Popieþius BENEDIKTAS XVI

Þinia 25-osios Pasaulinës jaunimo dienos
(2010 m. kovo 28 d.) proga

„Gerasis Mokytojau, kà turiu daryti, kad laimëèiau amþinàjá gyvenimà?“ (Mk 10, 17)

Brangûs bièiuliai!

Šiais metais sukanka dvideðimt penkeri metai, kai garbingasis Jonas Paulius II paskelbë Pasaulinæ jaunimo dienà, kuri sumanyta kaip viso pasaulio tikinèiø jaunuoliø metinis susitikimas. Tai buvo pranaðiðka iniciatyva, atneðusi gausiø vaisiø, leidusi naujoms krikðèioniø kartoms susieiti, iðgirsti Dievo þodá, atrasti Baþnyèios groþá, gyvai patirti tikëjimà ir dël to apsispræsti visiðkai save atiduoti Kristui.

Dabartinë 25-oji Jaunimo diena yra etapas pakeliui á artimiausià Pasauliná jaunimo susitikimà, ávyksiantá 2011 m. rugpjûtá Madride, kur, tikiuosi, daugelis ið jûsø iðgyvens ðá malonës ávyká.

Rengiantis ðiai ðventei, norëèiau pasiûlyti jums apmàstyti ðiø metø temà „Gerasis Mokytojau, kà turëèiau daryti, kad laimëèiau amþinàjá gyvenimà?“ (Mk 10, 17), gráþtant prie Evangelijos pasakojimo apie Jëzaus susitikimà su jaunuoliu – temos, kurià popieþius Jonas Paulius II 1985 m. jau gvildeno savo graþiausiame laiðke, pirmàkart skirtame jaunuoliams.

1. Jëzus sutinka jaunuolá

„Jëzui besiruoðiant iðkeliauti, – pasakojama Morkaus evangelijoje, – vienas þmogus pribëgæs puolë prieð já ant keliø ir klausë: Gerasis Mokytojau, kà turiu daryti, kad laimëèiau amþinàjá gyvenimà? Jëzus tarë: Kam vadini mane geru? Niekas nëra geras, tik vienas Dievas. Þinai ásakymà: Neþudyk, nesvetimauk, nevok, neteisingai neliudyk, neapgaudinëk, gerbk savo tëvà ir motinà. Tas atsakë: Mokytojau, að viso to laikausi nuo pat jaunystës. Jëzus meiliai paþvelgë á já ir pasakë: Vieno dalyko tau trûksta: eik, parduok visa, kà turi, iðdalyk vargðams, tai turësi lobá danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane. Po ðitø þodþiø tasai apsisuko ir nusiminæs pasitraukë, nes turëjo daug turto.“

Šiame pasakojime átaigiai atsiskleidþia didelis Jëzaus dëmesys jaunuoliams, jums, jûsø lûkesèiams, viltims ir parodoma, kaip labai jis trokðta su jumis susitikti asmeniðkai ir pradëti atvirà dialogà. Juk Kristus pertraukia kelionæ, kad atsakytø á já uþkalbinusio jaunuolio klausimà, taip paliudydamas, jog yra visiðkai prieinamas jaunuoliui, kuris kreipësi á já kaip á Geràjá Mokytojà, trokðdamas suþinoti, kaip gyventi. Šiuo Evangelijos tekstu mano pirmtakas norëjo padràsinti kiekvienà ið jûsø „plëtoti savo pokalbá su Kristumi – pokalbá, kuris jaunuoliui yra pamatinës ir esminës svarbos“ (Laiðkas jaunimui, 2).

2. Jëzus meiliai paþvelgë á já

Evangelijos pasakojime Morkus pabrëþë, kad „Jëzus meiliai paþvelgë á já“ (Mk 10, 21). Vieðpaties þvilgsnis yra labai ypatingos susitikimo ir visos krikðèioniðkosios patirties ðerdis. Juk krikðèionybë pirmiausia yra ne moralë, bet Jëzaus Kristaus – asmeniðkai mylinèio jaunus ir senus, turtingus ir neturtingus, mylinèio mus net tada, kai nuo jo nusigræþiame – patyrimas.

Komentuodamas ðià scenà, popieþius Jonas Paulius II, kreipdamasis á jaunuolius, pridûrë: „Tikiuosi, jog jûs patirsite toká þvilgsná! Tikiuosi, jog patirsite tiesà, kad Kristus meiliai á jus þvelgia!“ (Laiðkas jaunimui, 7). Meilë, iki galo parodyta ant kryþiaus, paskatino priblokðtà ðv. Pauliø paraðyti: „kuris pamilo mane ir paaukojo save uþ mane“ (Gal 2, 20). „Suvokimas, kad Tëvas visada mus mylëjo savo Sûnuje, – toliau raðo popieþius Jonas Paulius II, – kad Kristus visada kiekvienà myli, tampa tvirta visos þmogaus egzistencijos atrama“ (Laiðkas jaunimui, 7) ir leidþia nugalëti visus iðbandymus – savo nuodëmiø atradimà, kanèià, nusiminimà.

Tokia meilë yra viso krikðèioniðkojo gyvenimo versmë ir pagrindinis evangelizacijos motyvas: jei tikrai sutikome Jëzø, negalime jo neliudyti tiems, kurie to þvilgsnio dar nepatyrë!

3. Gyvenimo plano atradimas

Evangelijos jaunuolio padëtis labai panaði á kiekvieno ið jûsø. Jûs irgi turtingi gerø savybiø, energijos, svajoniø, vilèiø – gausiø iðtekliø! Jau pats jûsø amþius yra didþiulis turtas ne tik jums, bet ir kitiems, Baþnyèiai ir pasauliui.

Turtingas jaunuolis klausia Jëzaus: „Kà turiu daryti?“ Gyvenimo tarpsnis, á kurá esate paniræ, yra atradimo metas, dovanø, kuriomis jus apipylë Dievas, ir atsakomybës atradimo laikas. Negana to, tai pamatiniø apsisprendimø, kaip numatote statydinti savo gyvenimà, metas. Tad tai tinkama akimirka savæs pasiteirauti, kokia tikroji gyvenimo prasmë, ir paklausti: „Ar að patenkintas savo gyvenimu? Ar jame ko nors netrûksta?“

Galbût jûs irgi kaip Evangelijos jaunuolis esate atsidûræ nestabilumo, sàmyðio ar kanèios situacijoje, verèianèioje jus siekti gyvenimo, kuris nebûtø vidutinis, ir savæs klausti: kas yra sëkmingas gyvenimas? Kà turiu daryti? Koks gali bûti mano gyvenimo planas? „Kà turiu daryti, kad mano gyvenimas turëtø pilnutinæ vertæ ir prasmæ?“ (Ten pat, 3).

Nebijokite kelti tokiø klausimø! Uþuot prislëgæ, jie iðreiðkia didþius siekius, glûdinèius jûsø ðirdyje. Štai kodël á juos bûtina ásiklausyti. Jie laukia atsakymø, kurie bûtø ne pavirðutiniðki, bet gebantys patenkinti jûsø autentiðkus gyvenimo ir laimës lûkesèius.

Trokðdami atrasti gyvenimo projektà, galintá padaryti jus laimingus, ásiklausykite á Dievà, kiekvienam ið jûsø parengusá meilës planà. Pasitikëdami klauskite: „Vieðpatie, koks yra tavasis kaip Kûrëjo ir Tëvo planas mano gyvenimui? Kokia yra Tavo valia? Noriu jà vykdyti.“ Bûkite tikri, jis atsakys. Nebijokite jo atsakymo! „Dievas didesnis uþ mûsø ðirdá ir viskà paþásta“ (1 Jn 3, 20).

4. Ateik ir sek paskui mane

Jëzus paakino turtingàjá jaunuolá toli graþu neapsiriboti savo siekiø ir uþmojø ágyvendinimu, jis jam sako: „Ateik ir sek paskui mane.“ Krikðèioniðkasis paðaukimas kyla ið Vieðpaties meilës pasiûlymo ir gali bûti ágyvendintas tik atsakant meile: „Jëzus kvieèia mokinius visiðkai atiduoti savo gyvenimà, be þmogiðkø iðskaièiavimø ir naudos lûkesèiø, be iðlygø save patikint Dievui. Šventieji atsiliepdavo á toká reiklø kvietimà ir, kupini kuklaus nuolankumo, sekdavo paskui nukryþiuotà ir prisikëlusá Kristø. Laikantis tikëjimo logikos, kartais nesuprantamos þmogui, jø tobulumà sudaro ne savæs statymas á centrà, bet apsisprendimas eiti prieð srovæ gyvenant pagal Evangelijà“ (Benediktas XVI. Homilija per kanonizacijos ðv. Miðias: L’Osservatore Romano, 2009 10 12–13, p. 6).

Vadovaudamiesi tokios daugybës Kristaus mokiniø pavyzdþiu, jûs, brangûs bièiuliai, irgi dþiugiai priimate kvietimà sekti, intensyviai ir vaisingai gyventi ðiame pasaulyje. Juk krikðtu jis kiekvienà kvieèia sekti já konkreèiais veiksmais, mylëti já labiau uþ viskà ir tarnauti jam broliuose. Turtingasis jaunuolis, deja, neatsiliepë á Jëzaus kvietimà ir nusiminæs pasitraukë. Jam neuþteko dràsos atsiskirti nuo savo materialiø gërybiø ir surasti didþiausià Jëzaus pasiûlytà gërá.

Evangelijos turtingojo jaunuolio nusiminimas gimsta kiekvieno ðirdyje, kai neiðdrástama sekti paskui Kristø, tinkamai apsispræsti. Taèiau atsakyti jam niekada ne vëlu!

Jëzus visada nenuilstamai meiliai þvelgia ir kvieèia bûti jo mokiniais, taèiau kai kuriems siûlo radikalesná apsisprendimà. Šiais Kunigø metais norëèiau paraginti jaunuolius bûti dëmesingus, jei Vieðpats kvieèia didþiai dovanai – tarnaujamajai kunigystei, ir bûti pasirengusius dosniai ir entuziastingai priimti ðá ypaè karðtos meilës þenklà, kartu su kunigu ar dvasiniu vadovu leidþiantis bûtinu atpaþinimo keliu. Neiðsigàskite, brangûs jaunuoliai ir jaunuolës, jei Vieðpats paðauks jus paðvæstajam, vienuoliðkajam, misijiniam ar specialaus paðventimo gyvenimui: jis geba suteikti stiprø dþiaugsmà tam, kuris dràsiai atsiliepia!

Negana to, kvieèiu visus, jauèianèius paðaukimà á santuokà, priimti tai su tikëjimu, ásipareigojant padëti tvirtà pagrindà gyvenimui, kupinam didþiulës meilës, iðtikimam ir atviram gyvybës dovanai, kuri yra turtas ir malonë visuomenei ir Baþnyèiai.

5. Paðaukti amþinajam gyvenimui

„Kà turiu daryti, kad laimëèiau amþinàjá gyvenimà?“ Šis Evangelijos jaunuolio klausimas atrodo tolimas daugelio ðiuolaikiniø jaunuoliø rûpesèiams, nes, kaip pastebëjo mano pirmtakas, „argi nesame karta, kurios egzistencijos horizontà visà uþpildo pasaulis ir laikina paþanga?“ (Laiðkas jaunimui, 5). Taèiau „amþinojo gyvenimo“ klausimas suveði skausmingomis egzistencijos akimirkomis, kenèiant dël artimo asmens netekties ar iðgyvenant nesëkmæ.

Bet kas yra „amþinasis gyvenimas“, apie kurá kalba jaunuolis? Já apibûdina Jëzus, kai, kreipdamasis á mokinius, sako: „Að jus vël pamatysiu; tada jûsø ðirdys dþiûgaus, ir jûsø dþiaugsmo niekas ið jûsø nebeatims“ (Jn 16, 22). Šiais þodþiais iðkiliai siûloma begalinë laimë, buvimo amþinai pripildytam dieviðkosios meilës dþiaugsmas.

Klausti, kokia mûsø laukia galutinë ateitis, reiðkia pilnatviðkai áprasminti egzistencijà, nes tai gyvenimo planà kreipia á horizontus, kurie yra ne riboti ir praeinantys, bet erdvûs ir platûs, skatinantys mylëti pasaulá, taip mylimà paties Dievo, ir paskirti save jo plëtrai, taèiau visada su laisve ir dþiaugsmu, gimstanèiais ið tikëjimo ir vilties. Tie horizontai padeda neabsoliutinti þemiðkosios tikrovës, nes parodo, kad Dievas rengia mums didesnæ perspektyvà, ir kartu su ðv. Augustinu sakyti: „Visi trokðtame dangiðkosios tëvynës, stiebiamës á dangiðkàjà tëvynæ, jauèiamës èia, þemai, keliauninkais“ (Šv. Jono evangelijos komentarai, homilija 35, 9). Nenukrypstamai ásmeigæs þvilgsná á amþinàjá gyvenimà palaimintasis Petras Jurgis Frasatis, kuris mirë 1925-aisiais, sulaukæs dvideðimt ketveriø, pasakë: „Noriu gyventi, o ne gyvalioti!“, o ant laiptus vaizduojanèios nuotraukos, pasiøstos draugui, uþraðë: „Á aukðtybes“, turëdamas galvoje ir krikðèioniðkàjá tobulumà, ir amþinàjá gyvenimà.

Brangûs jaunuoliai, raginu jus neuþmirðti ðios jûsø gyvenimo plano perspektyvos: esame paðaukti á amþinybæ. Dievas mus sukûrë, kad amþiais bûtume su juo kartu. Tai padës jums visapusiðkai áprasminti savo pasirinkimus ir suteikti savo gyvenimui kokybæ.

6. Ásakymai – autentiðkos meilës kelias

Jëzus primena turtingajam jaunuoliui Deðimt ásakymø kaip bûtinà sàlygà „amþinajam gyvenimui laimëti“. Tai esminës gyvenimo meilëje gairës, leidþianèios aiðkiai atskirti gera nuo bloga ir statydinti tvarø bei ilgalaiká gyvenimo projektà. Jëzus ir jûsø klausia, ar þinote ásakymus, jei jums rûpi ugdyti savo sàþinæ pagal dieviðkàjá ástatymà ir já ágyvendinti.

Tie ásakymai neabejotinai kertasi su paplitusia ðiandiene màstysena, siûlanèia laisvæ, atsietà nuo vertybiø, taisykliø, objektyviø normø, ir akinanèià atmesti bet kurá tos akimirkos geismø apribojimà. Taèiau tokia pasiûla, uþuot vedusi á tikràjà laisvæ, þmogø paverèia jo geismø, tokiø stabø kaip galia, pinigai ir neþabotas malonumas, pasaulio vilioniø vergu, negebanèiu ágyvendinti savo pradinio paðaukimo mylëti.

Dievas duoda ásakymus, nes trokðta iðmokyti mus tikrosios laisvës, trokðta drauge su mumis statydinti meilës, teisingumo ir taikos karalystæ. Ásiklausymas á juos ir jø ágyvendinimas reiðkia ne susvetimëjimà, bet autentiðkos laisvës ir meilës kelio atradimà: ásakymai neapriboja laimës, bet nurodo, kaip jà atrasti. Pokalbio su turtinguoju jaunuoliu pradþioje Jëzus jam primena, kad Dievo duotas ásakymas yra geras, nes „Dievas yra geras“.

7. Mums jûsø reikia

Þmogus jaunystëje susiduria su daugybe problemø, keliamø nedarbo, patikimø idealø stygiaus ir konkreèiø ateities perspektyvø. Kartais gali kilti jausmas, kad dabartiniø kriziø ir plaukimo pasroviui akivaizdoje esi bejëgis. Nepaisydami sunkumø, nepraraskite dràsos ir neatsisakykite savo svajoniø! Prieðingai, puoselëkite savo ðirdyse didelá brolybës, teisingumo ir taikos troðkimà. Ateitis jûsø rankose, nes dovanos ir turtai, Vieðpaties ádëti á kiekvieno ið jûsø ðirdá ir iðskleisti susitikimo su Kristumi, gali ákvëpti pasauliui autentiðkà viltá! Bûtent tikëjimas jo meile, padarydamas jus stiprius ir dosnius, suteiks jums dràsos giedrai leistis gyvenimo keliu ir prisiimti ðeimos bei profesijos pareigas. Ásipareigokite statydinti savo ateitá rimtai imdamiesi asmeninio ugdymo ir studijø, kad kompetentingai ir didþiadvasiðkai tarnautumëte bendrajam gëriui.

Savo enciklikoje Caritas in veritate apie visapusiðkà þmogaus vystymàsi iðvardijau kelis dabartinius iððûkius, kurie yra neatidëliotini ir esminiai ðio pasaulio gyvenimui: tai þemës iðtekliø naudojimas ir pagarba ekologijai, teisingas gërybiø paskirstymas ir finansiniø mechanizmø kontrolë, solidarumas su neturtingomis ðalimis þmoniø ðeimos plotmëje, kova su badu pasaulyje, þmogaus darbo kilnumo skatinimas, tarnavimas gyvybës kultûrai, taikos tarp tautø statydinimas, religijø dialogas, tinkamas naudojimasis visuomenës komunikavimo priemonëmis.

Štai á ðiuos iððûkius jûs esate paðaukti atsiliepti statydinant teisingesná ir broliðkesná pasaulá. Šie iððûkiai reikalauja reiklaus ir aistringo gyvenimo uþmojo, kuriam paskirtumëte visus savo turtus pagal Dievo kiekvienam ið jûsø numatytà planà. Tai reiðkia ne didvyriðkus ar nepaprastus darbus, bet tinkamà savo talentø ir galimybiø panaudojimà, nuolatos siekiant paþangos tikëjimo ir meilës srityje.

Šiais Kunigø metais kvieèiu jus paþinti ðventøjø, pirmiausia ðventø kunigø, gyvenimà. Pamatysite, kad Dievas jiems vadovavo ir jie kasdien atrasdavo kelià vadovaudamiesi tikëjimu, viltimi ir meile. Kristus kiekvienà ið jûsø kvieèia ásipareigoti drauge su juo paèiu ir prisiimti atsakomybæ statydinti meilës civilizacijà. Jei laikysitës jo þodþio, jûsø kelias bus apðviestas ir ves á aukðtus tikslus, suteikianèius dþiaugsmo ir pilnatviðkai áprasminanèius gyvenimà.

Telydi jus Mergelës Marijos, Baþnyèios Motinos, globa. Patikinu, kad visada prisimenu jus maldoje, ir, kupinas didelës meilës, laiminu.

Vatikanas, 2010 m. vasario 22 d.

BENEDICTUS PP. XVI

* * * * *

Vertimas „Baþnyèios þiniø“