| (KAP, KAI) Gegužės 9–13 d. popiežius lankėsi Brazilijoje. Tai buvo šeštoji Benedikto XVI kaip pontifiko užsienio kelionė. Jos svarbiausi momentai – pirmojo Brazilijoje gimusio šventojo, pranciškono Antano Galvao kanonizacija ir Lotynų Amerikos bei Karibų vyskupų V generalinės konferencijos atidarymas Aparesidos šventovėje.
Benedikto XVI kelionė į Braziliją buvo sėkminga: popiežius sutiktas labai nuoširdžiai, apžvalgininkai pastebėjo jo žvalią laikyseną, gerą sveikatos būklę. Šventasis Tėvas savo žinią skelbė gražia braziliška portugalų kalba, leidosi užkrečiamas tenykščių žmonių entuziazmo. Aplankiusiam Lotynų Ameriką popiežiui rūpėjo „Vilties kontinentas”, kuriame gyvena daugiau kaip trečdalis pasaulio katalikų. Šiame kontinente per pastaruosius keturis dešimtmečius Katalikų Bažnyčia prarado daug tikinčiųjų, kurie perėjo į įvairias sektas. Nors pastaruoju metu šis procesas kiek sulėtėjęs, tačiau Benediktas XVI įpareigojo Brazilijos Bažnyčią imtis naujo veiklos plano: „kontinento misijos“ ir „kokybinio šuolio“. Jis taip pat aiškiai pritarė „ pasirinkimui pirmenybę teikti vargšams“ – nuostatai jau 40 metų vyraujančiai Lotynų Amerikos teologijoje. Šventajam Tėvui ne mažiau rūpėjo visuomenės pokyčiai, istoriškai primenantys XIX a. Bažnyčios ir valstybės konfrontaciją, beje, labai daug kainavusią Bažnyčiai. Priešpriešos nuostatą pademonstravo sveikatos apsaugos ministras Jose Temporao: jis demonstratyviai atsisakė dalyvauti susitikime su popiežiumi narkomanų reabilitacijos centre „Fazienda da Esperanca“, reikia manyti, protestuodamas dėl Bažnyčios nuostatos abortų atžvilgiu.
Benediktas XVI Brazilijoje išdėstė aiškią moralės žinią: jis ragino ginti šeimą, stiprinti tikėjimą, priimti sektų iššūkį, o ypač siekti teisingumo ir kovoti su skurdu. Šios temos buvo plėtotos penktojoje generalinėje Lotynų Amerikos ir Karibų vyskupų konferencijoje. Popiežius priminė vyskupams jų pareigą mokyti nepaprastinant tikėjimo tiesų, deramai švęsti liturgiją ir teikti sakramentus, rūpintis vargšais ir nuskriaustaisiais. Šventasis Tėvas labai aiškiai pabrėžė, kad Bažnyčia nėra politinė ideologija, socialinis judėjimas ar ekonominė sistema.
Pasveikinimas
Popiežius pradėjo savo kelionę palaiminimu: „Telaimina Dievas Lotynų Ameriką ir Braziliją“, taip parodydamas, jog ši didžiulė šalis užima ypatingą vietą jo širdyje. Jį pasitikusiam Brazilijos prezidentui Luisui Ignacio Lula da Silva popiežius sakė: „Bažnyčia trokšta kiekvienoje situacijoje atskleisti moralines vertybes ir ugdyti piliečius, kad galėtų sąmoningai ir laisvai priimti sprendimus.“ Susitikimo foną sudarė įtempti Bažnyčios ir valstybės santykiai, ypač abortų ir religijos dėstymo mokyklose klausimais. Prezidentas Lula sveikindamas popiežių pabrėžė Bažnyčios indėlį į moralinį ir visuomeninį brazilų tautos vystymąsi, taip pat Apaštalų Sosto paramą kovojant su skurdu. Nepaisant vėsaus ir lietingo oro Šventąjį Tėvą sveikino tūkstančiai žmonių. Iš San Paulo miesto prefekto Benediktas XVI priėmė miesto raktus ir jam suteiktą garbės pilietybę.
Susitikimas su jaunimu
Gegužės 10 d. vakare dešimtys tūkstančių jaunuolių temperamentingais šauksmais sveikino Benediktą XVI San Paulo Paulo Machado de Carvalho stadione. Brazilų kultūros grožį ir įvairovę atspindėjo įvairių genčių indėnų, portugalų kolonizatorių, kaubojų, kapoeiros ir sambos šokėjų drabužiai bei šokiai, kuriuos atliko apie 150 jaunuolių iš fokoliarų judėjimo.
Virš stadiono iškilusio didžiulio altoriaus pagrindinis akcentas buvo Šventąją Dvasią simbolizuojantis baltas balandis. Jaunimo atstovai pristatė popiežiui savo problemas bei rūpesčius. Kai kurie jų keliavo į susitikimą daugelį valandų autobusais ar net laivais, pavyzdžiui, iš Amazonijos regiono. Jaunimo liudijimai atskleidė Brazilijai būdingą socialinę atskirtį. Jaunas seminaristas pasakojo apie kalėjimų sielovadą ir priminė, kad daug nepilnamečių nuteisti už žmogžudystes ar narkotikų prekybą labai griežtomis bausmėmis – kalėti iki gyvos galvos. Katalikiško judėjimo atstovas kalbėjo apie nelegaliai dirbančius jaunuolius, kuriems gresia prostitucija ar narkotikai. Popiežius savo kalboje jaunimui pirmiausia įspėjo juos dėl materializmo ir laicizmo pavojaus, ragino neišsigąsti susidūrus su nesėkmėmis, prievarta, narkomanija, turto ar valdžios ambicijomis. Šventasis Tėvas taip pat ragino angažuotis saugant naikinamą Amazonijos aplinką. Jis ragino siekti teisingesnės ir broliškesnės visuomenės, išsiskiriant mandagumu būti krikščioniškos elgsenos pavyzdžiu savo aplinkoje. Šventasis Tėvas priminė Santuokos sakramentu grindžiamos šeimos svarbą, ragino gerbti gyvybę nuo prasidėjimo iki natūralios mirties. Benediktas XVI jaunuoliams sakė: „Bažnyčiai reikia jūsų, kad parodytumėte pasauliui Kristaus veidą <…>. Gyvenkite entuziastingai, džiaugsmingai, tačiau visų pirma – atsakingai.“
Laukiama Brazilijos sutarties su Šventuoju Sostu
Tą pačią dieną popiežius su mandagumo vizitu apsilankė prezidento rezidencijoje Palacio dos Bandeirantes. Nepasiteisino išankstinės žiniasklaidos prognozės: nebuvo kalbama nei apie abortus, nei apie kontracepciją. Šventasis Tėvas išreiškė viltį, jog prezidento Lulos kadencijos metu bus pasirašytas Brazilijos ir Šventojo Sosto sutartis. Ši sutartis turi sureguliuoti Katalikų Bažnyčios veiklos Brazilijoje principus. Prezidentas kalbėjo apie šeimos reikšmę atnaujinant pamatines visuomenės vertybes. Jo nuomone, etinių vertybių smukimas šiandienos pasaulyje sietinas ne su skurdu, bet su globalizacija, žiniasklaidos veikla ir žmogiškųjų santykių merkantilizacija. Popiežiui buvo padovanotas jo vizito Brazilijoje proga išleistas pašto ženklas, kuriame Benediktas XVI vaizduojamas Aparesidos Dievo Motinos šventovės fone.
Rabino palaiminimas
Vėliau San Paulo šv. Benedikto vienuolyne Benediktas XVI susitiko su 9 krikščioniškųjų konfesijų atstovais, judėjų ir musulmonų bendruomenių vadovais. Žydų rabinas Henris Sobelis paprašė popiežiaus palaiminimo, ir Benediktas XVI jam jį suteikė. Po to rabinas paprašė popiežiaus leidimo palaiminti jį ir, gavęs sutikimą, palaimino judėjų palaiminimo forma.
Palaiminimai pro langą
Benediktas XVI nuo pat atvykimo dienos nepamiršo pareikšti palankumo tikintiesiems, susibūrusiems po vienuolyno, kuriame gyveno, balkonu. Šventasis Tėvas ne tik laimino susirinkusiuosius, bet taip pat portugališkai juos pasveikino. Gyvendamas San Paulo benediktinų vienuolyne Benediktas XVI iš viso 11 kartų sveikino susibūrusius po jo balkono langu žmones.
Pirmasis brazilų šventasis
Trečiąją vizito dieną San Paulo Campo de Marte (Marso lauke) 1,2 mln. žmonių dalyvavo pirmojo brazilų šventojo Antano (Frei Galvao) kanonizacijos iškilmėse.
Pranciškonas Antonio de Sant Ana Galvão (jo vienuolinis vardas šv. Onos Antanas), kitaip vadinamas Frei Galvao (1739–1822), buvo Nekaltojo Prasidėjimo seserų kongregacijos vienas iš steigėjų. Pasakojama, kad jis pasižymėjo neįprastais gebėjimais: bilokacija, telepatija, levitacija. Šis šventasis taip pat pagarsėjo tuo, kad tikintiesiems dalydavo iš ryžių popieriaus susuktas „tabletes“ su trumpa malda Nekaltai Pradėtajai Marijai. Per tai daugelis patyrė stebuklingą išgijimą. Ir šiandien jo įkurtos vienuolijos seserys kasdien pagamina po 5 tūkst. „tablečių“ ir išdalija jas tikintiesiems. Yra daugybė liudijimų apie jo užtarimu gautas malones: išgydymus nuo vėžio, inkstų ligų, nėštumo sutrikimų ar taip pat pagalbą nevaisingoms poroms susilaukti kūdikio.
Popiežius iškėlė šventojo Antano Galvão liudijimą, aktualų šiais hedonizmo laikais: „Pasauliui reikia skaidraus gyvenimo, tyrų sielų, paprastumo pavyzdžio; žmonių, kurie nesutinka, kad į juos būtų žvelgiama kaip į malonumų objektus. Tai būtina pasakyti kai kurioms žiniasklaidos priemonėms, išjuokiančioms santuokos šventumą ir ikisantuokinę skaistybę.“
Ant didžiulio altoriaus San Paulo dangoraižių fone iškilo Nekaltai Pradėtosios Dievo Motinos ir Frei Galvao atvaizdai, taip pat 8 metrų kryžius. Iš popiežiaus rankų komuniją priėmė 21 metų mergina Daniella Cristina da Silva, būdama ketverių metų ji šventojo Frei Galvão užtarimu buvo išgydyta nuo nepagydomos ligos.
Pastabos vyskupams
Tą pačią dieną Benediktas XVI susitiko su Brazilijos vyskupais San Paulo katedroje, kur visi šventė Vakarinės (Mišparų) liturgiją. Vietos žiniasklaida popiežiaus kalboje įžvelgė pastabų vietos hierarchams. Benediktas XVI paragino juos ir visą Brazilijos Bažnyčią labiau angažuotis misijų veiklai. Popiežiaus nuomone, tikinčiųjų nutolimo nuo Bažnyčios pagrindinė priežastis – atitinkamo lygmens evangelizacijos trūkumas. Šventasis Tėvas kvietė vyskupus įsitraukti į naujas sielovados iniciatyvas, pirmiausia siunčiant misionierius į priemiesčius ir šalies gilumą.
Įspėjimas narkotikų prekeiviams
Gegužės 12 d. popiežius lankėsi Guaratinguetá savivaldybėje įsikūrusioje narkotikų reabilitacijos bendruomenėje – Vilties fermoje (Fazenda da Esperança), kur gyvena ir gydosi 300 jaunuolių. Popiežiaus apsilankymui buvo būdinga neformalia ir labai šilta atmosfera.
Pirmiausia Šventasis Tėvas apsilankė naujai pastatytoje palapinės formos koplyčioje ir ją pašventino. Jis taip pat susitiko su šioje bendruomenėje gyvenančiomis seserimis klarisėmis, kurios savo malda lydi kovojančius su priklausomybėmis jaunuolius. Popiežius išklausė penkių besigydančių jaunuolių dramatiškus liudijimus. Jis ragino juos būti vilties ambasadoriais. Popiežius priminė, kad, statistikos duomenimis, Brazilija yra tarp šalių, kuriose daugiausia turinčių priklausomybę nuo narkotikų ir svaigalų. Benediktas XVI stipriais žodžiais įspėjo narkotikų prekeivius susimąstyti apie jų daromą blogį daugeliui jaunuolių ir suaugusiųjų iš įvairių visuomenės sluoksnių. Šventasis Tėvas perspėjo, kad Dievas pareikalaus iš jų ataskaitos už padarytą blogį ir pridūrė: „Negalima tokiu būdu trypti žmogaus orumo. Padarytas blogis sulaukia to paties pasmerkimo, kurį Jėzus išreiškė Dievo mylimų mažutėlių papiktintojams.“ Susitikimo pabaigoje popiežius padovanojo 100 tūkst. dolerių Vilties fermos plėtrai.
Italų spauda Benedikto XVI ištartus smerkimo žodžius narkotikų prekeiviams palygino su Jono Pauliaus II kritika mafijai prieš keturiolika metų Sicilijoje, Agrigente.
Pirmoji Vilties ferma Guaratinguetá atsirado prieš dvidešimt penkerius metus. Terapija labai paprasta: gyvenama bendruomenėje, kur darbas vienijamas su malda. Šiuo metu pačioje Brazilijoje veikia 32 Vilties fermos, kuriose gyvena daugiau kaip 8 tūkst. nuo narkotikų bei alkoholio priklausomų jaunuolių. Panašios bendruomenės veikia taip pat kitose pasaulio šalyse.
Brazilų tautos svetingumas
Gegužės 12 dieną nacionalinėje Dievo Motinos šventovėje Aparesidoje popiežius drauge su dvasininkijos ir pašvęstojo gyvenimo atstovais meldėsi rožinį. Maldos pabaigoje džiaugėsi, kad buvo priimtas su didele meile. „Įvairios pripažinimo apraiškos atskleidžia, kaip labai mylite ir gerbiate Apaštalo Petro įpėdinį“, – sakė Šventasis Tėvas. Popiežiaus kalbą dažnai pertraukdavo plojimai ir šūksniai, ypač tuomet, kai jis kalbėjo apie tarnystę, gyvenimo paaukojimą Kristui ir pašaukimą į šventumą. Priminus Joną Paulių II susirinkusieji šventovėje skandavo: „Santo! Santo!“ Nacionalinėje Aparesidos Marijos šventovėje kasmet apsilanko daugiau kaip 8 mln. piligrimų. Spalio pabaigoje per vieną savaitgalį ten susirenka daugiau apie 200 tūkst. žmonių.
Popiežius ragino tikėti į Dievą, kuris yra Meilė
Gegužės 13 d. Lotynų Amerikos ir Karibų vyskupų V generalinės konferencijos įžangos Mišiose dalyvavo apie 150 tūkst. tikinčiųjų. Homilijoje Benediktas XVI ragino tikėti ne politine ideologija, visuomeniniais sąjūdžiai ar visuomenės santvarka, bet į Dievą, kuris yra Meilė. Popiežius sakė, jog tikėjimas į Dievą, kuris yra Meilė, yra brangiausias Lotynų Amerikos žemyno lobis: „Būtent tas tikėjimas padarė Ameriką Vilties kontinentu“, – sakė popiežius.
Prieš maldą Regina Coeli popiežius užsiminė apie 90-ąsias Marijos apsireiškimo Fatimoje metines. Jis pavadino Fatimos apreiškimus „pranašiškiausiais“ iš šiuolaikinių apsireiškimų. Popiežius pavedė Dievo Motinai badaujančiuosius, primindamas Jungtinių Tautų pasaulinės maisto programos remiamą akciją prieš badą.
Pagrindinės evangelizacijos problemos
Lotynų Amerikos ir Karibų episkopato (lot. CELAM) V generalinėje konferencijoje Benediktas XVI tarė įžangos kalbą. Konferencijoje dalyvavo 266 asmenys, tarp jų balso teisę turėjo 161, palyginti su ankstesne CELAM generaline konferencija, vykusia 1992 m. Santo Dominge, beveik perpus mažesnis balso teisę turinčių narių skaičius. Nors delegatų būta mažiau, užtikrinta didesnė CELAM sudarančių 22 nacionalinių bei regioninių vyskupų konferencijų įtaka.
Savo kalbą apie trečiojo tūkstantmečio iššūkius Bažnyčiai Benediktas XVI pradėjo apmąstydamas šio žemyno evangelizacijos istoriją. Jis pabrėžė, jog Evangelijos skelbimas nebuvo svetimos kultūros primetimas ir nenulėmė ikikolumbinių kultūrų nušalinimo. „Utopija, stengiantis atgaivinti ikikolumbines religijas ir atskirti jas nuo Kristaus ir visuotinės Bažnyčios, būtų ne pažanga, bet regresas, – sakė popiežius. – Pirminių tautų išmintis sėkmingai padėjo joms jungti jų kultūras su krikščioniškuoju tikėjimu, atneštu misionierių.“ Popiežius labai aiškiai įspėjo dėl kontraversiško vadinamojo „indigenizmo“ požiūrio. Indigenizmo sąvoka, nukaldinta Europos teologų, užtemdo Lotynų Amerikos tikrovę, kuriai būdingas neišskiriamas europietiškų ir indėniškų elementų mišinys.
Savo kalboje popiežius iškėlė turtingus ir gilius vietos žmonių pamaldumo elementus. Benediktas XVI gyrė daugelio tikinčiųjų pasauliečių tikėjimo brandumą, jaunimo sielovadą, naujuosius bažnytinius judėjimus bei pašvęstojo gyvenimo institutus. Tačiau jis taip pat atkreipė dėmesį į krikščioniškojo gyvenimo raiškos nusilpimą.
Popiežius iškėlė tiek marksistinės, tiek kapitalistinės sistemos destruktyvias klaidas. Pasak jo, tos klaidos kyla dėl to, kad pripažįstamos vien medžiaginės gėrybės, taip pat visuomenės bei politikos problemos. Benediktas XVI pabrėžė, jog „amputuojant pamatinę tikrovę – Dievą“ klaidingai suvokiama ir kita tikrovė.
Benediktas XVI nurodė, kad neatidėliotinai būtina ugdyti tikinčiuosius Bažnyčios socialinio mokymo srityje, atsižvelgiant į naujas globalizacijos tendencijas ir didėjant visuomenės nelygybei. Popiežius priminė, jog tikra plėtra turi būti orientuota į žmogaus visuminį ugdymą, ir ragino užkirsti kelią rimtoms socialinėms nelygybėms.
Šventasis Tėvas kėlė klausimą, kaip Bažnyčia gali prisidėti spręsdama neatidėliotinas visuomenines ir politines problemas, tarp jų vargo ir skurdo problemą. Pasak jo, viena pagrindinių tų problemų sprendimo sąlygų – teisingesnių struktūrų kūrimas. Šventasis Tėvas labai aiškiai ragino Bažnyčią laikytis toliau nuo politinės veiklos. Jis paaiškino, kad politika „nepriklauso tiesioginei Bažnyčios kompetencijai, o gerbti sveiką pasaulietiškumą, politinių pažiūrų pliuralizmą būdinga tikrai krikščioniškai tradicijai“. Benediktas XVI įspėjo, jog Bažnyčia, praradusi nepriklausomybę ir moralinį autoritetą, tapatindamasi tik su kokiu nors vienu politiniu keliu, iš tikrųjų daug mažiau nuveiktų vargšų ir teisingumo labui.
Popiežius nurodė taip pat būtinybę rūpintis šeima, atkreipė dėmesį į skausmingas moterų žeminimo apraiškas. Pasak jo, valstybė privalo remti šeimų motinas, siekiančias visiškai atsidėti vaikų auklėjimui ir tarnavimui šeimai.
Kalbėdamas apie kunigus popiežius sakė, kad kiekvienas jų pirmiausia turi būti „Dievo žmogumi“, tik tuomet jis pajėgs nešti Dievą žmonėms.
Pasauliečius popiežius ragino imtis bendros atsakomybės kuriant visuomenę pagal Evangelijos kriterijus: „entuziastingai ir ryžtingai, bendrystėje su savo ganytojais“. Jis pripažino, kad darbas su jaunimu yra prioritetas, primindamas, jog Lotynų Amerikoje daugumą gyventojų sudaro jaunimas.
Šventasis Tėvas pavedė generalinės konferencijos posėdžius, visą Lotynų Ameriką ir Karibus Gvadalupės Dievo Motinai – Amerikos globėjai ir Aparesidos Dievo Motinai – Brazilijos globėjai.
„Bažnyčios žinios“ katalikai.lt |