| Gegužės 6 d. gimnazijos abiturientai vyko į Kryžių kalną - analogų Europoje neturinčią sakralinę vietą pastatyti savo kryžių. Čia jie turėjo galimybę pasimelsti, pamąstyti apie ateitį, sėkmę, pasirinkimus, atsakomybę... ,,Turiu viltį, Viešpatie, ir tvirtai tikiuosi, kad dėl Jėzaus Kristaus nuopelnų duosi man išganymui reikalingų malonių. Viešpatie, sustiprink mano viltį’’. Kryžių kalno Pranciškonų vienuolyno koplyčioje už abiturientų sėkmę šv. Mišias aukojo gimnazijos kapelionas kun. Piotr Wojtonis MIC.
Keliaujantys į Kryžių kalną, jame besimeldžiantys, statantys kryžius, liudija iš kryžiaus trykštančią stiprybę, neišsenkančią viltį ir tikėjimą Dievo meile. Kryžius į kalną neša ir stato tiek pavieniai žmonės, tiek bendruomenės – ištisi kaimai, parapijos, įvairios organizacijos, šeimos, giminės, klasės. Kryžių statymo motyvus dažnai atspindi prie jų pritvirtinti arba juose įrėžti įrašai: padėkos, maldavimai, prašymai, pažadai, vardai, datos, įvardyti svarbiausi gyvenimo įvykiai. Kryžiai bei koplytstulpiai yra ne tik žmonių maldingumo atspindys, bet kai kurie pripažinti ir kultūros paminklais.
Abiturientai, jų auklėtojos bei gimnazijos kapelionas pabuvojo ne tik Kryžių kalne, bet ir Palendrių Šv. Benedikto vienuolyne. Vienuoliams svetingumas – šventa pareiga. Visus atvykstančius į vienuolyną šv. Benediktas liepia priimti kaip patį Kristų, nes Jis yra pasakęs: „Buvau keleivis, ir mane priglaudėte“ (Mt 25, 35). Tai vyrų vienuolynas, kurių dauguma – prancūzai, atvažiavę iš savo tėvynės melstis už Lietuvą. Regula griežta, kontempliatyvi. Pagrindinė veikla – malda ir grigališkasis giedojimas, kurio didžiulėje, bet jaukioje bažnyčioje kelis kartus per dieną leidžiama klausytis ir pasauliečiams. Vienuoliai pasirinko ir visą savo gyvenimą paskyrė Dievo ieškojimui. Patyrę, kaip veikia Dievas, jie gali supratimu, patarimu bei malda padėti ieškančiam pašaukimo, norinčiam pagilinti tikėjimo ar maldos gyvenimą, išgyvenančiam sunkumus. Čia gera tiems, kurie ieško tylos, ramybės, poilsio, maldos.
Kas įsimena, viešint Šv. Benedikto vienuolyne? Vienuolių susikaupimas, vidinė šviesa ir, žinoma, tyla. Čia daug tylos ir ramybės. Vienuoliai dirba labai daug: prižiūri patalpas, daržus, sodina medžius, tvarko didžiulę parko teritoriją, turi bičių, atlieka įvairius buities darbus, skaito, meldžiasi ir gieda. Aplink vienuolyną įspūdingas peizažas – atsiveria begalinės tolumos.
Levita Kiverienė
|