Kvietimas maldai „Už šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą“ 

2020 m. gruodžio 7 d. ganytojiškame laiške „Kalėdų belaukiant“ Lietuvos vyskupai kvietė visuomenę pandemijos sukelto egzistencinio nerimo sąlygomis susimastyti apie gyvenimo prasmę ir trapumą, apie solidarumo ir savitarpio pagalbos reikšmę. Ypatingą dėmesį vyskupai skyrė visuomenės išlikimui fundamentaliai svarbiems dalykams: žmogaus gyvybės vertei nuo jos pradėjimo iki natūralios mirties; „demografinės žiemos“ akivaizdoje gyvybiškai svarbiai vyro ir moters santuokos apsaugai; tikėjimo ir sąžinės laisvės principui; šeimos kaip prigimtinės bendruomenės, kylančios iš lyčių papildomumo, sampratos reikšmei. Vyskupai priminė, kad „prigimtinės tvarkos ignoravimas buvo socializmo eksperimento įkurti „bendrystę“ žlugimo priežastis. Visuomenė klesti ir ramybė ateina, kai pripažįstamos prigimtinės žmogaus teisės ir išpažįstamas jų autorius Dievas“ (plg. Lietuvos vyskupų ganytojiškas laiškas „Kalėdų belaukiant“).

Šis vyskupų priminimas yra ypatingai aktualus šiuo metu, po 2020 metų rudenį Lietuvoje įvykusių politinių pokyčių. Valdžioje įsitvirtino politinės jėgos, siekiančios įgyvendinti pasaulėžiūrinį ir vertybinį perversmą mūsų visuomenėje. Iškilo reali grėsmė, kad per artimiausius metus Lietuvoje gali būti įteisinta lyčiai neutrali partnerystė, kuri šeimos sampratoje atsisakytų lyčių papildomumo principo, kad šeimos samprata apimtų ir homoseksualias poras; ratifikuota Stambulo konvencija, kuri į Lietuvos teisę įvestų socialinės lyties (gender) sąvoką ir įpareigotų keisti mokinių ugdymo programas, atsisakant vyro ir moters prigimtinio skirtingumo bei abipusiškumo; įteisintas lyties keitimas; priimtas Reprodukcinių teisių įstatymas, kuris įtvirtintų teisę į abortą, paauglių teisę į kontraceptines priemones; legalizuotas narkotinių medžiagų vartojimas ir t.t.

Įstatymai yra žmogaus gyvenimo visuomenėje struktūriniai principai, kreipiantys tą gyvenimą į gera ar bloga. Jie „vaidina labai svarbų, o kartais lemiamą vaidmenį“, veikdami „mąstysenos ir elgsenos modelius“ (Šv. Jonas Paulius II. Evangelium vitae, 90). Todėl politiniai sprendimai ir įstatymai, kuriais siekiama nujautrinti visuomenės narių pajautą nuodėmei, mūsų visuomenėje įteisinant įvairias „nuodėmės struktūras“, įtrauktų vis didesnę visuomenės dalį, paversdama ją „socialine nuodėme“ (plg. Katalikų Bažnyčios Katekizmas).

Dauguma minėtų teisėkūros iniciatyvų yra susijusios su pasaulyje pasklidusia gender ideologija, kuri „neigia vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei abipusiškumą. Priešais akis regi visuomenę be lytinių skirtingumų ir griauna šeimos antropologinį pamatą. Ši ideologija perša švietimo programas ir įstatymų gaires, skatinančias asmens tapatybę bei jausminį artumą, iš pagrindų atsietus nuo biologinio skirtumo tarp vyro ir moters. Žmogaus tapatybė tampa individo apsisprendimu, kuris ilgainiui gali pasikeisti“ (Popiežius Pranciškus. Amoris Laetitia, 56). Apie jos pavojingumą kaip „ideologinę kolonizaciją“ ne kartą perspėjo popiežius Pranciškus.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius: „Santuokos keliu kuriama šeima buvo ir yra mūsų tautos bei valstybės pamatas, bet jis gender ideologijos pagalba planuojamas okupuoti ir sprogdinti, ir šitai pastebėti nereikia didelio įžvalgumo. Politikų siekis įteisinti visuomenėje pasirenkamą lytiškumą, homoseksualius santykius, negimusios gyvybės žudymą yra pavojingas siekis ištrinti lietuvio sąmonėje krikščioniškos šeimos sampratą. Iš tikrųjų, tai dvasinė okupacija ir ji pavojingesnė už fizinę, nes pastarąją lengviau pastebėti. Dvasinė okupacija gali lengviau užvaldyti žmonių protus, įtikindama, kad čia dar nieko nėra baisaus. Šiandien ginti valstybės pamatus yra nemažiau svarbu, kaip sovietmetį leisti LKB Kroniką.“

Kviečiame tikinčiuosius, ypatingai šeimas, susitelkti bendroje maldoje, šaukiantis Dievo gailestingumo, kuris „kaip Dievo galia, kaip dieviškoji riba prieš pasaulio blogį“ (Benediktas XVI) padėtų išsaugoti mūsų Tėvynės laisvę ir apginti šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą, apšviestų žmonių protus ir širdis atmesti blogį ir pasirinkti gėrį.

Maldos akcija numatyta 40 dienų (nuo sausio 6 d. Trijų Karalių šventės iki vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės dienos). Maldos laikotarpyje kviečiame kiekvieną dieną melstis su šiuo kvietimu pridedama  malda, o penktadieniais maldą jungti su pasninku ir gailestingumo darbais. Bendroje maldoje vienytis interneto pagalba raginame bendruomenes, parapijas ir maldos grupes.

Maldos akcijos metu kiekvieną penktadienį 19 val. vyks susitikimai youtube ir Zoom platformose (daugiau informacijos Facebook paskyroje Maldos akcija „Už šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą“). Susitikimų metu vyks šlovinimas, konferencijos, liudijimai ir bendra malda.

Maldos akcijos „Už šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą“
iniciatyvinė grupė
Vaidilė ir Dainius Šumskai (Sutuoktinių judėjimas „Dievo Motinos komandos“),
Rūta ir Antanas Šalaševičiai (Katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“),
Ramunė ir Gintaras Obeleniai (Katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“),
Evelina ir Audrius Globiai (Dievo Motinos komandos, Dievo Gailestingumo bendruomenė),
Dorotėja ir Vytis Turoniai (Ateitininkų Federacija ir Maranata bendruomenė),
Regina ir Sigitas Daugnorai (Dievo Gailestingumo bendruomenė, Kolumbo riterių brolija),
Lina ir Gerardas Balčiūnai (Šv. Ark. Gabrieliaus šeimų klubas, Dievo Motinos komandos),
Jurgita ir Vytautas Saliniai (Katalikiška pažinčių svetainė „kitoLink.lt“, Dievo Motinos komandos),
Dalius Rakutis (Bendruomenė „Totus Tuus“),
Vilma Karvelienė (Sielovados bendruomenė „Gailestingumo versmė“),
Austėja Lapėnaitė (Maranata bendruomenė),
Violeta ir Martynas Vasiliauskai (Katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“),
Rasa ir Mantas Klimai (Šventosios šeimos bendruomenė),
Lina ir Algimantas Jakeliai (Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenė, Gyvieji akmenys),
Kristina Rankelytė (Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenė),
Lina ir Artūras Šulcai (Aleksoto Šv. Kazimiero parapijos Caritas, Maldos grupė prie Jėzuitų),
Renata ir Darius Brazioniai (Katalikų evangelizacinė bendruomenė „Naujoji Sandora“)
Eglė Markūnienė (Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę" Lietuvos asociacija),
Lina ir Žanas Talandžiai (Asociacija „Padubysio kaimo bendruomenė"),
Indrė ir Ramūnas Aušrotai (Šionštato judėjimo Lietuvoje Šeimų apaštalinė lyga),
Jolita ir Tomas Viluckai (Palangos švč. M. Marijos Ėmimo į dangų pastoracinė taryba),
Laima ir Gytis Abromaičiai (Teofilių bendruomenė),
Sonata ir Valdas Petreikiai (Shalom bendruomenė),
Loreta Bručkienė (Shalom bendruomenė)