Religinis ugdymas mokyklose

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą religijos laisvės principą ir atsižvelgiant į prigimtinę tėvų teisę suteikti vaikams religinį auklėjimą visose valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo įstaigose sudaromos sąlygos religijos mokymui. Šios sąlygos sudaromos vadinamosioms tradicinėms religinėms bendrijoms. Pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą Lietuvoje išskiriamos 9 tradicinės religijos, susijusios su krašto istorija ir kultūra. Katalikybė yra viena iš šių Lietuvos įstatymų pripažįstamų tradicinių religijų.

Katalikų tikybos mokymą reglamentuoja 2000 m. liepos 20 d. ratifikuota „Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje“. Katalikų ir kitų konfesijų tikybos mokymą apibrėžia naujos redakcijos Švietimo įstatymo straipsnis „Teisė mokyti tikybos“ (2003 m. birželio 28 d.). Pagal jį iš privalomos dorinio ugdymo disciplinos mokiniai renkasi tikybos arba etikos pamokas. Katalikai tėvai ar globėjai turi galimybę ir pareigą savo vaikams iki 14 m. amžiaus parinkti tikybos pamokas. Sulaukęs 14 metų mokinys turi teisę savarankiškai apsispręsti dėl tikybos ar etikos mokymosi.

Katalikų tikybos mokoma pagal 1998 m. Katalikų Bažnyčios ir Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą programą, taip pat pagal individualiąsias programas. 1999 – 2003 m.buvo išleisti nauji tikybos vadovėliai visoms bendrojo lavinimo mokyklos klasėms. Pagal 2003 m. Lietuvos Vyskupų Konferencijos Švietimo komisijos "Gaires tikybos mokymui ir parapinei katechezei diferencijuoti" vaikai ir jaunimas sakramentams rengiami ne per tikybos pamokas, bet parapijose.

Katalikų tikybos mokytojai privalo turėti raštišką vietos vyskupo siuntimą (missio canonica), leidžiantį mokyti katalikų tikybos. Tikybos mokytojai, kaip ir kitų dalykų mokytojai, dalyvauja atestacijos procese, nuolat tobulina savo dalykinį bei pedagoginį pasirengimą tiek valstybinių švietimo institucijų, tiek katechetikos centrų ar kitų katalikiškų organizacijų rengiamuose seminaruose bei kursuose. Nuolat daugėja tikybos mokytojų, baigusių aukštąsias religijos mokslų bei teologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete, Kretingos šv. Antano religijos studijų institute, Klaipėdos universitete ar Vilniaus pedagoginiame universitete. Nuo 2003 m. aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą galima įgyti Religijos studijų kolegijoje.