T. Donatas Valiukonis SJ mirė Vilniuje 2015 spalio 2, Angelų Sargų dieną. Šermenys Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčioje šeštadienį, spalio 3 vakarą, sekmadienio, spalio 4 rytą, bažnyčioje sekmadienį popiet ir vakarą. Laidotuvių Mišios 11 val. pirmadienį, spalio 5 Šv. Rapolo bažnyčioje, laidotuvės Petrašiūnų kapinėse 14 val.

Gimęs 1926 04 27 Kaune darbininkų šeimoje. Tėvas Pranas – ilgametis Ministro Pirmininko vairuotojas, motina Ona Motušytė – namų šeimininkė, vyresni broliai – Jonas ir Kazys. Krikštytas Kauno Švč. Trejybės bažnyčioje 1926 05 16. 1933 įstojo į pradinės mokyklos, buv. Putvinskio g., antrąjį skyrių, po metų perkeltas į J. Jablonskio pradinę mokyklą, Prisikėlimo bažnyčioje priėmė pirmąją Komuniją. 1938 įstojo (kaip ir abu vyresni broliai) į Kauno jėzuitų gimnaziją, vėliau vadinamą IX gimnaziją, Sutvirtinimo sakramentą priėmė Kauno Švč. Sakramento (studentų) bažnyčioje.

1944 baigęs gimnaziją, kelis mėnesius gyveno Bajėnų dvare, kuriame koplyčios rektoriumi buvo kun. Karolis Garuckas SJ. Šiam 1945 pavasarį išvykus dirbti į Vilnių, ir jis persikėlė pas savo tėvus į Vilnių, gydėsi Raudonojo Kryžiaus poliklinikoje ir patarnaudavo Šv. Jonų bažnyčioje. 1945 IX 01 įstojo į jėzuitų naujokyną Pagryžuvyje, 1947 padarė pirmuosius įžadus Jėzaus Draugijoje. 1947 rugsėjį perkeltas į Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčią, kurios rektoriumi buvo t. Romualdas Blažys SJ. Šv Kazimiere dirbo vargonininko padėjėju bei ruošėsi filosofijos studijoms. Gruodį perkeltas į Dūkštą pas kun. Alfonsą Petronį, po kelių mėnesių i Dūkšto miestelio bažnyčią, kur dirbo t. Aleksandras Markaitis SJ, vėliau t. J. Čikštė SJ.

1948 priimtas į Kauno Kunigų seminariją, 1952 09 21 gavo kunigystės šventimus iš vysk. Kazimiero Paltaroko rankų. 1953 trumpai dirbo Rudnios bažnyčioje, o baigęs cum laude Kauno seminariją, paskirtas vikaru į Eišiškes, po trijų mėnesių adminostratoriumi į Ignaliną ir Vidiškes, 1956 į Kazitiškį administratoriumi. 1957 birželį Vilniaus Šv. Kryžiaus (Kalvarijų) bažnuyčios vikaru įvesti joje lietuviškas pamaldas, subūrė chorelį ir jam vadovavo. 1959 įtrauktas į Arkivyskupijos tribunolą kaip iudex prosynodalis, įvarias tribunolo pareigas eidamas iki 2008.

1961, sovietams „valant“ Vilnių, perkeltas administratoriumi į Kalesnikus, 1963 vikaru į Adutiškį, 1964 administratoriumi į Gaidę (aptarnaujant Gedžiūnėlių, Kazitiškio, Rimšės bei Pūškų parapijas), 1980 klebonu į Paberžę. Autobiografijoje mini labiausiai mėgęs dirbti mažose parapijose. Rimtai sušlubavus sveikatai (akims ir širdžiai), 1988 persikėlė į Vilnių, paskirtas Vilniaus Šv. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios rezidentu, 1990 altaristu ir laikinai aptarnauti Šv. Onos bažnyčią, tada Vilniaus arkikatedros altaristu, trumpai aptarnavus Naujosios Vilnios parapiją. 1990 10 01 vikaru į Šv. Rapolo bažnyčią.

T. Valiukonis 1984-1992 buvo Kunigų tarybos bei Konsultorių kolegijos nariu, Vyskupų konferencijos liturginės komisijos nariu nuo 1991. Sovietmetį bendradarbiavo su t. Karoliu Garucku dėl arkiv. Julijono Steponavičiaus bylos, po Rytų Lietuvą rinkdavo kunigų parašus, rūpestingai susitikdavo su kitais jėzuitais broliais ir kunigais, dažnai lankydavosi Žagarėje pas arkiv. Steponavičių pranešti Vilniaus arkivyskupijos žinių ir padėti jam vykdyti jo planus. Apie tą laikmetį t. Donatas sakė, „Manau, turiu teisę su apaštalu pasakyti „Kovojau gerąją kovą“.

Iki paskutinių dienų „golfiuku“ važinėjo iš namų Žvėryne į Šv. Rapolo bažnyčią, kartą net avarija susidūrė su savo akių gydytoja. Mielai mėgdavo pasisakyti, turėjo tvirtą nuomonę, teisininkišką žvilgsnį, maloniai bendraudavo su kunigais, žmonėmis ir broliais jėzuitais. 2012 švęsdamas kunigystės 60 m. sakė: „..Reikia džiaugtis, kad Dievas vis dar darbuotis leidžia. Turiu pripažinti, kad esu gyvenimu patenkintas. Todėl esu dėkingas Gerajai Dvasiai – Dievui, ir visiems, kurie mane mylėjo, myli ir mylės!”

Lietuvos jėzuitai