| | 2005 m. gruodio mnes leidykla „Tyto alba“ ileido
antrj kun. Luigi Giussani trilogijos tom
 „Krikionybs ikio itakos“
Šioje knygoje kun. Giussani parodo perjim nuo religinio jausmo apskritai prie Jzaus Kristaus vykio, t.y. prie krikionikosios religins patirties. Po vado, kuriame apibendrinami svarbiausi religinio jausmo apmstym aspektai, tolesniuose skyriuose autorius padeda suvokti, kaip visais amiais nuo pat savo itak mogus per bandymus, kurie ir paskatino atsirasti vairias religijas, jaut poreik umegzti santyk su galutine paslaptimi. Tai, jog nemanoma pasiekti aikumo ir tikrumo, mog privert pajusti pagalbos – o j pasil pati paslaptis, t.y. apsireikimas – svarb ir btinyb. Taiau visus sitikinimus vairi taut dvasios istorijos eigoje tarsi "pralenk" vienas iskirtinis faktas: tam tikru istoriniu momentu vienas mogus, Jzus i Nazareto, ne tik atskleid Dievo paslapt, bet ir pats save identifikavo su Dievu.
Kaip is vykis m ukariauti moni dmes, kaip jis sukr aik sitikinim, kokiu bdu perdav savo paties paslapt, kaip su nauja ir tobula mogaus gyvenimo samprata patvirtino savo atsiskleidim, – apie visa tai kalbama iame tome.
"ia, – tvirtina autorius, – norjau pateikti motyv, kodl mogus gali tikti Krist".
Apie autori
Katalikiko judjimo Comunione e Liberazione krjas ir vadovas, prelatas Luigi Giussani gim 1922 m. stojo Milano diecezin seminarij ir baig studijas Venegono Teologijos fakultete. ventintas kunigus, L. Giussani dst toje paioje Venegono seminarijoje.
1954 m. kun. L. Giussani ryosi nutraukti darb seminarijoje ir pradjo dstyti Milano Berchet licjuje. Ten ir kilo judjimas Comunione e Liberazione. Pavadinimas apibendrina patirt, kad krikionybs vykis, igyvenamas bendruomenje, yra tikrojo isilaisvinimo pradia. Judjimas nra organizacija, bet yra draugyst, kuri auklja ir padeda mogui gyventi pagal Kristaus pasilym dabartyje kaip vienintel tikr atsakym vis laik mogaus poreikiams ir skleisti Jo ini savo aplinkoje (eimoje, darbe, mokykloje, visuomenje ir t.t.). Judjimas Comunione e Liberazione iandien iplits visoje Italijoje ir 70 pasaulio ali.
Luigi Giussani kur Comunione e Liberazione Brolij, kuri Popieikoji pasauliei taryba pripaino 1982 m., ir Memores Domini - pasauliei asociacij, Popieikosios pasauliei tarybos pripaint 1988 m., jungiani tuos CL narius, kurie pasirinko pasiventim Dievui. Be to, prelatas buvo Kunig kongregacijos ir Popieikosios pasauliei tarybos konsultantas. 1983 m. Jonas Paulius II suteik jam monsinjoro vard bei Jo Šventenybs garbs prelato vard.
1995 m. apdovanotas Tarptautine premija u katalikikos kultros puoseljim. Mir 2005 m.
Para vairi veikal. Lietuvi kalba ileistas L.Giussani “Religinis jausmas” (2000 m.).
Comunione e Liberazione judjimas
www.comunioneliberazione.org
Kristina iginskien
Mob. tel. 868 258357
|
pradi
vir