Lietuvos piligrimų bendrija ir Vilniaus krašto tautodailininkų - meno kūrėjų bendrija kviečia visus apsilankyti II Lietuvos medžio drožėjų kūrinių parodoje-konkurse „Šventieji ir piligrimai“. Paroda nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki gruodžio 4 d. vyksta Vilniuje, Pilies galerijoje (Pilies g. 12-2, Vilnius). Parodoje-konkurse pristatomos unikalios ir išskirtinės liaudies meistrų iš įvairių Lietuvos regionų sukurtos šventųjų ir piligrimų medžio skulptūros.

Šventųjų ir piligrimų skulptūrėlių drožyba tebėra gyva ir žodžiu perduodama liaudies meno tradicija. Medinių skulptūrų siužetuose šventųjų vaizdavimas turi gilias tradicijas. Liaudies meistrai pasirinkdavo drožti lietuvių liaudies labiausiai garbinamus šventuosius, kurie savo simboline prasme atitiko liaudies psichologiją. Grupinėse skulptūrėlėse vyravo Trijų Karalių auka, šventoji Šeima, šv. Juozapas, šv. Jonas Krikštytojas, šv. Pranciškaus Stigmatizacija, šv. Ona, šv. Jurgis, šv. Antanas, šv. Rokas, šv. Florijonas, šv. Izidorius, šv. Martynas. Populiariausios pavienių šventųjų skulptūrėlės buvo šv. Kazimiero, Šv. Jono Nepamuko, šv. Kristoforo, šv. Rapolo Arkangelo, šv. Petro, šv. Barboros ir kt.

Piligrimo vaizdavimas liaudies mene nuo viduramžių pasižymi aiškiais simboliais ir detalėmis. Tipiško viduramžių piligrimo apdarą sudarė abitas su gobtuvu, plačiabrylė skrybėlė kelionmaišis, kuriame buvo laikomos relikvijos, maistas, pinigai. Rankoje piligrimai turėdavo ilgą lazdą, vėliau prie diržo dar ir didelį rožančių. Kai kurie piligrimai nešdavosi ir tuometinius muzikos instrumentus: dūdeles, žvangučius. Taip pat piligrimai turėdavo specialius ženklus, rodančius kelionės tikslą bei apsaugančius nuo pavojų. Vėliau piligrimai įsigydavo medalį, sagę ar kitą atributą su atvaizdu to šventojo, kurio kapo vykdavo lankyti. Piligrimų ir keliautojų globėjais buvo laikomi Trys Išminčiai, šv. Rapolas arkangelas, šv. Kristoforas. Nemažai šventųjų vaizduojami kaip piligrimai: Šv. Jokūbas, šv. Rapolas arkangelas, šv. Rokas. Pvz. Šv. Rapolas Arkangelas tramdo piktąsias dvasias, ypač ligų sukėlėjas, globoja piligrimus ir kitus keliautojus. Rapolas vaizduojamas su sparnais, keliautojo drabužiais ir sandalais. Paprastai jis turi kelionmaišį, piligrimo lazdą, gertuvę, rankose laiko apvalią dėžutę ar komuninę.

Parodoje „Šventieji ir piligrimai“ dalyvauja 22 Lietuvos medžio drožėjai. Eksponuojama daugiau kaip 40 šventųjų ir piligrimų skulptūrėlių. Parodos lankytojai taip pat gali pareikšti savo nuomonę dėl eksponuojamų kūrinių. Tai jau antroji tokia paroda-konkursas. Pirmoji buvo surengta Vilniuje 2009 m.

Liaudies meistrai į parodą pateikė daugiau kaip 20 skirtingų šventųjų skulptūrėlių. Populiariausi šventieji Šv. Rokas, Šv. Kazimieras, Šv. Florijonas, šv. Jurgis.

Šv. Kazimieras – Lietuvos globėjas, skulptūrose dažniausiai vaizduojamas apsirengęs karališkais rūbais, su karūna ant galvos, dešinėje rankoje laikantis kryžių, kairėje – lelijas – skaistybės simbolį. Kartais vaizduojamas su rankomis, sudėtomis ant krūtinės maldai.

Šv. Rokas – ligonių ir piligrimų globėjas, skulptūrose vaizduojamas kaip pavargęs keliautojas su piligrimo atributais lazda ir per petį permestu kelionmaišiu. Šalia jo stovi Gotardo šuo, savo nasruose laikantis duonos kepalą. Šventasis rodo koją su virš kelio esančia, nuo maro atsiradusia žaizda.

Šv. Jurgis – antrasis Lietuvos globėjas. Jurginės (balandžio 23 d.) siejamos su pavasariniu gamtos atgimimu, galvijų išginimu į laukus. Skulptūrose Šv. Jurgis vaizduojamas su kario apranga (ant vėliavos, apsiausto, krūtinės ar skydo – kryžius), sėdintis ant žirgo ir smeigiantis ietį į po kojomis besirangantį slibiną – blogio simbolį.

Šv. Florijonas – gelbėtojas nuo gaisrų ir stichinių nelaimių. Šventasis vaizduojamas kaip romėnų karys, gesinantis degantį namą ar bažnyčią. Vienoje rankoje dažniausiai laiko vėliavą su kryžiumi, kitoje – kibirėlį. Šv. Florijono statulėlės dažniausiai būdavo statomos miestelio centre, prie sodybų.

Lietuvos piligrimų bendrijos informacija