Akademinė sielovada
Apie UNIVERSITETINĘ SIELOVADĄ
Nacionalinis delegatas universitetinei sielovadai
kun. doc. dr. Arvydas RAMONAS
Pastaruoju metu, kuriant bendrą Europos Sąjungos mokslo erdvę daug
dėmesio skiriama Europos universitetų ir Bažnyčios santykiams. Užtenka
paminėti tik kelis svarbesnius įvykius. 2001 metais Europos universitetinės
sielovados komitetas prie Europos Vyskupų konferencijos Tarybos
(CCEE) pirmą kartą surengė konferenciją Atėnuose, kad aptartų ateities
akademinės sielovados perspektyvas Europos Sąjungoje. 2002 m. tas
pats komitetas iš kiekvienos Europos valstybės universitetinei sielovadai
skyrė nacionalinius delegatus, kurie pirmą kartą visi susirinko
tų pačių metų spalio mėn. Madride. 2002 m. gruodžio mėn. Romoje
buvo surengtas seniausių Europos universitetų forumas. 2003 metų
birželio mėn. išėjo svarbus dokumentas - apaštalinė popiežiaus Jono
Pauliaus II paraginimas Bažnyčia Europoje. 2003 m. liepos
mėn. Romoje suorganizuotas tarptautinis Simpoziumas tema Bažnyčia
ir universitetas Europoje, skirtas aptarti Bažnyčios ir universiteto,
dviejų seniausių institucijų, formavusių Europos kultūrą, vaidmenį.
Būtent šioms pačioms seniausioms Europos institucijoms - Bažnyčiai
ir universitetui - ir šiandien išlieka svarbi misija - kurti naujosios
Europos civilizaciją ir kultūrą krikščioniškųjų vertybių pagrindu.
Velionio popiežiaus Jono Pauliaus II pastebėjimu, Bažnyčia nėra
vien tik aktyvi pagalbininkė kuriant naująją Europą, ji yra esminė
vienijanti jėga, dedanti pamatą politiniam, socialiniam ir ekonominiam
į Europą besiliejančių kultūrų bendrumui. Sociokultūriniai visuomenės
pokyčiai universitetams siūlo naują krikščioniškosios bendruomenės
formą, atveriančią platesnes galimybes liudyti ir realizuoti prigimtinę
ir neišvengiamą Evangelijos būtinybę tapti kultūra.
Europos aukštojo mokslo struktūros harmonizavimo proceso pradžia
ir vystymasis šiandien yra apibrėžiamas kaip europinės universitetinės
erdvės vystymas, patvirtintas Sorbonos Deklaracija (1998),
Bolonijos Deklaracija (1999), bei 2001 metais Prahoje 32
valstybių pasirašytu bendradarbiavimo dokumentu. Visi šie trys dokumentai
vieningai pabrėžia tą patį tikslą - iki 2010 m. sukurti Europos
aukštojo mokslo vieningą erdvę. Šios perspektyvos šviesoje nuošalyje
nelieka ir Katalikų Bažnyčia, puoselėdama universitetinės sielovados
realijas. Jau kelis dešimtmečius Europos universitetuose veikė įvairios
savanorių "stotelės", kurios skleidė ir propagavo krikščioniškas
idėjas akademinėje kultūroje. 2000 metų Krikščionybės Jubiliejus
paskatino Europos Vyskupų Konferencijos Tarybą (CCEE) oficialiai
įsteigti Europos akademinės sielovados tarybą, susidedančią iš kiekvienos
šalies nacionalinių delegatų. Šios institucijos tikslas perteikti
Evangelijos šviesą universitetinei kultūrai, užtikrinti religines
ir bendražmogiškąsias vertybes sparčiai besivystančiame moksliniame
pažinime.
Universitetinės sielovados esmė nėra tik (vaizdžiai kalbant) rūpestis
studentų ir dėstytojų sielomis, bet dialogo tarp tikėjimo ir mokslo,
tarp religijos ir kultūros organizavimas universitetinėje terpėje.
Tai reiškia Bažnyčios ir jos narių buvimą akademinėje bendruomenėje,
kas nėra šiandien lengva. Neužtenka vien kapeliono institucijos,
būtų idealu turėti sielovados darbo grupę. Eina kalba apie krikščionies
dalyvavimą akademiniuose procesuose ieškant tiesos apie pasaulį,
žmogų ir patį Dievą.
Lietuvos universitetinė sielovada taip pat įsijungia į bendrą Europos
universitetų sielovados tinklą. Lietuvoje yra 15 valstybinių universitetų
ir 6 privačios aukštojo mokslo įstaigos. Universitetai Europoje
yra gimę iš "Bažnyčios lopšio", tačiau paradoksalu, kad
Lietuvoje deja ne visos institucijos turi dar savo kapelioną ar
sielovadininkų grupę.
Visuose viduramžių universitetuose stipriausias mokslas buvo teologija,
nes garsiausi dėstytojai ir buvo teologijos profesoriai: Albertas
Didysis, Tomas Akvinietis, Bonaventūra ir kiti. Visi garsieji Europos
universitetai buvo kuriami ir veikė krikščioniškosios moralės pagrindu.
Sielovados puoselėjimas viduramžių akademinėje visuomenėje nebuvo
svetimas, nes Europos universitetų atsiradime dalyvavo vienuoliai,
dvasininkai, popiežiai, kuriems rūpėjo ir mokslas, ir dvasinis ugdymas.
Toks Bažnyčios ėjimas į universitetinę visuomenę dėjo stiprius pastoracijos
pagrindus visai akademinei bendruomenei. Todėl Bažnyčia ir šiandien
ragina stabtelėti, atsigręžti ir apmąstyti, ar dabarties žmogus
gali kurti geresnę visuomenės ateitį, palikus pagrindinius doros
principus, kur moralė, etika, vertybės ir prioritetai tampa privatus
ir reliatyvus asmens dalykas. Universitetai turėtų išlikti tiesos
ieškojimo terpė, kur jaunas žmogus galėtų ieškoti atsakymų ir juos
gauti, prisimenant ir išlaikant krikščioniškojo paveldo veidą mūsų
laikmečio kultūros akivaizdoje, kur dažnai vyrauja postmodernistinis
individualizmas, racionalizmas, negatyvios politinės ideologijos
ir t.t. Universitetinė pastoracija, o plačiau kalbant - kultūros
pastoracija, leidžia įžvelgti, kad visų mūsų bendras pašaukimas
naujojoje Europos Sąjungoje yra ne tautinis, politinis ar ekonominis,
o visų pirma kultūrinis.
Lietuvos universitetinės sielovados misija universitetinėje kultūroje
yra skelbti Evangeliją, kuri atneštų viltį, duotų tvirtus moralinius
pagrindus, kad visuomenė būtų viltinga ir neliktų abejinga blogiui
ir neteisybei, o prioritetu būtų žmogus kaip didžiulė Dievo vertybė.
Tad šios srities rūpestis būtų kuo labiau tapti mūsų ateities kultūros
kūrėjais ir nešėjais ne tik universitetuose bet ir visoje Lietuvos
visuomenėje.
Popiežius Jonas Paulius II apaštaliniame paraginime Bažnyčia
Europoje, pabrėžia: "Europai yra būtina religinė dimensija.
Kad ji būtų nauja, analogiškai kaip Apokalipsės "naujasis miestas"
(Apr 21,2), turi leistis būti pasiekiama Dievo. Viltis sukurti
pasaulį daugiau teisingesnį, daugiau vertą žmogaus, negali ignoruoti
tiesos, kad tokios pastangos būtų bergždžios be dieviško palytėjimo,
nes "veltui dirbtų miesto statytojai, jei Dievas jo nesaugotų"
(Ps 127,1)".
Plačiau www.universitas2000.org
LIETUVOS UNIVERSITETINĖS SIELOVADOS STRUKTŪROS
Nacionalinis delegatas universitetinei sielovadai
kun. doc. dr. Arvydas RAMONAS (Klaipėdos universitetas)
V I L N I U S
Vilniaus universitetas
Vilniaus akademinės
sielovados centras (VASC)
Šv. Jono g. 12, LT-01123 Vilnius
Tel. (5) 212 17 15; faks. (5) 212 18 76
El. p vasc@takas.lt
Centro vadovas kun. Stasys KAZĖNAS SJ,
mob.tel. 615 20962; el. p. kazenas_sj@yahoo.fr
Vadovo pavaduotoja ses. Lina BRILIŪTĖ SF
mob. tel. 689 18696; el. p. linabriliute@yahoo.com
Studentų sielovada br. Juozapas GLĖBAS CFX,
mob. tel. 689 62061; el. p. josephglebas@yahoo.com
Vilniaus pedagoginis universitetas
Studentų g. 39, LT-08106 Vilnius
Tel. (5) 279 02 81, faks. (5) 279 05 48
Kun. dr. Algis BANIULIS SJ
Didžioji g. 34, LT-01128 Vilnius
Tel. (5) 212 17 15; faks. (5) 212 18 76; mob. tel. 698 79623
El. p. abans@one.lt
Kun. Vytautas RAPALIS
Rūdninkų 20/1, LT-01135 Vilnius
Tel. (5) 261 74 34, mob. tel. 600 08511
El. p. kunigasvytautas@takas.lt
Kun. lic. Žydrūnas VABUOLAS
Kalvarijų 325, LT-08420 Vilnius
Tel. (5) 279 62 78,
El. p. kzv@takas.lt
VPU akademinės
sielovados stotelė
Saltoniškių 54-7, LT-08105 Vilnius
Tel. (5) 279 01 00
El. p. vpu.sielovada@vpu.lt
www.sielovada.vpu.lt
Koordinatorė ses. Rasa Fausta PALAIMAITĖ SF
Mob. tel. 621 04438, el. p. fausta_sf@hotmail.com
Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademija
Šilo g. 5 a., LT-10322 Vilnius
Tel. (5) 212 69 23, faks. (5) 212 73 18
El. p. lkar@lka.lt, tinklapis: www.lka.lt
Kun. Remigijus BUTKEVIČIUS
El. p. kapelionas@lka.lt
Šilo 5a, LT-10322 Vilnius
Tel. (5) 210 35 11, mob. tel. 616 73050
K A U N A S
Vytauto Didžiojo universitetas
Donelaičio g. 58-313, LT-44244 Kaunas
Tel. (37) 32 78 09
Kun. Simas MAKSVYTIS
Mob. tel. 685 81235
El. p. kapelionas@fc.vdu.lt
Irma SAVICKAITĖ, VDU akademinės sielovados koordinatorė
Mob. tel. 611 47028
El. p. i.savickaite@ktf.vdu.lt
Kauno medicinos universitetas
Mickevičiaus g. 9, LT-44307 Kaunas
Kun. Ričardas BANYS
Mob. tel. 615 19959
El. p. kapelionas@med.kmu.lt
Svetlana ADLER, KMU akademinės sielovados koordinatorė
Tel. mob. tel. 618 41500; el. p. svetlana.adler@med.kmu.lt
Kauno technologijos universitetas
Donelaičio g. 73-415, LT-44029 Kaunas
Tel. (37) 30 00 59
Kun. Kastytis ŠULČIUS
Mob. tel. 670 85975
El. p. kastytis.sulcius@ktu.lt
Valda VELŽIENĖ, KTU akademinės sielovados koordinatorė
Mob. tel. 620 37135
El. p. valda.velziene@ktu.lt
Lietuvos žemės ūkio universitetas
Jaunimo g. 4, LT-53361 Akademija, Kauno r.
Tel./faks. (37) 39 85 38
Kun. lic. Jordanas KAZLAUSKAS
Tel. mob. tel. 616 40 920
El. p. jordanask@hotmail.com
Genovaitė KASPERAVIČIŪTĖ, LŽŪU akademinės sielovados koordinatorė
Mob. tel. 615 75925
El. p. genute77@gmail.com
Kauno marijonų talkininkų akademinės sielovados skyrius
Laisvės al. 101a, LT-44291, Kaunas
Tel. (37) 22 99 65; faks. (37) 22 80 86
Kun. dr. Vytautas BRILIUS MIC
El. p. vbrilius@baifoteka.lt
K L A I P Ė D A
Klaipėdos universitetas
Kun. doc. dr. Arvydas RAMONAS
Kretingos g. 40, LT-92307 Klaipėda
Tel. d. (46) 39 86 13; faks. (46) 39 86 02; mob. tel. 682 16645
El. p. arvydas.ramonas@ku.lt
Kun. doc. dr. Vladas GEDGAUDAS
Bokštų 10, LT-92125 Klaipėda
Tel. (46) 31 31 10, mob. tel. 611 02713
El. p. vladas@libero.it
Š I A U L I A I
Šiaulių universitetas
Vilniaus g. 88, LT-76285 Šiauliai
Kun. Egidijus VENCKUS
Višinskio 25, 225 kab., LT-76351 Šiauliai
Tel. (41) 52 62 20; faks. (41) 52 03 38
El. p. egidijus@su.lt
M A R I J A M P O L Ė
Marijampolės kolegija
V. Kudirkos g. 61/ Sodžiaus g. 1
LT-68303 Marijampolė
Tel. (343) 50750, faks. (343) 50750
Prof. kan. Kęstutis ŽEMAITIS
Lauko g. 5, Šunskai, LT-69360 Marijampolės sav.
Mob. tel. 686 92640
El. p. kestutis.zemaitis@gmail.com
|