2009 metų sausio 25 dieną į Marijampolės dramos teatrą rinkosi palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos nariai iš Lietuvos miestų bei Punsko (Lenkija). Čia vyko Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos antrasis suvažiavimas.

Visus susirinkusius pasveikino Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas Andrius Šidlauskas MIC ir pakvietė renginį pradėti malda. Kunigas Andrius Šidlauskas MIC liudijo apie maldos galią, patirtas malones. Sesuo Viktorija kalbėdama apie maldą ir jos reikšmę žmogaus gyvenime pakvietė pamąstyti, koks žmogus turi būti atsivertęs ir tikintis Evangelija. Kalbėjo apie palaimintąjį, jo išgyvenimus, kurie atsispindi laiškuose, rašytuose artimiems žmonėms (1924 m. laiškas Pr. Būčiui). Sesuo Viktorija priminė, kad pal. Jurgis Matulaitis buvo gyvo tikėjimo žmogus, pasirinkęs Dievą savo gyvenimo viduriu, ašimi. Pakvietė drąsiau liudyti apie patiriamas malones užtariant Palaimintajam.

Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos suvažiavime dalyvavo kunigas Janas Biletskis MIC, atvykęs iš Sevastopolio (Ukraina). Svečias pasakojo apie aplinkybes, nulėmusias jo pasirinkimą , apie sunkų ir sudėtingą kelią į kunigystę, apie užtarimo maldos prasmę. KGB tuomet trukdė stoti į seminariją, todėl kunigas Janas turėjo mokytis pogrindinėje seminarijoje Lvove, Rezeknėje ir Marijampolėje. Į kunigus jis buvo įšventintas Lietuvoje, Rudaminos bažnyčioje. Po įšventinimo buvo išsiųstas dirbti į Aziją, nors ir ten tuometinei sovietinei valdžiai kunigų nereikėjo. Kunigas nuolat buvo raginamas pasirašyti bendradarbiavimo su KGB dokumentus, o kai nesutiko, tai religijos reikalų įgaliotinio buvo pasakyta, kad vaikys po visur ir niekur dirbti kunigo darbo neleis. Atsidūrusį tokiose sąlygose gelbėjo tik malda, gyvas tikėjimas. Kunigas Janas Biletskis MIC Dievo padedamas pastatė penkias bažnyčias, dvi restauravo ir išgyveno šešis pasikėsinimus. Kunigas sakė, kad laukusieji jo mirties mirė patys, o jis aukojo už juos šv. Mišias, meldėsi, kad Dievas jiems atleistų. Lektorius kalbėdamas apie maldos galią teigė, kad Dievas išgydydavo tuos, už kuriuos buvo meldžiamasi: 63 žmones pavyko išgelbėti nuo savižudybės, 3009 alkoholikams, 92 narkomanams taip pat pavyko padėti. Kunigui buvo suteiktos egzorcisto teisės. Jis pasidalijo išgyvenimais, patiriamais gydant žmones, pabrėžė, kad labai svarbu ne tik malda, bet pasiruošimas jai. Svarbu melstis kartu ir meldžiantis paprašyti Viešpatį atleidimo už save, už savo artimuosius, už mirusius. Turime atleisti ir patys sau, nes kartais neatleidžiame, neapkenčiame savęs – taip nusižengiame Įstatymui. Turime melstis ir už savo priešus, jiems atleisti, juos laiminti. Maldoje reikia šlovinti Dievą, po to išsakyti savo prašymus, maldavimus. Kvietė išmokti melstis širdimi, tik tada galėsime pamatyti Dievo stebuklus savo gyvenime. Paskaitos pabaigoje kunigas pravedė užtarimo maldą.

Pasibaigus paskaitai susirinkusieji dalyvavo šv. Mišiose Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje. Šv. Mišias aukojo parapijos klebonas Andrius Šidlauskas MIC. Pamokslą sakė kunigas Janas Biletskis MIC. Kunigas kalbėjo apie sudėtingą ir sunkią kunigystės pradžią, kai ateidavo ,,trejybė“ ir vis reikalaudavo išduoti tuos, kurie įšventino į kunigus. Už atsisakymą išduoti buvo mėtomas po visą Sovietų Sąjungą . Kunigas pasakojo apie darbą Saratove, į kurį tik atvykęs turėjo po 24 valandų vėl išvykti (įsakymas iš Maskvos). Pavyko išsiprašyti trijų dienų. Ypač kunigą sukrėtė vienos moters išpažintis – ji atliko išpažintį ne už save, bet už ligoninėje mirusį KGB darbuotoją. Jis, neturėdamas kam išpažinti savo nuodėmių, patikėjo jas ligoninėje dirbusiai valytojai. Šis žmogus prisidėjo prie vyskupo ir kunigų kankinimo. Visi dvasininkai už atsisakymą bendradarbiauti su KGB buvo sušaudyti prie Volgos upės, o jų kūnai sudeginti. Likęs vienintelis kunigas Artūras už nepaklusimą sovietinei valdžiai buvo nukryžiuotas, bažnyčia užminuota ir, į ją sukvietus tikinčiuosius, susprogdinta. Kunigas Janas Biletskis MIC ant tų griuvėsių laikė Šv. Mišias, į kurias susirinko daug žmonių ir visi norėjo atlikti išpažintį, nes jau daugelį metų šiame mieste nebuvo kunigo. Kunigas pabrėžė, kad ten gyvenusieji troško patirti Dievo malonę, susitikti su Dievu. Baigdamas pamokslą pasakė, jog Dievas gailestingas atgailaujančiai širdžiai.

Šv. Mišių pabaigoje vyskupo Rimanto Norvilos sveikinimą tikintiesiems perdavė kanauninkas Kęstutis Žemaitis. Po to tikintieji susitelkė maldai prie palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC altoriaus.

Pasibaigus šv. Mišioms palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos narių suvažiavimas tęsėsi dramos teatre. Renginį baigė Marijampolės ,,Sūduvos“ vidurinės mokyklos moksleivių spektakliukas ,,Alyvinė obelis“ (vad. Nijolė Puodžiūnienė, rež. Aurimas Galianovas).

Renata Stadulienė