Arkikatedroje bazilikoje, Bernardinų bažnyčioje
Šv. Jono Teologo vienuolyne

Gegužės 19 dienos rytą relikvijas Vilniaus arkikatedroje bazilikoje pagerbė ligoniai. Vakare nuo 18 val. katechezę šeimoms vedė arkikatedros administratorius kun. R. Doveika. Vilniaus arkivyskupijos šeimos centras pasirūpino, kad šeimoms, pamiršusioms ar negirdėjusioms paraginimo atnešti Teresėlei rožę kaip pamaldumo praktikos ženklą, būtų dalijamos rožės. Tad visos šeimos, išsirikiavusios procesijoje prie relikvijų, galėjo parsinešti šį simbolį į savo namus. Katedros prieigose, specialiai įrengtoje palapinėje, dvi dienas buvo rodomas filmas apie šventąją ir karmelitiškąjį pamaldumą.

Gegužės 21–22 d. šv.Teresėlė buvo lankoma Bernardinų parapijos tikinčiųjų. Šv. Pranciškaus Asyžiečio (bernardinų) bažnyčioje broliai pranciškonai vedė katechezes vaikams ir suaugusiesiems „Kaip atrasiu šventumo kelią?“. Primindami Teresėlės pašaukimo kelią, jie kvietė ieškoti savojo. Vaikus iš įvairių Vilniaus mokyklų atlydėjo jų klasės auklėtojai ar tikybos mokytojai. Kun. Arūnas Peškaitis pamokslo metu apibūdino šventąją kaip kuklią, bet drąsią merginą, priminė Editos Piaf išgydymo užtariant Teresėlei istoriją. Editą, beveik praradusią regėjimą, priglaudusios prostitutės nusivežė pas šventąją ir prašė mergaitei sveikatos. Taip pat priminė ir didžiųjų Bažnyčios teologų dvejones ir pasipiktinimą, kai šventoji buvo paskelbta Bažnyčios mokytoja. Prie relikvijų rikiavosi ir pamaldžiai jas pagerbė žinomi visuomenės ir šou verslo žmonės, naktinėje adoracijoje taip pat netrūko maldininkų.

Dvi dienas šv.Teresėlė svečiavosi Vilniaus šv. Jono Teologo vienuolyne. Čia surengtas Gailestingumo vakaras, maldininkai kartu su vienuoliais dalyvavo naktinėje adoracijoje. Katechezę, nušviečiančią šventosios tikėjimo ir pašaukimo kelią, vedė t. Kūdikėlio Jėzaus Pranciškus Nekrošius. Po to bendruomenės jaunimas parodė spektaklį apie šventosios šeimą, jos pašaukimą ir karmelitiškąjį pamaldumą.

Įkalinimo įstaigose, ligoninėse

Gegužės 24 d. rytą šv.Teresėlė aplankė tuos, kurie patys yra įkalinti savo nusikaltimų ir laisvėje negalėtų su ja susitikti. Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime programą parengė psichologinės tarnybos vadovas Tadas Astrauskas ir kapelionas kun. Kęstutis Masevičius. Netilpus relikvijoriui pro duris, kalėjimo vadovybei teko keisti numatytą tvarką, ir nuteistieji buvo vedami iš savo kamerų po vieną prie šventosios relikvijų. Tokia galimybė buvo sudaryta net iki gyvos galvos nuteistiems kaliniams. Daugumas jų ja pasinaudojo. Vilniaus 2-ieji pataisos namai sutiko relikvijas gausesniu būriu. Programą parengė kapelionas, padedamas arkivyskupijos jaunimo, giedojusio giesmes, Šv. Jono Teologo vienuolyno t. Jonas Savickas FJ vedė katechezę, o šv. Mišias aukojo Vilniaus arkivyskupijos kancleris kun. R. Doveika. Jose dalyvavo apie 100 nuteistųjų ir gausiai susirinkęs Pataisos namų personalas: indų plovėjos, valytojos, tarnautojai ir kt.

Tos pačios dienos popietę šv. Teresėlė atkeliavo į Santariškių klinikas. Relikvijų pagerbimo programą parengė kapelionas kun.Jan Stanislav Ulickij. Pamaldose dalyvavo daug gydytojų, slaugytojų, ligoninės administracijos darbuotojai, taip pat čia besigydantieji. Maldos, giesmės, liudijimai ir šventosios gyvenimo istorija buvo transliuojama per vietinį radiją, tad ligoniai galėjo klausyti savo palatose ir prašyti Teresėlės užtarimo. Eisenoje nuo Klinikų relikvijos Karo akademijos garbės sargybos buvo palydėtos į Onkologijos centrą. Kapeliono kun. S. Grigo rūpesčiu visi ligoniai turėjo po rožę, tad per visus septynis aukštus keliavusios relikvijos pasiekė ir sustiprino kiekvieną ligonį, palikdamos tikėjimo ir vilties simbolį – rožę. Nauja buvo į procesiją įpintas liturginis šokis, kurį atliko įspūdingais drabužiais apsirengusi Sigutė Sopranavičiūtė.

Pal. Jurgio Matulaičio parapijoje

Gegužės 25–26 d. Pal. Jurgio Matulaičio parapijoje Vilniaus arkivyskupijos jaunimas ypatingai pagerbė šv.Teresėlės relikvijas. Parapijos namuose buvo žiūrimas filmas apie šventąją, po to jaunuoliai rašė jai savąjį laišką – klausimą. Giedodami šv. Teresėlės litaniją iškilminga procesija nuėjo į bažnyčią švęsti Žodžio liturgiją. Nuo Velykinės žvakės užsidegęs savo žvakelę – savo tamsą kiekvienas nešė melsdamas Teresėlės užtarimo ją įveikti. Mons.Gintaras Grušas vadovavo Susitaikinimo pamaldoms. Jos užsitęsė iki išnaktų, nes labai daug jaunuolių norėjo priimti Atgailos sakramentą. Naktinė liturgija buvo padalyta į kelias dalis. Pradžioje t. Jonas Savickas FJ vedė katechezę „Koks yra tavo Dievas?“, vėliau dalintasi mintimis apie šv. Teresėlės dvasingumą. Jautriai jaunimas reagavo į dviejų merginų – Linos ir Vilmos – liudijimus iš misijų Tailande ir Afrikoje. Po to melstasi Rožinio malda už 50 šalių, taip pat maldoje prisiminti kunigai. Jaunimas lapelius su kunigų vardais užkišo už relikvijoriaus stiklo. Brėkštant buvo susikaupimo valanda apie tikėjimo tamsą. Šv. Teresėlės relikvijos buvo išlydėtos į Trakų dekanatą po ryto Mišių, kurias aukojo kardinolas A. J. Bačkis. Žmonės plūstelėjo prie šv. Teresėlės relikvijoriaus norėdami prisiliesti prie jo. Parapijos kunigai skaitė ištraukas iš Teresėlės gyvenimo, buvo giedamos litanijos, klebonas kvietė sekti šventosios pavyzdžiu ieškant savojo pašaukimo, paaiškino relikvijų pagerbimo prasmingumą. Šv. Teresėlės relikvijos išlydėtos gaudžiant varpams.

Trakų dekanate

Gegužės 26 d. šventosios relikvijos keliavo po Trakų dekanatą: kelionė pradėta nuo Grigiškių Šventosios Dvasios koplyčios. Šventosios relikvijos audringai sutiktos Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčioje. Klebonas Tadeuš Aleksandrovič surengė didelę šventę: žmonės netilpo į bažnyčią, krito tikrų rožių žiedlapių lietus, buvo giedama ir meldžiamasi, tikintieji klausėsi t. Jono Savicko FJ katechezės, buvo klausomasi išpažinčių. Trakuose tikintieji turėjo retą progą ilgai ir netrukdomai, klauzūrinėje tyloje, pasimelsti prie Teresėlės relikvijų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje.

Gegužės 27 d. rytą po iškilmingo atsisveikinimo Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčioje relikvijos iškeliavo į Švenčionis ir Ignaliną.

Švenčionyse

Gegužės 27 d. Šv. Teresės relikvijos aplankė Švenčionis. Alinantis karštis nesumažino tikinčiųjų noro susitikti su šventąja, prisiliesti prie jos relikvijų. Dar gerokai prieš 14 val. iš Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčios nešini bažnytinėmis ir valstybinėmis Lietuvos ir Vatikano vėliavomis, nešiojamais altorėliais tikintieji patraukė pasitikti Šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausiojo Veido Teresės relikvijų. Procesijoje buvo matyti ir mokyklų vėliavos. Relikvijas pasitiko ne tik Švenčionių Visų Šventųjų parapijos klebonas Vidas Smagurauskas, vikaras Arnoldas Smalstys, bet ir Strūnaičio parapijos klebonas Antanas Domeikis, Kaltanėnų parapijos klebonas Jeronimas Petrikas, o jau vėliau bažnyčioje prie jų prisijungė Vilniaus kunigų seminarijos rektorius kun. Robertas Šalaševičius, Adutiškio parapijos klebonas Vytautas Pūkas.

Nors Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčia didelė, tačiau atėję į susitikimą su šv. Terese vos į ją sutilpo. Relikvijų pagerbimo iškilmės prasidėjo šv. Teresės gyvenimo istorijos, kurią skaitė vikaras Arnoldas Smalstys ir Jūratė Vitkauskienė, priminimu. Žmonės su didžiausiu susidomėjimu klausėsi šios šventosios gyvenimo istorijos, iš jų mąslių veidų galima buvo spėti, kad dažnas susimąstė ir apie savo gyvenimą. Aukodamas šv. Mišias Vilniaus kunigų seminarijos rektorius Robertas Šalaševičius priminė Sekminių svarbą krikščionių tikėjimui, kalbėjo ir apie Šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausiojo Veido Teresės stiprybę ir drąsą. „Jos dvasia buvo pilna stiprybės. Nors nuo 16 metų ji niekuomet nebuvo išvykusi iš vienuolyno, bet svajojo būti misioniere, norėjo skelbti tikėjimą, svajojo būti šventąja. Tuo laiku šventaisiais buvo paskelbiami tik labai tikėjimui nusipelnę žmonės, kurie atversdavo į tikėjimą ištisas tautas. Ir nors Teresėlė to nebuvo padariusi, ji svajojo, ir įvyko stebuklas – ji tapo šventąja. Svajojo keliauti po pasaulį, ir štai šiandieną ji, aplankiusi beveik visą pasaulį, šv. relikvijų pavidalu aplankė ir Švenčionis. Šiandieną Karmelio vienuolė – šventoji. Visas jos gyvenimas persunktas meilės Dievui. Jos raštai įkvepia mus ir šiandien, o svarbiausia – šv. Teresės gyvenimas liudija: reikia turėti drąsos tikėti Dievą, nes Dievas neapgauna“, – pamokslo metu sakė Vilniaus kunigų seminarijos rektorius Robertas Šalaševičius.

Pasibaigus Šv. Mišių aukai, Šv. Teresės relikvijas pagerbė iškilmėse dalyvavę kunigai, po to visi norintys galėjo prisiliesti prie stiklinio sarkofago su relikvijomis, padėti gėlių. Procesija su Šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausiojo Veido Teresės relikvijomis ėjo iki Švč. Mergelės Marijos koplyčios, o iš čia iškeliavo į Ignaliną. Relikvijas lydintys žmonės dėkojo švenčioniškiams už nuoširdų sutikimą, o Švenčionių parapijos klebonas Vidas Smagurauskas – visiems, padėjusiems surengti Šv. Teresės relikvijų sutikimą, prie kurio prisidėjo ir bažnyčios chorai: kaip visada, šalia vyresniųjų puikiai skambėjo ir jaunimo choro, vadovaujamo Ilonos Vinikaitės, atliekami kūriniai. Gražiai prie jų tiko ir Stasio Montrimo saksofonas. Šv. Teresės relikvijų sutikimo šventė buvo pilna taurumo, pamaldumo ir pagarbos.

Ignalinoje

Gegužės 27-ąją, dešimtąją šventosios Kūdikėlio Jėzaus Teresės relikvijų piligrimiškos kelionės Lietuvoje dieną, per Sekmines, Teresėlė atkeliavo į Ignaliną. Drauge sekmadienį Ignalinoje buvo surengta ir Parapijos diena. Jaunieji ateitininkai, vadovaujami Laimutės Teteriukovienės, piešė šv. Teresėlei piešinius, kuriuos vėliau pristatė tiesiog ant šventoriaus tvoros. Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinės mokyklos tikybos mokytojos Danutė Labutinė ir Audronė Urbonienė atnešė ir prie altoriaus padėjo daugiau kaip šimtą Ignalinos ir Kazitiškio vaikų laiškų šv.Teresėlei.

Prie bažnyčios būriavosi vyrai ir moterys, ėjo jauni, vaikais vedini, ir seni, lazdelėmis pasiramsčiuodami, vieni į kitų parankes pasilaikydami. Daugelio rankose – rožės, kaip pripažinimas ir meilė tai, kuri pažadėjo mums visiems rožių lietų. Rikiavosi žmonės ir šaligatviuose, norėdami pirmieji pamatyti į bažnyčią atnešamas relikvijas ar net jį atvežantį automobilį.

Tautiniais drabužiais pasipuošę jaunuoliai, besiplaikstančios bažnytinės vėliavos, rožių žiedlapiais krepšeliuose nešinos mergaitės – visa tai artino dvasios šventę. Ryte Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčioje susirinkusių išlydėta, Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčioje porą valandų pabuvusi, šv. Teresėlė pasiekė Ignaliną. Netoli Aukštaičių ir Laisvės gatvių sankryžos relikvijorių iš specialaus mikroautobuso išėmę nešė šeši Pasienio tarnybos vyrai. Lydima giesmių, eisena Aukštaičių gatve ėjo bažnyčios link.

Sausakimšoje Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje Relikvijų kelionės organizacinio komiteto narė Šarūnė susirinkusiesiems katechezėje ,,Tavo akivaizdoje aš pasirodysiu tuščiomis rankomis” papasakojo apie Teresėlės gyvenimą, demonstruotos nuotraukos.

Šv. Mišias aukojo mons. Ignas Jakutis, Mielagėnų parapijos klebonas Marijonas Savickas, kunigas Antanas Valatka, kiti Ignalinos dekanato kunigai. Būta gražių pamokymų, o svarbiausia – priminta, jog didžiausias turtas, kurį žmogus gali įsigyti šioje žemėje ir šiame gyvenime, yra šventumas. O šventųjų pagerbimas pirmiausia yra maldos ryšys su dangumi ir draugystė su šventaisiais. Norėdami siekti šventumo kasdienybėje, teturime į paprasčiausius gyvenimo veiksmus netaupydami įlieti meilės, kaip to mokė Teresėlė. Šventąją Komuniją Ignalinoje tą sekmadienį priėmė kone pusė tūkstančio tikinčiųjų. Skambant bažnyčios varpams, šv. Teresės relikvijos išlydėtos į Zarasų rajoną, į Baltriškėse esančią Tiberiados brolių bendruomenę.

„Bažnyčios žinios“
katalikai.lt