| Spalis „Artumai“ ypatingas metas – minime þurnalo ákûrimo 25-eriø metø jubiliejø, kai, vos tik padvelkus pirmiesiems Laisvës vëjams, 1989-aisiais Kaune vykusiame steigiamajame „Caritas“ suvaþiavime buvo nutarta pradëti ir savo þurnalo leidybà.
Su tiesos alkiu á tuomet dar sovietmeèio tvaiku alsuojanèià þiniasklaidà atëjæs naujasis þurnalas taip ir pavadintas – „Caritas“. Tad ðis, jubiliejinis, numeris ir pradedamas tuometiniø redakcijos bendradarbiø prisiminimais. Dþiaugiamës galëdami jais pasidalyti su skaitytojais (daugiau, nei galëjome jø paskelbti þurnale, skelbsime atnaujintoje interneto svetainëje) ir juose drauge atpaþinti didþiulá tiesos sakymo troðkulá imantis per 50 okupacijos metø nutylëtø temø, stebuklingai per sovietmetá neuþgesusá idealizmà þengiant pirmuosius þingsnius, apie kuriuos vienas þurnalo kûrëjø arkivyskupas Sigitas Tamkevièius dabar prisimena: „Tuomet ne ëjome, bet skridome.“
Simboliðka ir dþiugu, kad ið „Caritas“ kilusi, augusi, kartais ir visai nelengvus iðgyvenimo laikus patyrusi „Artuma“ 25-metá ðvenèia, aptardama bûtent tiesai ápareigojantá aðtuntàjá Dekalogo ásakymà.
Tad kas yra tiesa gyvenimu ir ðiandien tebealsuojanèiai „Artumai“, nemenkam bûriui jos ðiandieniø bendradarbiø? „Nemylëkite þodþiu ar lieþuviu, bet darbu ir tiesa“ (plg. 1 Jn 3, 18) – galëtø bûti spalio „Artumos“ moto, kurá, kaip ir krikðèionio sàþinës jautrumà, primena ypaè ðeimoms savo straipsnius þurnale skiriantis kun. Kæstutis Brilius MIC.
Ar ámanoma tiesoje gyventi be Dievo – taip apibendrinama publikacija apie „tiesà pasaulyje ir... Baþnyèioje“, sykiu perspëjant netapti atgrasiems pasauliui, jei vien mojuosime teisumo kardu. Juk, kaip raðo autorë, ilgametë Baþnyèios darbuotoja Dalia Lukënienë, pasaulio negalios slegia ir mus...
Biblijos komentaruose – vertingos þinios apie teismus senovës Izraelyje, atkreipianèios dëmesá á teisingumo ir meilës sàsajà bei pabrëþianèios, jog ðis „antrosios plokðtës ásakymas“ ragina tiesos sakymà ið ðirdies – kad sàþinëje neásiðaknytø veidmainystë.
Kai spalá melsimës uþ ðeimas ir ypaè uþ joms skirtàjá Vyskupø Sinodà, tikimës, bus ádomu daugiau suþinoti apie popieþiø ðaukiamus patariamuosius Sinodus, ðiemetinio aktualijas. Apie tai raðo Lietuvos ambasadorë prie Šventojo Sosto dr. Irena Vaiðvilaitë, paminëdama, jog Sinodà dabar suðaukæs popieþius Pranciðkus, atrodo, siekia gyvos diskusijos tikrai svarbiais ðeimos klausimais.
Tëvas Antanas Saulaitis SJ svarsto apie katalikø priimamø sakramentø tiesà ir gelmæ – kà ið tiesø byloja apeigos ir jø simboliai, kodël svarbu juos ðvæsti bendruomeniðkai, nesumenkinant iki „privaèios paslaugos“?
Greièiausiai tiems, kurie tiesà brangina, nors jos vis pasigenda, uþ jà kovoja ir nenuleidþia rankø, skiriamos dvi publikacijos. Jolantos Ramonienës straipsnis, pavadintas „Meluokite mums!“, primena: tiesa mus ragina veikti, keistis ir keisti, o mûsø neaktyvumas tiesiogiai padeda tarpti melui; Antanas Gailius dabartiniø kariniø átampø akivaizdoje sako: ðiandien kaip niekad akivaizdu, jog pavojingiau ne atviras melas, bet tiesos nekalbëjimas. „Kompromisø menas“, o gal tik „melas ir iðdavystës“ – aðtriai klausia Vanda Ibianska, raðydama apie „didþiàjà“ politikà.
Dekalogo VIII ásakymà Vytautë Maciukaitë aptaria ieðkodama atsakymø á klausimus: kas yra melas, o kada – tik klaida? Joana Gimberytë-Juronë svarsto: ar ámanomas baltas/juodas melas? Ar galimas kasdienis, kiekvienos akimirkos sàþiningumas? Ir liudija – kur gali nuvesti nesàþiningumas sau patiems.
Ir sykiu – keli straipsniai apie tai, kokià ðviesà gali skleisti þmoniø gyvenimas tiesoje: tai ir kan. Juozo Tumo-Vaiþganto gyvenimo esë, ir pokalbis su aðtuoniø vaikø Mockø ðeima – Dievo kûrybos vieta Šiluvos apylinkëse, kurià aplankiusi jaunoji redakcijos bendradarbë Valdonë Minciûtë spëja pasigroþëti ne tik paprastø, nuoðirdþiø þmoniø gyvenimu, bet ir saulëlydþiu jø kieme, namuose, kur visa supa vaikø klegesys ir... ramybë.
Šiomis ir kitomis publikacijomis tebus spalio „Artuma“ – dar vienas nuoðirdaus, tiesaus þodþio gurkðnis ðiuolaikiniø subjektyvizmø, reliatyvizmø jûroje. Keliaukime per jà drauge – þvelgdami á Tà, kurá spalio kalendoriuje primena redakcijos kapelionas kun. Artûras Kazlauskas. Á Tà, kuris, daþnai tyli, taèiau niekada... nesako netiesos!
Dalë Gudþinskienë
P. S. Beje, redakcija ðákart atsisveikina praðydama savo skaitytojø vienos jubiliejinës dovanos – atsakyti, kokià norëtumëte matyti „Artumà“ ateityje. Tai galite padaryti arba uþsukdami á interneto svetainæ www.artuma.lt, arba tiesiog paraðydami laiðkà redakcijai: redakcija@artuma.lt . Aèiû Jums!!!
|