Norëèiau paklausti, kaip iðbûti krikðèionimi Seime, nepamirðtant þmogaus orumo principo? Matome, kad yra politikø, kurie galbût klysta, galbût turi skirtingas paþiûras, taèiau labai garbingai stengiasi. Bet matome ir aiðkià grupæ politikø, kurie tarsi jauèiasi daug aukðèiau uþ þmones arba tarnauja veikiau sau, nei þmonëms. Yra ir tokiø, kurie pagarsëjæ savo blogais darbais. Kai kasdien tenka susitikti su jais kaip su bendradarbiais, kaip iðlaikyti orø bendravimà? Kaip iðlaikyti pagarbø santyká su þmonëmis, kurie daþnai Jus laiko prieðu arba apskritai bando lipti per kitø galvas?

Ilgà laikà teko dirbti valstybës tarnyboje. Mano manymu, Seimas taip pat yra valstybës tarnyba, tai – valstybinë ástaiga. Asmeniðkai að jauèiu psichologiná diskomfortà, kadangi ne vienos kadencijos Seimo nariai mano kitaip. Tokie politikai negali savæs ásivaizduoti þmoniø tarnais. Taèiau nereikia manyti, jog visi Seimo nariai yra tiktai savanaudþiai. Juk ið esmës þmogus nëra toks vienalytis, kad bûtø vien tiktai blogas. Gal reikëtø priimti tà tiesà: jeigu mes esame blogi, tai esame blogi tiek, kiek galëjome bûti geresni. Kiekviename þmoguje yra dalis savanaudiðkumo ir dalis pasiaukojimo kitam. Kai laikydamasis tokios nuostatos bendrauji su þmonëmis, neniekini jø, bet kartu nebijai pasakyti tiesos, jie tave priima toká, koks esi. Esu pastebëjæs, kad yra vertinami þmonës, kurie turi savo nuomonæ. Jos gali nepaisyti, bet jei mato, jog þmogus vis dëlto iðdrásta turëti savo nuomonæ net kai daugumos nuomonë yra kita, tai tampa tam tikra vertybe, kuri galbût skatina ásiklausyti á to þmogaus þodþius.

Seimas, sakyèiau, yra labai izoliuota erdvë. Ten greitai gali pradëti gyveni vien tik tos uþdaros erdvës áspûdþiais. Turëjau nemaþai paþástamø Seimo nariø ir maèiau, kaip jie keitësi po vienos, antros kadencijos. Visada galvojau, kodël taip atsitinka, kodël tas susvetimëjimas ávyksta. Dabar pats esu Seime ir labai jautriai reaguoju á kai kuriuos dalykus, kurie man parodo, jog imu susitapatinti su ta aplinka. Kartais ávykius salëje vertini vienaip, o po to reikia laiko, kad atsikvoðëtum. Ið tiesø, ten yra pavojus uþmigti tam tikru letargo miegu. Todël þmonës turëtø pastoviai kontroliuoti politikus ir að esu tai kontrolei atviras. Skatinu þmoniø iniciatyvas, kurios stiprintø kontrolæ. Tai leistø politikui neprarasti ryðio su þmonëmis, nes atskirtis tarp þmoniø ir valdþios atsiranda tada, kai politikas nejauèia atsakomybës prieð þmones, o þmonës neturi galiø jo kontroliuoti.

Jûs kalbate apie galià kontroliuoti. Teko prieð kurá laikà kalbëtis viename kaime su labai garbingais þmonëmis. Giliai atsidûsëjæ jie pasakë, kad juos labiausiai áþeidë vaizdas, kai pamatë puotaujanèius Seimo narius ir ministrus ðalia Panevëþio. Þmonës kalbëjo: „Na ðtai, kilo triukðmas, o paskui viskas nurimo ir buvo pasakyta – galima, nepaisant to, kad Seimo nariai ið tribûnos skelbë, jog artëja krizë, tam ir tam nëra pinigø“. Jei Seimo nariai rûpintøsi Seimo prestiþu, tikrai taip nesielgtø. Dabar susidaro áspûdis, kad aukðèiau negu valstybës tarnyba yra tarsi kokia sakrali kasta, kurios nepajudinsi. Kaip Seime kolegos reaguoja á tokius dalykus, nes ne vien tik tie Seimo nariai savo ávaizdá muða, bet ir Jums uþ juos tenka aiðkintis?

Ið tiesø, kai bendrauju su þmonëmis, tenka pajusti atsakomybæ uþ Seimo sprendimus, kuriems nepritariu ir balsavau prieð. Tenka atsakomybë uþ Seimo narius, kurie þiûri, kà apie juos pasakys ir kaip ávertins jø veiksmus partija. Jeigu partija pasakë: „viskas gerai“, nesvarbu, kà jie yra padaræ, –jie þino, kad liks átakos lauke ir kai ateis rinkimai, bus átraukti á sàraðus ir vël iðrinkti á Seimà. Jeigu kà nors þmonës ávertins neigiamai, ta pati partija paskleis dûmø uþdangà, paslepianèià asmeninæ atsakomybæ.

Ypatingai valdþios nepagarba þmonëms jauèiasi tada, kai manoma, kad þmonës yra kvailesni uþ politikus. Þinoma, priklauso nuo paèiø þmoniø, kiek jie pasiduoda politikø manipuliavimui ir galø gale kaip patys apsisprendþia – dalyvauti ar nedalyvauti tame þaidime. Vël kalbame apie pilietinæ pozicijà: jeigu þmonës apsiribos tik kalbëjimu savo siaurame rate, situacija tikrai nepasikeis. Yra tam tikras þmoniø ratas, kurie ateina á rinkimus, renka tas paèias partijas, tuos paèius veikëjus ir galø gale átvirtina tas vertybes, kurios prieðtarauja vieðajam interesui. Bet abejingas þmogus irgi prie to prisideda. Kiekvienas mes turime susimàstyti, kà asmeniðkai esame padaræ, kad tokiø dalykø nebûtø. Ypatingai tikintis þmogus. Daþnas tikintysis ðiai dienai tikëjimà suvokia labai siaurai: tarsi individualus jo iðganymo kelias skirtas savo paðventinimui. Jeigu su tikinèiu þmogumi kalbi apie jo pilietiná apsisprendimà, jis atskiria savo kaip tikinèiojo pozicijà nuo pilietinio veikimo. Esu giliai ásitikinæs: jeigu mes pasigendame vertybiø politikoje, tai jos eliminuojamos per þmones, kurie tø vertybiø nepuoselëja. Jeigu tikëjimas mums atskleidþia jëgas ir galimybes tas vertybes puoselëti, mes neturime maþinti tikëjimo galiø savyje, neveikdami bendrojo gërio labui. Laikas krikðèionims, tikintiems þmonëms permàstyti savo pozicijà ir prisiimti atsakomybæ uþ esamà situacijà mûsø valstybëje ir savo asmeniniu apsisprendimu pradëti jà keisti.

Jûs atëjote á Seimà tikriausiai paèiu nepalankiausiu metu, kai Seimo reitingai labai nukritæ ir kai Seimo narys yra tarsi medþiojamas þiniasklaidos, nepaisant to, ar jis elgiasi gerai, ar blogai. Man asmeniðkai nepaprastai skaudu buvo stebëti, kaip elgiamasi su Seimo nariu Algirdu Patacku. Staiga, dël kaþkokio vieno epizodo, kur dar nelabai aiðku, kaip já vertinti – kiek þinau, bent Maxima jokiø pretenzijø neturi, – visiðkai pamirðtama disidentinë veikla, kiek jis davë valstybei, net politikos jaunuoliai puola ið jo tyèiotis, tà patá ima daryti þiniasklaida. Pradedi galvoti, kam tada kokiam nors iðtikimam, geram þmogui, idealistui eiti á politikà – kad prisiimti visus tuos metamus kankorëþius? Kur dingsta krikðèioniðkas atlaidumas ir geranoriðkumas?

Po to nelemto ávykio, kurá visi gerai pamename – su kokiu pasimëgavimu þiniasklaida, politikai tarpusavyje aiðkino situacijà: „Štai, matote – jis deklaravo moralines vertybes, o pats paslydo ant tokiø smulkmenø“. Ypatingai dþiûgavo tie, kuriems politika yra pasipelnymo ðaltinis. Jei mes vertiname þmogø, vertinkime já ne pagal tà vienà nelabai aiðkø ávyká, bet toje visumoje, kur jis aiðkiai parodë savo vertybes, savo apsisprendimus. Ir jûs manote, kad þmogus, kuris tarybiniais metais, kai daugelis bijojo pasakyti tiesà, dël tos tiesos aukojo savo gyvenimà, asmeniná gerbûvá, dabar dël saulëgràþø ir lemputës galëjo taip pasielgti? Galø gale dabartinë jo sveikatos bûklë yra patirtø iðbandymø pasekmë. Be abejo, konformistams ar tiems, kurie be savanaudiðkumo neásivaizduoja gyvenimo, ðios situacijos iðnarstymas po kaulelá yra tarsi savæs pateisinimas: „að toks esu, nes, matote, nëra ðventø“. Krikðèionio pagrindinis tikslas yra aiðkiai atskirti, kas yra gera ir kas bloga. Tai, kà dabar matome politikoje, yra rinkimasis tarp didesnio ir maþesnio blogio. Daþnai pasiduodame ðiai tendencijai ir tokiame mûsø pasirinkime nebëra vietos gëriui. Þmonës, kurie aukojosi dël valstybës, ðiandien nëra gerbiami. Bet tai ir yra akstinas mums su tuo nesitaikstyti.

Þinau, kad Jûs esate inicijavæs Panevëþyje krikðèioniðkà pilietiná veikimà. Kaip ásivaizduojate krikðèioniðko pilietinio veikimo pavidalus ir tikslus ðiandien?

Teko bûti vienu ið iniciatoriø, kurie surengë Panevëþyje konferencijà „Kartu dël Lietuvos“. Tos konferencijos metu gimë Krikðèioniðko pilietinio veikimo forumo ákûrimo idëja. Tikslas – apvienyti krikðèioniðkas bendruomenes, siekiant pergalvoti savo pozicijà dël pilietinio veikimo: ar tikëjimas yra suderinamas su pilietiniu veikimu dabar. Krikðèionys susitelkæ turi stiprinti kontrolës galias politikams, nes yra priiminëjami ástatymai, labai svarbûs krikðèioniðkø vertybiø iðsaugojimui. Kai kurie einantys á politikà bando save pateikti kaip tikinèius þmones, gerbianèius religinæ tradicijà, bet ið tikrøjø, bûdami Seime, daro visai kà kita, nes nejauèia realios kontrolës. Krikðèionys neturi nusiðalinti nuo tokios pilietinës kontrolës vykdymo. Turime nepamirðti, kad visi esame atsakingi dël to, kas vyksta Lietuvoje, ir nuo mûsø tikëjimo pilnatvës priklauso, kiek tà situacijà galësime pakeisti.

Kalbëjosi www.bernardinai.lt vyr. redaktorius
Andrius Navickas