| Gruodio 3 d. Kauno jzuit vienuolyne ir Birtono sakraliniame muziejuje pradjo veikti IX katalik dailinink religinio meno paroda „Gloria Deo“.
Parodoje dalyvauja 27 dailininkai i Lietuvos, kurie pristato naujausius savo 54 darbus.
Kauno Jzuit vienuolyne eksponuojama E. Jesulaityts, M. Sinkeviiens L. Banaitiens tekstil, R. Butkuvs, L. Ivakeviiaus medio skulptros, kun. L. Balino SJ, R. Januaiio fotografija, R. arnos grafika, V. Kvaio, D. Maeikyts, J. Budrinaits, S. Maslauskaits, V. Ajausko, G. Murelyts- Ajauskiens , R. Zdanaviiaus, S. Rickeviits ir kit tapyba.
Birtono sakraliniame muziejuje eksponuojama A. Mickuts, O. Beitos, D. Sabaliauskiens, J. Budrnaits, A. Masiukaits, D. Skardits ikonos, L. Striogos ir R. Butkuvs medio skulptra, A. Kmieliausko, A. apskyts, V. Kudabos grafika.
Paroda iki 2007 m. sausio 8 d. veikia:
Kauno jzuit vienuolyne (II a. didioji sal) Rotus a. 8 Kaunas Darbo dienomis 9–17 val. Sekmadien 10–14 val.
Birtono Sakraliniame muziejuje Biruts g. 10 Birtonas Nuo treiadienio iki sekmadienio 10–17 val. El. patas: smuziejus@birstonas Tel. 8 319 65 699
Tikims Js dmesio ir apsilankymo.
Roma Zajankauskin parodos kurator Birtono sakralinis muziejus Tel. 8 319 656 99; 8 618 534 29
***
Parodos atidaryme Kauno Jzuit vienuolyne dalyvavo Jo ekscelencija Kauno arkivyskupas S. Tamkeviius, Jzuit nam vyresnysis – kun. L. Zaremba SJ, darb autoriai, meno puoseltojai. Nemaas brys autori, svei susirinko ir parodos atidarym Birtone. Naujus dailinink darbus atvyko apirti jo ekscelencija Birtono klebonas mons. J. Dalineviius, vicemeras J. Aleksandraviius, muziejaus direktorius V. Puskunigis, miesto gyventojai, sveiai. Menotyrinink Raimonda Norkut, kuri isak savo mintis apie dailinink krinius:
IX-oji „Gloria Deo“ paroda tesia katalik dailinink meno parod rengimo tradicijas, pradtas 1994 m. Šimetinei parodai nebuvo parinkta konkreti tema, tad beveik trisdeimties lietuvi meninink eksponuojami darbai vairs pasirinktomis temomis, atlikimo technikomis, bei pai dailinink slyiu su tikjimu. Kai kurie i j nebe pirm kart dalyvauja i parod cikle, kitiems tai yra pirmas pasirodymas iose erdvse.
Kaip ir prasta iuolaikiniame religiniame mene, darbuose labiau perteikiamos asmeninio tikjimo patirtys, santykis su paia religija ir jos menu. Kita vertus, keleto autori darbai ( Virginijaus Kainsko, Antano Kmieliausko, Sofijos Rickeviits, Grainos Murelyts- Ajauskiens), sukurti sekant tradicine krikioniko meno ikonografija, ar net konkreiais banytinio meno kriniais, juos pateikiant modernia bei ekspresyvia tapybos technika. Parodoje taip pat eksponuojama tradicins ikon tapybos darbai ( Audrons Mickuts, Asts Misiukaits, Juditos Budrinaits, Dalios Skardits, Dovils Sabaliauskiens). Vien autori darbai avi lakonikai perteiktos minties gilumu (Leono Striogos), kiti- apgalvota krikioni simboli interpretacija bei atlikimo preciikumu ( Albinos iupsnyts, Romualdo arnos, Auros apskyts- Blaiens), dar kiti domiu perspektyviniu vilgsniu pamaldumo formas, lietuvi liaudies tradicijas (Liuss Banaitiens, Rimants Butkuvs, Liudviko ivakeviiaus). Dailininkas Vaidotas Kvays krinyje „Kryius“, savotikame „triptike“ pavelgia krikioni tem atspindius ndienos kultroje per Kristaus kanios- gundymo tematik. domi meditatyvini aspekt parodai suteikia eksponuojamos fotografijos ( Remigijaus Januaiio, kun. Ladislovo Balino SJ). |