Mieli Broliai Seserys, Telšių vyskupijos Tikintieji Katalikai,

Vasario 21 d., Pelenų trečiadienį, pradedame šventąjį tikėjimo pagilinimo, dvasinio atsinaujinimo, atgailos, atsivertimo laikotarpį. Ankstyvojoje Bažnyčioje Gavėnios šventimas susiformavo iš suaugusiųjų rengimo Krikštui tvarkos. Sąmoningo gyvenimo amžių pasiekę tikintieji buvo tuomet (kaip ir dabar po Vatikano II Susirinkimo) krikštijami po vienų metų trukmės pasirengimo, vadinamojo katechumenato. Šis pasirengimas prasidėdavo Gavėnios pirmąjį sekmadienį, tęsdavosi visus metus ir baigdavosi metų kitos Gavėnios pabaigoje – Didįjį šeštadienį Velyknakčio pamaldose priimamu Krikštu. Per visus pasirengimo metus krikšto kandidatai, vadinamieji katechumenai, buvo supažindinami su Kristaus tikėjimo tiesomis, buvo mokomi ir pratinami gyventi pagal krikščioniškąjį tikėjimą bei laikytis Dievo ir Bažnyčios įsakymų.

Kaip minėjome, po Vatikano II Susirinkimo tokia pasirengimo krikštui tvarka sąmoningo amžiaus sulaukusiems tikintiesiems vėl atkurta visoje Bažnyčioje. Kiekvienų metų Gavėnia yra intensyvių dvasinių pastangų metas tiek besirengiantiems Krikštui suaugusiesiems, tiek jį prisimenantiems. Pagrindinis krikščionio per Gavėnią uždavinys - išgyventi Krikšto sakramento slėpinį ir per jį gaunamas ar gautas malones. Prisiminkime Šventosios Dvasios įkvėptus apaštalo Pauliaus žodžius: „Argi nežinote, jog mes visi pakrikštyti Kristuje Jėzuje esame pakrikštyti Jo mirtyje? <…> Krikštu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą <….>.

Mes žinome, kad, prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta, mirtis Jam nebeturi galios. <….> Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje” (Rom 6, 3-11).

Šie Šventojo Rašto žodžiai atskleidžia mūsų priimto ar dar laukiamo krikšto giliausią prasmę ir esmę. Kasmet švęsdami Gavėnią, vis labiau turime tapti mirę nuodėmei, ir kasmet turime tapti vis labiau gyvenantys Dievui, Jo garbei, Jo mylimų žmonių palaimai.

Šiais, 2007 metais Gavėnia ir jos pabaiga Velyknaktis turėtų būti pažymėtas gilesniu ryšio tarp Gavėnios ir Krikšto išgyvenimo. Prieš 20 metų, dar sunkios priespaudos metais, šventėme mūsų krašto Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejų. Negalėjome tuomet to jubiliejaus ne tik išoriškai, bet ir vidujai atšvęsti taip, kaip privalėjome, taip, kaip norėjome. Anuomet ne kartą nuskambėjo žodžiai, kad tinkamai krikšto jubiliejų, dar kartą turėsime atšvęsti, kai Lietuva taps laisva. Taigi dabar tinkamas laikas dvasiškai atšvęsti savo tautos Krikšto jubiliejų, tinkamai išgyvenant šventąjį Gavėnios laiką. Už tai niekas mūsų nebaus, neterorizuos. Turime pakankamai religinės literatūros bei galimybių savo religiniam krikščioniškam sąmoningumui ugdyti, pakankamai religinių krikščioniškų sambūrių, organizacijų, trūksta tik mūsų ryžto ir individualių bei bendruomeninių pastangų. Nugalėję dvasinį snaudulį, apatiją, tikrai galime pasiekti, kad tikėjimo šviesa skaisčiau žėrėtų mūsų širdyse, kad Krikšto malonė būtų giliau suprasta ir išgyventa, kad prisikėlimo ir amžinojo gyvenimo perspektyva mus vis labiau angažuotų veikliam krikščioniškam gyvenimui - tiek šiapusiniam, laikinajam gyvenimui, tiek amžinajam.

Prieš 20 metų rašytuose straipsniuose, Romoje profesoriavęs tėvas Paulius Rabikauskas SJ įtikinamai parodė, kaip rūpestingai suaugusiųjų Krikštui Bažnyčios nustatytų normų laikėsi mūsų protėviai, 1387 metų lietuvių Krikštui ruošiantis ir jį priimant. 1386 metų vasarį pradėtas pasiruošimas - tautos katechumenatas - buvo užbaigtas po metų – 1387-ųjų Velyknaktį pradėta lietuvių krikštijimo akcija naujai atstatytoje Vilniaus katedroje. O galutinai Lietuvos Krikštas baigtas 1413–1417 metais - Žemaičių Krikštu ir Žemaičių vyskupijos įsteigimu. Šiais 2007-aisiais – taigi 10 metų prieš 600-tąsias Žemaičių Krikšto metinės, kviečiu Žemaičių žemės tikinčiuosius krikščionis pradėti intensyvų dvasinį rengimąsi ne tik tas sukaktis minėti, bet - kas svarbiausia - per Krikštą gautas malones giliau suvokti, įvertinti bei įprasminti. Te šios dešimtmečio kasmetinės Gavėnios būna reikšmingos krikščioniškam sąmonėjimui ir dvasiniam atsinaujinimui.

Šalia gražių planų ir projektų, kuriuos toms sukaktims paminėti pradėjome kurti kartu su mūsų Žemaitijos kultūrininkais, visuomenės veikėjais, valdžios žmonėmis, laukiame visų mūsų tikinčiųjų aktyvaus bendradarbiavimo, kad tas dešimtmetis padėtų pamatus tolesnei dvasinei pažangai Lietuvoje ir Žemaičiuose gyvenantiems ir gyvensiantiems žmonėms.

Kviečiu jau per šių metų Gavėnią intensyvinti pastangas geriau pažinti krikščioniškąjį tikėjimą, įsigyjant Naująjį Testamentą, tiek individualiai, tiek šeimose. Šventojo Rašto skaitymo būreliuose jį studijuokime, į jį įsigilinkime, su katechetais, tikybos mokytojais išsiaiškinkime iškylančius neaiškumus. Neseniai išleistas Naujojo Testamento leidimas su prel. Antano Rubšio komentarais yra gera proga pradėti šį darbą.

Kviečiu jau nuo šių metų Gavėnios pradžios uoliai apmąstyti, išgyventi ir atgaivinti mūsų krikščioniško gyvenimo praktikas ir tradicijas: sekmadienio Eucharistijos – šv. Mišių šventimą, dažną išpažintį ir šventąją Komuniją, bendrą kasdienę maldą šeimoje, rūpestingą ir sąžiningą vaikų ir jaunimo rengimą sakramentams: Pirmajai komunijai, Sutvirtinimui, Santuokai. Juos skatinkime ne tik išklausyti teorinės katechezės kursą, bet ir perimti tikėjimo žinias bei įsitraukti į religinio krikščioniško gyvenimo praktiką. Nebekartokime nusibodusių ir neteisingų samprotavimų, kad sovietmečiu buvo labai gerai, kai buvo uždrausta ir varžoma tiek vaikų, tiek jaunimo katechezė bei religinė praktika. Drąsiai atsisakykim sovietinių ateizmo platintojų primestų, su krikščioniškuoju tikėjimu nesuderinamų, „dvasinio gyvenimo standartų”.

Kviečiu Gavėnios metu uoliai laikytis mūsų krašto religinio gyvenimo tradicijų, ieškant naujų formų jas palaikyti šiandienėje situacijoje: Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedojimo Gavėnios metu namuose, šeimose, kaimų, miesto kvartalų, kaimynų bendruomenėse.

Uoliai su meile parapijų bažnyčiose dalyvaukime Kryžiaus kelio, Graudžių verksmų pamaldose, Eucharistinėse procesijose bei adoracijose.

Kviečiu kiekvienoje parapijoje surengti tikinčiai liaudžiai rimtas trijų dienų Gavėnios rekolekcijas. Vieną dieną ar pusdienį jaunesniems ir vyresniems moksleiviams, po vieną dieną, skirtą - mūsų moterims, kitą - vyrams. Te kiekvienas tikintysis turi progą ne tik atlikti gerą nuoširdžią Velykinę išpažintį, bet ir galimybę išgirsti 2–3 aktualius katechetinius pamokslus. Prašykime parapijų klebonus, kad Gavėnios rekolekcijoms pasikviestų gerą rekolekcijų vedėją bei pakankamai kaimynų kunigų ramiai išklausyti Jūsų ilgesnes, išsamesnes velykines išpažintis. Penktadienį ir šeštadienį, prieš Verbų sekmadienį bei pirmomis Didžiosios savaitės dienomis, visus kviečiu dalyvauti kiekvienoje parapijoje rengiamose bendruomeninėse susitaikymo ir atgailos pamaldose su asmenine išpažintimi, kad, dar kartą apgailėję savo nuodėmes, su didesniu nuoširdumu galėtume švęsti Kristaus kančią, mirtį ir prisikėlimą.

Kaip ir kiekvienais metais, mes su generalvikaru Didįjį šeštadienį lankysime vyskupijos parapijų bažnyčiose Jus, susirinkusius budėti prie Kristaus kapo ir giedančius Žemaičių Kalvarijos Kalnus bei laukiančius Kristaus prisikėlimo šventimo Velyknakčio pamaldose.

Te Gavėnios metu mūsų atgailos ir pasitaisymo ryžtą sustiprina šventas Pelenų dienos, penktadienių, ypač Didžiojo penktadienio, pasninkas. O mūsų meilės Dievui tikrumą teliudija Gavėnios artimo meilės darbai varge, nelaimėje ar kitokiuose sunkumuose esantiems mūsų kaimynams, broliams seserims Kristuje.

Te mūsų dėmesio bei patvarkymo susilaukia mūsų ir mūsų tėvų ir senelių statyti kryžiai, koplytėlės, prie kelių, sodybų, rymantys senuose kapeliuose, laukuose. Tegu jie mūsų rūpesčio ir pastangų dėka atnaujinti ir paremontuoti ar naujai pastatyti, teliudija Dievo meilę ir gerumą mums bei ateinančios kartoms. Tebūna jie ir mūsų tikėjimo stiprybės šviesiu ženklu, šviesą skleidžiančiu ne tik mums, bet ir kitiems, kitų tautų, kitų tikėjimų žmonėms.

Te šventai ir kilniai praleista Gavėnia paruošia mus Velykų džiaugsmingam šventimui, kad to džiaugsmo atgaivinti drąsiai žengtume tolesnio gyvenimo keliu tvirtai tikėdami, jog žemiškojo gyvenimo kelionės gale mūsų laukia amžinų Velykų šventė.

Palaimingos atgailos ir atsivertimo dvasios kupinos Gavėnios linki Jums Jūsų Vyskupas.


Jonas Boruta SJ
Telšių Vyskupas