Visuomenės komunikavimo priemonės: tarp atstovavimo interesams ir tarnavimo.

Ieškoti tiesos siekiant ja dalytis

Brangūs broliai ir seserys!

1. Artimiausios Pasaulinės visuomenės komunikavimo priemonių dienos tema – „Visuomenės komunikavimo priemonės: tarp atstovavimo interesams ir tarnavimo. Ieškoti tiesos siekiant ja dalytis“ – rodo, koks svarbus vaidmuo šiems įrankiams tenka žmonių bei visuomenės gyvenime. Iš tiesų, nėra nė vienos, ypač turint prieš akis platų globalizacijos reiškinį, žmogiškosios patirties srities, kur komunikavimo priemonės nebūtų tapusios esminiu tarpasmeninių santykių bei socialinių, ekonominių, politinių ir religinių procesų elementu. Šių metų žinioje Pasaulinės taikos dienos proga šiuo atžvilgiu rašiau: „Dėl turimų ugdomųjų galimybių ypatinga atsakomybė skatinti pagarbą šeimoms, atskleisti jų lūkesčius bei teises ir kelti aikštėn jų grožį pirmiausia tenka visuomenės komunikavimo priemonėms” (5).

2. Sparti technologinė plėtra šioms priemonėms suteikė nepaprastų galimybių, sykiu keliančių naujų bei nenumatytų klausimų ir problemų. Šios priemonės neginčytinai padeda cirkuliuoti naujienoms, pažinti faktus bei skleisti žinias, jos, pavyzdžiui, esmingai prisidėjo prie neraštingumo pašalinimo bei socializacijos, taip pat prie demokratijos ir dialogo tarp tautų plėtros. Be jų indėlio tikrai būtų sunku skatinti bei gerinti tautų tarpusavio supratimą, suteikti visuotinę reikšmę taikos dialogui, laiduoti žmonėms, kad jie bus aprūpinti pirmine informacija, sykiu garantuojant laisvus nuomonių mainus pirmiausia solidarumo ir socialinio teisingumo idealų atžvilgiu. Taip! Apskritai komunikavimo priemonės ne tik yra įrankiai idėjoms skleisti, bet ir gali bei turi padėti statydinti teisingesnį ir solidaresnį pasaulį. Tačiau, deja, joms kyla pavojus virsti sistemomis, siekiančiomis palenkti žmones tuo momentu vyraujančių interesų diktuojamiems požiūriams. Taip atsitinka, kai komunikavimas naudojamas ideologiniais tikslais ar įkyria reklama stengiantis įpiršti vartojimo produktus. Tikrovės vaizdavimo dingstimi iš tikrųjų stengiamasi pateisinti ar primesti iškreiptus asmeninio, šeimyninio ar visuomeninio gyvenimo modelius. Stengiantis pakelti reitingus, vadinamąjį audience, nevengiama pažeisti taisyklių, griebtis vulgarybių, smurto vaizdavimo. Galiausiai egzistuoja galimybė, kad per komunikavimo priemones bus pateikiami bei palaikomi plėtros modeliai, didinantys, užuot mažinę, atotrūkį tarp turtingų ir neturtingų šalių.

3. Žmonija šiandien stovi kryžkelėje. Ir komunikavimo priemonių atžvilgiu galioja tai, ką enciklikoje Spe salvi parašiau apie pažangos dviveidiškumą: pažanga neabejotinai teikia naujų galimybių gėriui, bet sykiu atveria iki tol nebūtas bedugnes galimybes blogiui (plg. 22). Todėl būtina klausti, ar protinga leisti komunikavimo priemonėms be jokios atrankos atstovauti interesams arba atiduoti jas į rankas žmonėms, kurie naudojasi jomis norėdami manipuliuoti sąžinėmis: ar, priešingai, nederėtų laiduoti, kad jos ir toliau tarnautų žmonėms bei bendrajam gėriui ir skatintų žmogaus moralinio ugdymo, virtimo vidiniais žmonėmis pažangą (plg. ten pat)? Jų ypatingas poveikis žmonių ir visuomenės gyvenimui yra plačiai pripažintas dalykas, tačiau šiandien aikštėn keltina pervarta, netgi sakyčiau tikras ir savitas vaidmens pokytis, kurio jos šiandien turėtų imtis. Komunikavimas šiandien, regis, kartais vis aiškiau turi pretenziją tikrovę ne tik pavaizduoti, bet ir dėl jam būdingos galios bei įtaigumo nulemti. Pavyzdžiui, konstatuotina, jog komunikavimo priemonės kai kada naudojamos ne informacijai tinkamai pateikti, bet patiems įvykiams „kurti“. Toks jų paskirties pavojingas pokytis kelia susirūpinimą ganytojams. Būtent dėl to, jog čia kalbama apie tikrovę, darančią didelį poveikį visiems žmogaus gyvenimo matmenims (moraliniam, intelektiniam, religiniam, emociniam ir tarpusavio santykių, kultūriniam), pabrėžtina, kad ne visa, kas techniniu požiūriu galima, etiniu požiūriu įgyvendintina. Todėl komunikavimo priemonių poveikis amžininkų gyvenimui neišvengiamai kelia klausimų, laukiančių sprendimų bei atsakymų, kurių nebevalia atidėlioti.

4. Vaidmuo, visuomenėje tekęs visuomenės komunikavimo priemonėms, šiandien laikytinas neatimamu kaip lemtingas trečiojo tūkstantmečio iššūkis išnyrančio antropologinio klausimo dėmeniu. Panašiai kaip žmogaus gyvybės, santuokos ir šeimos srityje, taip pat didžiųjų dabarties klausimų dėl taikos, teisingumo ir kūrinijos išsaugojimo akivaizdoje, visuomenės komunikavimo priemonių srityje pavojus irgi gresia pamatiniams žmogaus ir jo tiesos matmenims. Etines šaknis praradęs bei iš visuomenės kontrolės ištrūkęs komunikavimas galiausiai nebeatsižvelgia į žmogaus centrinę vietą bei nepažeistiną kilnumą, keldamas grėsmę daryti neigiamą poveikį jo sąžinei ir apsisprendimams bei galiausiai sąlygoti žmogaus laisvę ir pačią gyvybę. Štai kodėl būtina, kad visuomenės komunikavimo priemonės aistringai gintų žmogų kaip asmenį ir be išlygų gerbtų jo kilnumą. Kai kas mano, kad šioje srityje „infoetika“ šiandien būtina lygiai taip pat kaip ir bioetika medicinos ir su gyvybe susijusių mokslinių tyrimų srityje.

5. Privalu dėti pastangas, kad komunikavimo priemonės netaptų ekonominio materializmo ir etinio reliatyvizmo, tikros mūsų laikų rykštės, garsiakalbiu. Komunikavimo priemonės gali ir turi padėti supažindinti su tiesa apie žmogų bei ginti šią tiesą nuo linkstančių ją neigti ar griauti. Galima netgi sakyti, kad tiesos apie žmogų ieškojimas ir jos perteikimas yra iškiliausias visuomenės komunikavimo pašaukimas. Taikyti, tokio tikslo siekiant, visas komunikavimo priemonėms prieinamas vis geresnes bei subtilesnes kalbėsenas yra uždeganti užduotis, patikėta pirmiausia šios srities atsakingiesiems bei operatoriams. Tačiau ši užduotis tam tikru būdu yra mūsų visų, nes globalizacijos amžiuje visi esame visuomenės komunikavimo vartotojai bei operatoriai. Naujosios komunikavimo priemonės, ypač telefonas ir internetas, ima keisti pačias komunikavimo formas; galbūt tai gera proga jas pertvarkyti, stengiantis, pasak mano garbingojo pirmtako Jono Pauliaus II, geriau išryškinti esminius ir būtinus tiesos apie žmogų bruožus (plg. Apaštališkasis laiškas Sparti plėtra, 10).

6. Žmogus jaučia tiesos troškulį, jis ieško tiesos; šitai rodo dėmesys ir sėkmė, lydintys spaudinius, programas ar fiction filmus, kuriuose pripažįstama ir gerai pavaizduojama tiesa, grožis ir žmogaus didybė, įskaitant jo religinį matmenį. Jėzus yra pasakęs: „Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32). Tiesa, padaranti mus laisvus, yra Kristus, nes tik jis gali visiškai numalšinti žmogaus širdies jaučiamą gyvenimo bei meilės troškulį. Kas Kristų sutinka ir jo žinia užsidega, tas pajunta nesulaikomą troškimą šia tiesa pasidalyti su kitais. Šventasis Jonas rašo: „Kas buvo nuo pradžios, ką girdėjome ir savo akimis regėjome, ką patyrėme ir mūsų rankos lietė, tai skelbiame apie gyvenimo Žodį. <...> skelbiame ir jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą su mumis. O mūsų bendravimas yra su Tėvu ir jo Sūnumi Jėzumi Kristumi. Ir tai mes rašome, kad mūsų džiaugsmas būtų tobulas“ (1 Jn 1, 1–4).

Šaukimės Šventosios Dvasios, kad mums netrūktų drąsių komunikuotojų ir autentiškų tiesos liudytojų, kurie, likdami ištikimi Kristaus užduočiai ir degdami tikėjimo žinia, „moka tapti šiandienių kultūrinių poreikių aiškintojais ir stengiasi išgyventi šią epochą ne kaip susvetimėjimo ir sumaišties laiką, bet kaip brangų tiesos ieškojimo ir bendrystės tarp žmonių bei tarp tautų plėtojimo metą“ (Jonas Paulius II. Kreipimasis į konferencijos Parabole mediatiche dalyvius 2002 m. lapkričio 9 d.).

To linkėdamas visiems nuoširdžiai teikiu savo palaiminimą.

Vatikanas, 2008 m. sausio 24., Šv. Pranciškaus Saliečio šventė

BENEDICTUS PP. XVI

_________________________________
Vertė „Bažnyčios žinios“