Kovo 17 d. Vilniaus jėzuitų gimnazijoje vyko Lietuvos krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės suvažiavimas. Jame dalyvavo 88 bendruomenės nariai (iš 206 narių), apaštališkasis nuncijus arkiv. dr. Luigi Bonazzi, Jėzaus Draugijos provincijolas kun. Gintaras Vitkus SJ, kiti tėvai jėzuitai. Suvažiavimas pradėtas bendra malda, kuriai vadovavo t. Algimantas Gudaitis SJ.

Sveikindamas suvažiavimo dalyvius ir svečius t. Gintaras Vitkus SJ pasidžiaugė, kad LKG bendruomenė pripažinta kaip viena iš Bažnyčios bendruomenių, turinti savo statutą ir pajėgi įsipareigoti misijai. „Mokomės kontempliuoti kasdienybėje. Leidžiamės manipuliuojami Dievo žodžio, norim būti dosnūs“, – sakė jis, kviesdamas būti viena su savimi, su kitais, su Dievu.

Pagrindinį pranešimą „Bažnyčia pasaulyje ir pasauliečiai“ skaitęs apaštališkasis nuncijus arkiv. Luigi Bonazzi dėkojo už galimybę kartu su LKG bendruomene išgyventi šį bendrystės džiaugsmą. Į klausimą, kuo Bažnyčia gyvena šiandien ir ko laukia iš mūsų, nuncijus atsakė dėmesį atkreipdamas į popiežiaus Benedikto XVI nuolat akcentuojamą mintį, kad Bažnyčios pagrindinis prioritetas turėtų būti mokėti atpažinti dabar čia esantį Dievą ir padėti kiekvienam žmogui susitikti su Juo. Mes laikome save krikščionimis, bet ar iš tikrųjų mūsų, kaip krikščionių, centras yra Dievas? Ar tikrai Dievas yra tas, į kurį kreipiame savo mintis, dėl kurio gyvename?

Nuncijus ragino pasvarstyti, kas yra tikroji realybė? Mūsų asmeninis prestižas, pasisekimas darbe, pinigai banke, tai, ką matome apie kitus per TV? Mes rizikuojame būti „suvalgyti“ tos aplinkos, kurioje esame, iš tikrųjų vis labiau prarasdami tą tikrąją dvasinę dimensiją, kuria turėtų remtis krikščionis. Ir gyvendami tais praktiškais dalykais, kuriuos galime pačiupinėti, pamirštame tikrąjį dvasinį gyvenimą. O juk pats tikriausias iš visų mūsų įsivaizduojamų realių dalykų yra Dievas. Jei pripažįstame, kad pati tikriausia realybė yra Dievas, visas mūsų gyvenimas turėtų remtis Dievu ir nuo Jo prasidėti. Bet Jį nėra labai lengva sutikti mūsų aplinkoje, mūsų bendruomenėse, ten, kur gyvename.

Nuncijus sakė, kad, norint padėti savo broliams ir seserims atrasti tą tikrąją realybę – Dievą, pirmiausia reikia jau būti su Juo susitikus. Nuoširdžiai dalydamasis savo tikėjimo kelionės patirtimi, arkiv. L. Bonazzi sakė, jog kiekvieno krikščionio kelias, vedantis nuo idėjos apie Dievą iki susitikimo su Asmeniu, skirtingas ir asmeniškas. Pasak nuncijaus, krikščioniškasis gyvenimas yra ne tik tikėti Dievu, bet pirmiausia tikėti Dievo meile, kad Dievas yra meilė, kad Jis mus pirmasis pamilo ir eina mūsų priekyje. Ši tiesa labai paguodžia ir teikia didžiulę viltį. Mums reikia tik atsiliepti į Dievo meilę, nuolat mokytis mylėti. O šio meilės meno išmoksime maitindamiesi Dievo žodžiu ir Eucharistija, dalydamiesi savo pasisekimais ir nesėkmėmis su kitais.

Baigdamas pranešimą nuncijus pateikė klausimus, kuriuos suvažiavimo dalyviai apžvelgė atskirose grupelėse.

Kaip buvimas LKG bendruomenėje padeda puoselėti šeimą, liudijo Loreta ir Alfonsas, Valerija.

Bendruomenės metų peržvalgą pristatė LKG bendruomenės pirmininkė Kristina Rankelytė, finansinę ataskaitą pateikė iždininkė Sigutė Martinkevičiūtė.

Suvažiavimas baigtas šv. Mišiomis Šv. Kazimiero bažnyčioje.

Violeta Micevičiūtė