsimus diakonus.
Šeštadienį, sausio 15 d., seminarijos koplyčioje Jo Ekscelencija Vyskupas Arūnas Poniškaitis suteikė diakonato šventimus penkiems šeštojo kurso klierikams. Šv. Mišiose, kurios prasidėjo 11 val., kartu su vyskupu Arūnu Poniškaičiu už naujuosius diakonus meldėsi kariuomenės ordinaras Jo Ekscelencija vyskupas Gintaras Grušas, Seminarijos vadovybės nariai, šventinamųjų klebonai bei pasveikinti atvykę kunigai, dėstytojai, seminaristai, šventinamųjų tėvai bei draugai.
Po šešerių metų formacijos šeštojo kurso klierikai buvo įjungti į dvasininkų luomą, kuriame ypatingu būdu dalyvauja Kristaus malonėje ir misijoje. Priimdami ši Sakramentą buvo pažymėti neišdildoma žyme, kurios niekas negali pašalinti. Ši žymė juos padaro panašius į Kristų. Naujai įšventintieji diakonai tampa vyskupų ir kunigų pagalbininkais bei Dievo ir žmonių tarnais, todėl privalo rūpintis krikščioniškos tautos augimu, turi skelbti Dievo žodį tikintiesiems ir vadovauti Bažnyčios maldoms. Kelios iš pagrindinių diakonų užduočių yra asistuoti vyskupui ir presbiteriams vadovaujantiems Eucharistijai, dalinti Ją, laiminti santuokas, vadovauti laidotuvėms. Liturginis diakono rūbas yra stula nešiojama ant kairiojo peties bei dalmatika.
Po Šv. Mišių seminarijos konferencijų salėje buvo šventiniai pietūs. Prieš juos VI kurso seniūnas diak. Mozė Mitkevičius dėkojo Dievui, tėveliams, draugams ir visiems juos lydėjusiems ir lydintiems pašaukimo kelionėje. Visi atvykę į šią šventę pietų metu galėjo pasveikinti naujuosius diakonus, besivaišindami turėjo galimybę pabendrauti vieni su kitais, su vyskupais ir žinoma su pagrindiniais šios šventės kaltininkais – diakonais.
Visus kviečiame melstis už naujuosius diakonus, kad susijungę su Kristumi jie su džiaugsmu darytų gailestingumo darbus ir drąsiai vykdytų jiems patikėtus Bažnyčios uždavinius, o sustiprinti Šventosios Dvasios dovanomis būtų ištikimi Jėzaus Kristaus mokiniai ir visų žmonių tarnai.
Kl. Robertas Moisevič Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija |