           
|
|
|
į pradžią|
Akademinė sielovada  Katalikiškojo
auklėjimo kongregacija, Popiežiškoji pasauliečių taryba, Popiežiškoji
kultūros taryba. Bažnyčia
universitete ir universitetinėje kultūroje (1994 gegužės 22)Popiežiškoji
kultūros taryba. Dėl
kultūros pastoracijos (1999 gegužės 23)Europos
vyskupų konferencijų taryba (CCEE), Katechezės-universitetų komisija,
Europos universitetu kapelionu komitetas. Universitetinė
sielovada Europoje. Lineamenta Lietuvos
Vyskupų Konferencijos ir Lietuvos Universitetų Rektorių Konferencijos
MEMORANDUMAS (2006 vasario 8, Kaunas)
Apie UNIVERSITETINĘ SIELOVADĄ Nacionalinis delegatas universitetinei sielovadai
Pastaruoju metu, kuriant bendrą Europos Sąjungos mokslo erdvę daug dėmesio skiriama Europos universitetų ir Bažnyčios santykiams. Užtenka paminėti tik kelis svarbesnius įvykius. 2001 metais Europos universitetinės sielovados komitetas prie Europos Vyskupų konferencijos Tarybos (CCEE) pirmą kartą surengė konferenciją Atėnuose, kad aptartų ateities akademinės sielovados perspektyvas Europos Sąjungoje. 2002 m. tas pats komitetas iš kiekvienos Europos valstybės universitetinei sielovadai skyrė nacionalinius delegatus, kurie pirmą kartą visi susirinko tų pačių metų spalio mėn. Madride. 2002 m. gruodžio mėn. Romoje buvo surengtas seniausių Europos universitetų forumas. 2003 metų birželio mėn. išėjo svarbus dokumentas - apaštalinė popiežiaus Jono Pauliaus II paraginimas Bažnyčia Europoje. 2003 m. liepos mėn. Romoje suorganizuotas tarptautinis Simpoziumas tema Bažnyčia ir universitetas Europoje, skirtas aptarti Bažnyčios ir universiteto, dviejų seniausių institucijų, formavusių Europos kultūrą, vaidmenį. Būtent šioms pačioms seniausioms Europos institucijoms - Bažnyčiai
ir universitetui - ir šiandien išlieka svarbi misija - kurti naujosios
Europos civilizaciją ir kultūrą krikščioniškųjų vertybių pagrindu.
Velionio popiežiaus Jono Pauliaus II pastebėjimu, Bažnyčia nėra
vien tik aktyvi pagalbininkė kuriant naująją Europą, ji yra esminė
vienijanti jėga, dedanti pamatą politiniam, socialiniam ir ekonominiam
į Europą besiliejančių kultūrų bendrumui. Sociokultūriniai visuomenės
pokyčiai universitetams siūlo naują krikščioniškosios bendruomenės
formą, atveriančią platesnes galimybes liudyti ir realizuoti prigimtinę
ir neišvengiamą Evangelijos būtinybę tapti kultūra. Universitetinės sielovados esmė nėra tik (vaizdžiai kalbant) rūpestis studentų ir dėstytojų sielomis, bet dialogo tarp tikėjimo ir mokslo, tarp religijos ir kultūros organizavimas universitetinėje terpėje. Tai reiškia Bažnyčios ir jos narių buvimą akademinėje bendruomenėje, kas nėra šiandien lengva. Neužtenka vien kapeliono institucijos, būtų idealu turėti sielovados darbo grupę. Eina kalba apie krikščionies dalyvavimą akademiniuose procesuose ieškant tiesos apie pasaulį, žmogų ir patį Dievą. Lietuvos universitetinė sielovada taip pat įsijungia į bendrą Europos universitetų sielovados tinklą. Lietuvoje yra 15 valstybinių universitetų ir 6 privačios aukštojo mokslo įstaigos. Universitetai Europoje yra gimę iš "Bažnyčios lopšio", tačiau paradoksalu, kad Lietuvoje deja ne visos institucijos turi dar savo kapelioną ar sielovadininkų grupę. Visuose viduramžių universitetuose stipriausias mokslas buvo teologija, nes garsiausi dėstytojai ir buvo teologijos profesoriai: Albertas Didysis, Tomas Akvinietis, Bonaventūra ir kiti. Visi garsieji Europos universitetai buvo kuriami ir veikė krikščioniškosios moralės pagrindu. Sielovados puoselėjimas viduramžių akademinėje visuomenėje nebuvo svetimas, nes Europos universitetų atsiradime dalyvavo vienuoliai, dvasininkai, popiežiai, kuriems rūpėjo ir mokslas, ir dvasinis ugdymas. Toks Bažnyčios ėjimas į universitetinę visuomenę dėjo stiprius pastoracijos pagrindus visai akademinei bendruomenei. Todėl Bažnyčia ir šiandien ragina stabtelėti, atsigręžti ir apmąstyti, ar dabarties žmogus gali kurti geresnę visuomenės ateitį, palikus pagrindinius doros principus, kur moralė, etika, vertybės ir prioritetai tampa privatus ir reliatyvus asmens dalykas. Universitetai turėtų išlikti tiesos ieškojimo terpė, kur jaunas žmogus galėtų ieškoti atsakymų ir juos gauti, prisimenant ir išlaikant krikščioniškojo paveldo veidą mūsų laikmečio kultūros akivaizdoje, kur dažnai vyrauja postmodernistinis individualizmas, racionalizmas, negatyvios politinės ideologijos ir t.t. Universitetinė pastoracija, o plačiau kalbant - kultūros pastoracija, leidžia įžvelgti, kad visų mūsų bendras pašaukimas naujojoje Europos Sąjungoje yra ne tautinis, politinis ar ekonominis, o visų pirma kultūrinis. Lietuvos universitetinės sielovados misija universitetinėje kultūroje
yra skelbti Evangeliją, kuri atneštų viltį, duotų tvirtus moralinius
pagrindus, kad visuomenė būtų viltinga ir neliktų abejinga blogiui
ir neteisybei, o prioritetu būtų žmogus kaip didžiulė Dievo vertybė.
Tad šios srities rūpestis būtų kuo labiau tapti mūsų ateities kultūros
kūrėjais ir nešėjais ne tik universitetuose bet ir visoje Lietuvos
visuomenėje. Plačiau www.universitas2000.org LIETUVOS UNIVERSITETINĖS SIELOVADOS STRUKTŪROS Nacionalinis delegatas universitetinei sielovadai V I L N I U S Vilniaus universitetas Vilniaus akademinės
sielovados centras (VASC) Studentų sielovada br. Juozapas GLĖBAS CFX, Vilniaus pedagoginis universitetas Kun. dr. Algis BANIULIS SJ Kun. Vytautas RAPALIS Kun. lic. Žydrūnas VABUOLAS VPU akademinės
sielovados stotelė Koordinatorė ses. Rasa Fausta PALAIMAITĖ SF Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademija Kun. Remigijus BUTKEVIČIUS K A U N A S Vytauto Didžiojo universitetas Kun. Simas MAKSVYTIS Kauno medicinos universitetas Kun. Ričardas BANYS Svetlana ADLER, KMU akademinės sielovados koordinatorė Kauno technologijos universitetas Kun. Kastytis ŠULČIUS Valda VELŽIENĖ, KTU akademinės sielovados koordinatorė Lietuvos žemės ūkio universitetas Kun. lic. Jordanas KAZLAUSKAS Genovaitė KASPERAVIČIŪTĖ, LŽŪU akademinės sielovados koordinatorė Kauno marijonų talkininkų akademinės sielovados skyrius Kun. dr. Vytautas BRILIUS MIC K L A I P Ė D A Kun. doc. dr. Arvydas RAMONAS Š I A U L I A I Šiaulių universitetas Kun. Egidijus VENCKUS M A R I J A M P O L Ė Marijampolės kolegija Prof. kan. Kęstutis ŽEMAITIS |
|||||
į viršų