KATALIKAI.LT
 
 

Zacharijo giesmë (Benedictus)


Kartu su Zachariju kiekvienà rytà kartoju (Lk 1, 67-79):

ÐLOVË VIEÐPAÈIUI, Izraelio Dievui,
kad aplankë savo tautà ir atneðë jai iðvadavimà.
Jis paþadino gelbëtojà mums galingà savo tarno Dovydo namuose,
kaip nuo senø senovës buvo skelbæs savo ðventøjø pranaðø lûpomis,
jog mus iðgelbës nuo prieðø
ir ið rankos tø, kurie mûsø nekenèia.
Tuo jis rodo mûsø protëviams gailestingumà
ir atsimena savo ðventàjà sandorà –
priesaikà, duotà mûsø tëvui Abraomui,
jog leis mums, iðvaduotiems ið prieðø rankos,
be baimës jam tarnauti per visà gyvenimà
ðventumu ir teisumu jo akyse. –
O tu, vaikeli, bûsi vadinamas Aukðèiausiojo pranaðu,
nes tu eisi pirma Vieðpaties jam kelio nutiesti;
tu mokysi jo þmones paþinti iðganymà
ið nuodëmiø atleidimo.
Dël ðirdingiausio mûsø Dievo gailestingumo
mus aplankë ðviesa ið aukðtybiø,
kad apðviestø tûnanèius tamsoje ir mirties ûksmëje,
kad mûsø þingsnius pakreiptø á ramybës kelià.

IMPRIMATUR. + Vysk. Eugenijus Bartulis.
Plg. Kario maldos vadovas / Sud. kun. Artûras Kazlauskas. Vilnius: Lietuvos kariuomenës ordinariatas, 2003. P. 32-33.

 
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt