„Katalikø pasaulio leidiniai“ iðleido naujà knygà – Popieþius Pranciðkus. „Kai meldþiatës, sakykite TËVE MÛSØ“
 
 

POPIEÞIUS PRANCIŠKUS
„Kai meldþiatës, sakykite TËVE MÛSØ“


Ið italø kalbos vertë Audrius Musteikis. – Vilnius: Katalikø pasaulio leidiniai, 2018. – 136 p.

Jeigu meldþiantis neiðtariamas þodis „Tëve“, jeigu jis neásisàmoninamas, melsti nëra ámanoma. Kà að meldþiu? Visagalá Dievà? Jis pernelyg toli, tokio nepajëgsiu pajusti ðalia. Kà meldþiu? Kosminá dievà? Pastaruoju metu pasidarë madinga melsti kosminá dievà: tai „lengvajai“ kultûrai labai bûdinga politeistinë samprata... Tu turi melsti Tëvà! „Tëvas“ – tvirtas þodis. Tu turi melsti tà, kuris tave sukûrë, davë tau gyvybæ. Visiems jà davë, taip, bet „visi“ – tai pernelyg anonimiðka. Davë jà tau, davë jà man. Juk tai Jis tave lydi tavame kelyje: paþásta tavo gyvenimà, þino, kas jame gera, kas nelabai. Jei maldos nepradësime ðiuo þodþiu, iðtartu ne lûpomis, bet ðirdimi, negalësime melsti „krikðèioniðkai“. Turime Tëvà. Labai arti – Jis mus apkabina. Visà savo sielvartà, visus rûpesèius patikime Tëvui: Jis þino, ko mums reikia. Bet kaip suprasti – „Tëvui“, kieno tëvui? Mano? Ne: mûsø Tëvui! Kadangi að nesu vienintelis vaikas, në vienas ið mûsø nëra toks, tai jeigu nemokësiu bûti brolis, vargiai ástengsiu tapti ðio Tëvo vaiku, nes Jis – visø Tëvas. Mano Tëvas, tikrai taip, bet taip pat ir kitø, mano broliø. Ir jeigu að nesu susitaikæs su savo broliais, negaliu sakyti Jam „Tëve“. Neámanoma melsti, jei tavo ðirdyje – prieðai, jei tavo ðirdyje – broliai, kurie tau yra prieðai.

Nelengva, pasakyti „Tëve“. „Tikra tiesa. Negali sakyti „mûsø“, nes mano brolis, mano prieðas man padarë tà ir anà, ir apskritai... Jie eis po velniø, man su jais ne pakeliui! Bet Jëzus paþadëjo mums Šventàjà Dvasià: tai Jis mus moko, kaip ið gilumos, ið ðirdies pasakyti „Tëve“ ir kaip pasakyti „mûsø“. Papraðykime Šventosios Dvasios, kad iðmokytø mus iðtarti „Tëve“ ir kad ástengtume iðtarti „mûsø“, susitaikæ su visais savo prieðais.

Ši knyga tai popieþiaus Pranciðkaus pokalbis su tëvu Marco Pozza apie maldà Tëve mûsø. Jëzus perdavë jà mums ne kaip formulæ kreiptis á Dievà: ja esame kvieèiami kreiptis á Dievà, kad atrastume save paèius ir gyventume kaip tikri Jo vaikai, o tarpusavyje – kaip broliai. Jëzus mums rodo, kà reiðkia bûti mylimiems Tëvo, atskleidþia, kad Tëvas trokðta iðlieti mums tà paèià meilæ, kurià ið amþinybës lieja savo Sûnui. Todël tikimës, kad kiekvienas, tardamas „Tëve mûsø“, vis tvirèiau ásitikins esàs mylimas, vis geriau supras, kad jam atleidþiama, kad já vilgo Šventosios Dvasios rasa, ir sugebës savo ruoþtu mylëti bet kurá kità brolá, bet kurià kità seserá ir jiems atleisti. Šitaip pradësime numanyti, kas gi yra rojus.

www.katalikuleidiniai.lt

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt