Š.m. balandžio 24-30 d. Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje buvo švenčiame Dievo Gailestingumo savaitė. Kiekviena diena turėjo temą apie Dievo Gailestingumą, kurią atskleisti padėdavo pakviesti svečiai kunigai, vienuoliai, įvairios bendruomenės.

Pirmąją dieną (balandžio 24 d.) daug tikinčiųjų susirinko į “Šviesos kelią”, kuris jau tapo gražia Dievo Gailestingumo savaitės tradicija. Jis prasidėjo prie Aušros Vartų, kur tikinčiuosius pasveikino Kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Paskui visi drauge, nešini žvakėmis, fakelais ir džiaugsmingai giedodami, ėjo Vilniaus senamiesčio gatvėmis, sustodami tam tikrose vietose apmąstyti įvykių po Prisikėlimo. Šiame kelyje kartu ėjo ir liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis. Viena iš stočių buvo liuteronų bažnyčioje. “Šviesos kelias” baigėsi Dievo Gailestingumo šventovėje, kur Kardinolas visus palaimino. Paskui prasidėjo naktinė Švč. Sakramento adoracija, kuri vyko visą savaitę. Kiekvieną naktį adoruoti įsipareigodavo skirtingų parapijų jaunimas, įvairios bendruomenės, seserys vienuolės.

Balandžio 27 d. Kardinolas Audrys Juozas Bačkis aukojo Šv. Mišias Dievo Gailestingumo šventovėje susirinkusiems Vilniaus arkivyskupijos kunigams ir seserims bei broliams vienuoliams.

Po Šv. Mišių visi drauge meldėsi Dievo Gailestingumo vainikėlį. Šventovės rektorius kun. Vaidas Vaišvilas pakvietė visus į šventinius pietus.

Balandžio 29 d., 19 val., šv. Jonų bažnyčioje vyko koncertas, kuriame kamerinis choras „Aidija“ (vad. Romas Gražinis) kartu su kameriniu orkestru ir Schola Gregoriana Vilnensis (vad. Dainius Juozėnas) atliko kompozitoriaus Algirdo Martinaičio oratoriją „Gailestingumo altorius“ ir „Gailestingumo mišias“ (premjera).

Balandžio 30 d., Gailestingumo sekmadienį, Kardinolas Audrys Juozas Bačkis aukojo Šv. Mišias Gailestingumo šventovėje. Šv. Mišių metu giedojo choras „Aidija“, kuris atliko kai kurias dalis iš oratorijos „Gailestingumo altorius“.

Homilijoje Ganytojas ragino įsiklausyti į šv. Petro žodžius; „Šlovė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prisikėlimu yra atgimdęs mus gyvai vilčiai (1 Pt 1,3). Gailestingas Dievas tampa mūsų viltimi ir išgelbėjimu. (...). Bažnyčia kviečiame vis labiau apmąstyti Dievo gailestingumo žinią ir ja gyventi. (...) Viltis, ištryškusi iš Gailestingojo Jėzaus širdies, išsiveržia į žmonijos dykumą, kuri, paliesta šios gailestingumo versmės, pražysta meile ir broliškumu“.

Kardinolas kvietė žvelgti į Gailestingojo Jėzaus paveikslą: „Jis mums rodo į savo Širdį, iš kurios sklinda šviesos spinduliai. Įsileiskime šią šviesą į savo širdis. Gailestingoji meilė neįsiveržia prievarta – ji laukia prie širdies durų besibelsdama. Ir tik tuomet, kai mes, pažinę savąsias nuodėmes su nuoširdžia atgaila pakviečiame Dievo gailestingumą įsiviešpatauti mūsų širdyje, Jis įžengia ir apsigyvena mumyse“.

Ganytojas kvietė gyventi gailestingumu bei liudyti jį savo darbais: „Gailestingoji meilė dovanoja save kaip pavasario lietų – jo nematyti, tačiau ten, kuri jis iškrito, sužydi gyvybė. (...) Kas atsitinka, kai gailestingoji meilė įsikuria žmogaus širdyje? Jėzaus meilė tampa jos meile, Jėzaus rūpestis, tampa jos rūpesčiu, Jėzaus kančia tampa jos kančia. Ji eina drauge su Jėzumi ieškoti paklydusių vaikų, idant juos sugrąžintų Tėvui. Žmogus, nešinas savo širdyje gailestingąja Jėzaus meile, priartina Kristų šių dienų pasaulyje ir padeda žmonėms su Juo susitikti, idant Jėzaus atpirkimas paliestų vis naujas žmonių sielas“.

Vilniaus arkivyskupijos kurija