POPIEÞIUS PRANCIŠKUS

Nebe vergai, bet broliai

Þinia Pasaulinës taikos dienos proga
(2015 m. sausio 1 d.)

1. Naujøjø metø, kuriuos laikome Dievo malone ir dovana þmonijai, pradþioje trokðtu visiems vyrams bei moterims, visoms pasaulio tautoms bei ðalims, valstybiø ir vyriausybiø vadovams nuoðirdþiai palinkëti taikos ir meldþiuosi, kad liautøsi karai, konfliktai ir gausios kanèios, sukeltos þmogaus, taip pat senø ir naujø epidemijø bei gamtos katastrofø baisiø padariniø. Ypaè meldþiuosi, kad, atsiliepdami á mûsø bendrà paðaukimà bendradarbiauti su Dievu ir visais geros valios þmonëmis dël santarvës ir taikos pasaulyje, mokëtume atsispirti pagundai elgtis mûsø þmogiðkumo neatitinkanèiu bûdu.

Þinioje praëjusiø metø sausio 1-osios proga pabrëþiau, kad nuo pilnatviðko gyvenimo troðkimo „neatsiejamas ir nenumaldomas brolybës poreikis, kreipiantis á bendrystæ su kitais, kuriuos laikome ne prieðais ar konkurentais, bet svetingai priimtinais bei apkabintinais broliais ir seserimis“ (1). Kadangi þmogus yra santykio bûtybë, kuriai skirta ágyvendinti save teisingumo bei meilës ákvëptø tarpasmeniniø santykiø kontekste, jo vystymosi labui esmingai svarbu pripaþinti ir gerbti jo kilnumà, laisvæ ir autonomijà. Deja, vis dar paplitusi þmogaus iðnaudojimo rykðtë smarkiai þeidþia bendrystës gyvenimà ir paðaukimà kurti pagarbos, teisingumo ir meilës paþenklintus tarpasmeninius santykius. Šis bjaurus reiðkinys, kuris skatina trypti kito þmogaus pagrindines teises ir griauti jo laisvæ bei kilnumà, reiðkiasi ávairiomis formomis. Jas norëèiau glaustai apmàstyti, kad Dievo þodþio ðviesoje visus þmones galëtume laikyti „nebe vergais, bet broliais“.

Ásiklausyti á Dievo planà þmonijai

2. Mano pasirinkta ðios Þinios tema susijusi su Pauliaus laiðku Filemonui. Jame apaðtalas praðo savo bendradarbio Filemono priimti Onesimà, buvusá to paties Filemono vergà, dabar tapusá krikðèioniu ir, anot Pauliaus, laikytinà broliu. Tautø apaðtalas raðo: „Galbût jis tam ir buvo laikinai atskirtas nuo tavæs, kad galëtum já turëti amþinai jau ne kaip vergà, o daugiau kaip mylimà brolá“ (Fm 1, 15–16). Onesimas tapo Filemono broliu tapdamas krikðèioniu. Tad atsivertimas á Kristø, mokinystës Kristuje gyvenimo pradþia, yra naujas gimimas (plg. 2 Kor 5, 17; 1 Pt 1, 3), atkuriantis brolystæ kaip pamatiná ðeimos gyvenimo ryðá ir socialinio gyvenimo pagrindà.

Pradþios knygoje (plg. 1, 27–28) skaitome, kad Dievas sukûrë þmogø kaip vyrà ir moterá ir palaimino juos, kad jie bûtø vaisingi ir daugintøsi: jis sukûrë Adomà ir Ievà bûti tëvais, kurie, ágyvendindami ðá Dievo palaiminimà, davë pradþià pirmajai brolystei, Kaino ir Abelio brolystei. Kainas ir Abelis yra broliai, nes gimë ið tø paèiø ásèiø. Todël jie turëjo tà paèià kilmæ, prigimtá bei tà patá kilnumà kaip ir jø tëvai, sukurti pagal Dievo paveikslà ir panaðumà.

Taèiau nors brolius sieja gimimas, ta pati prigimtis ir tas pats kilnumas, brolystë iðreiðkia ir jø ávairovæ bei skirtingumà. Vadinasi, visi þmonës kaip broliai ir seserys ið prigimties yra susijæ vieni su kitais, nuo kuriø jie skiriasi, bet yra tos paèios kilmës, prigimties ir to paties kilnumo. Tad brolyste ásteigiamas pamatiniø santykiø tinklas Dievo sukurtai þmonijos ðeimai statydinti.

Deja, tarp pirmojo sukûrimo, pasakojamo Pradþios knygoje, ir naujojo gimimo Kristuje, padaranèio tikinèiuosius „pirmgimio ið daugelio broliø“ (Rom 8, 29) broliais ir seserimis, ásiterpia neigiama nuodëmës tikrovë, daþnai sugriaunanti kûriniðkàjà brolystæ ir nuolatos iðkreipianti buvimo tos paèios þmonijos ðeimos broliais ir seserimis groþá ir taurumà. Kainas ne tik negali pakæsti Abelio, bet ir ið pavydo já nuþudo tapdamas pirmuoju brolþudiu. „Kainas, nuþudydamas Abelá, tragiðkai paliudija radikalø nusigræþimà nuo to [buvimo broliu] paðaukimo. Jø istorija (plg. Pr 4, 1–16) iðkelia sunkià uþduotá, kuriai paðaukti visi þmonës, – bûtent sutartinai gyventi ir vienam kitu rûpintis“ (2).

Taip pat ir pasakojime apie Nojaus ðeimà ir jo sûnus (plg. Pr 9, 18–27) bûtent Hamo nepagarba savo tëvui Nojui priverèia pastaràjá áþûlø sûnø prakeiti ir palaiminti tuos, kurie su juo pasielgë pagarbiai. Taip atsirado nelygybë tarp sûnø, kilusiø ið tø paèiø ásèiø.

Pasakojime apie þmonijos ðeimos iðtakas nutolimo nuo Dievo, nuo tëvo ir brolio nuodëmë virsta bendrystës atmetimo apraiðka ir atveda prie pavergimo kultûros (plg. Pr 9, 25–27) bei jos ið kartos á kartà perduodamø padariniø: kitø atmetimo, blogo elgesio su þmonëmis, kilnumo ir pagrindiniø teisiø paþeidimo, nelygybës institucionalizavimo. Ið èia kyla poreikis nuolatos atsiversti á Kristaus auka ant kryþiaus iðpildytà Sandorà, tikint, kad „kur buvo pilna nuodëmës, ten dar apstesnë tapo malonë <...> per mûsø Vieðpatá Jëzø Kristø“ (Rom 5, 20–21). Jis, mylimasis Sûnus (plg. Mt 3, 17), atëjo apreikðti Tëvo meilës þmonijai. Kiekvienas, kuris klausosi Evangelijos ir atsiliepia á kvietimà atsiversti, Jëzui tampa ir broliu, ir seserimi, ir motina (plg. Mt 12, 50) ir dël to jo Tëvo ávaikiu (plg. Ef 1, 5).

Taèiau krikðèioniu, Dievo vaiku ir broliu ar seserimi Kristuje, netampama autoritetingu dieviðkuoju potvarkiu, neágyvendinant asmeninës laisvës, t. y. laisvai neatsiverèiant á Kristø. Buvimas Dievo vaiku kyla ið atsivertimo imperatyvo: „Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikðtija Jëzaus Kristaus vardan, kad bûtø atleistos jums nuodëmës, tada gausite Šventosios Dvasios dovanà“ (Apd 2, 38). Á pirmos krikðèioniø bendruomenës brolystæ áþengë visi, kurie á ðá Petro skelbimà atsiliepë tikëjimu ir gyvenimu (plg. 1 Pt 2, 17; Apd 1, 15–16; 6, 3; 15, 23): þydai ir graikai, vergai ir laisvieji (plg. 1 Kor 12, 13; Gal 3, 28); jø skirtinga kilmë ir socialinë padëtis nemenkina kiekvieno kilnumo ir në vienam neuþkerta kelio priklausyti Dievo tautai. Tad krikðèioniø bendruomenë yra broliø ir seserø meile grástos bendrystës vieta (plg. Rom 12, 10; 1 Tes 4, 9; Þyd 13, 1; 1 Pt 1, 22; 2 Pt 1, 7).

Visa tai rodo, kaip Jëzaus Kristaus, per kurá Dievas „visa daro nauja“ (plg. Apr 21, 5) (3), Geroji Naujiena taip pat geba atkurti santykius tarp þmoniø, áskaitant santykius tarp vergo ir jo ðeimininko, aikðtën iðkeldama tai, kas juos sieja, – ávaikystæ ir brolystës Kristuje saità. Pats Jëzus yra pasakæs savo mokiniams: „Jau nebevadinu jûsø tarnais, nes tarnas neþino, kà veikia jo ðeimininkas. Jus að draugais vadinu, nes jums viskà paskelbiau, kà buvau ið savo Tëvo girdëjæs“ (Jn 15, 15).

Daugialypiai vergystës veidai vakar ir ðiandien

3. Nuo neatmenamø laikø ávairioms þmoniø visuomenëms buvo þinomas þmogaus iðnaudojimo reiðkinys. Þmoniø istorijoje bûta tarpsniø, kai vergovës institucija buvo visuotinai priimtina ir reguliuojama teisës. Teisë nustatydavo, kas gimë kaip laisvas þmogus ir kas kaip vergas ir kokiomis sàlygomis laisvas gimæs asmuo gali netekti savo laisvës ir jà vël atgauti. Kitaip tariant, pati teisë pripaþindavo, kad vienas asmuo gali ar turi bûti laikomas kito asmens laisvai disponuojama nuosavybe. Vergà galëjai pirkti ir parduoti, atiduoti ir ásigyti, tarsi jis bûtø prekë.

Šiandien, iðaugus sàmonei, vergystë, laikoma nusikaltimu þmonijai (4), pasaulyje formaliai panaikinta. Kiekvieno asmens teisë nebûti laikomam vergovëje ar baudþiavoje tarptautinës teisës pripaþinta kaip bûtina norma.

Vis dëlto, nepaisant tarptautinës bendruomenës gausiø sutarèiø, kad ávairialypei vergovei bûtø padarytas galas, ir pastangø iðplëtoti ávairias kovos su ðiuo reiðkiniu strategijas, milijonai þmoniø – kûdikiø, visø amþiaus grupiø vyrø ir moterø – ir ðiandien neturi laisvës ir yra priversti gyventi vergystæ primenanèiomis sàlygomis.

Turiu galvoje daugybæ darbininkø ir darbininkiø, taip pat nepilnameèiø, oficialiai ar neoficialiai vergaujanèiø ávairiuose sektoriuose nuo darbo namie iki darbo þemës ûkyje, gamybos ir kasybos pramonëje, tiek ðalyse, kuriose darbo teisë neatitinka minimaliø tarptautiniø reikalavimø bei standartø, tiek nelegaliai tose, kur darbininko teisës ginamos ástatymais.

Turiu galvoje gausybës migrantø gyvenimo sàlygas–– þmoniø, kurie savo dramatiðkoje odisëjoje kenèia alká, netenka laisvës ir nuosavybës, patiria fiziná ir seksualiná piktnaudþiavimà. Turiu galvoje tarp jø tuos, kurie po sunkiausios baimës bei nesaugumo lydimos kelionës, galop pasiekæ tikslà, yra laikomi kartais neþmoniðkomis sàlygomis. Turiu galvoje ir tuos, kurie dël ávairiø socialiniø, politiniø ir ekonominiø sàlygø priversti slapstytis, ir tuos, kurie, kad iðlaikytø legalø statusà, sutinka gyventi ir dirbti neoriomis sàlygomis, ypaè tada, kai ðalies ástatymais sukuriama ar leidþiama darbininko migranto struktûrinë priklausomybë nuo darbdavio, pavyzdþiui, kai jø legalus gyvenimas priklauso nuo darbo sutarties… Taip, galvoje turiu „vergø darbà“.

Galvoje turiu prostitucija uþsiiminëti priverstus asmenis, tarp kuriø daug nepilnameèiø, bei seksualinius vergus ir verges; moteris, be jø sutikimo verèiamas iðtekëti ar parduodamas numatant iðtekinti ar, mirus sutuoktiniui, perduodamas kaip palikimà kokiam nors ðeimos nariui.

Negaliu negalvoti apie nepilnameèius ir suaugusiuosius, tampanèius prekybos objektais tokiose srityse kaip organø transplantacija, verbavimas á kareivius, elgetavimas, tokios nelegalios veiklos objektais kaip narkotikø gamyba ir pardavinëjimas ar slaptas tarptautinis ávaikinimas.

Galiausiai galvoje turiu visus, kurie yra pagrobti ir nelaisvëje laikomi teroristiniø grupiø, pajungti jø tikslams kaip kovotojai arba – pirmiausia mergaitës ir moterys – kaip seksualiniai vergai. Daugelis tokiø þmoniø pradingsta, kiti pardavinëjami, kankinami, þalojami ar nuþudomi.

Keletas giliøjø vergystës prieþasèiø

4. Šiandien, kaip ir vakar, vergystë kyla ið þmogaus sampratos, numatanèios galimybæ traktuoti já kaip objektà. Nuodëmei sugadinus þmogaus ðirdá ir nutolinus já nuo Kûrëjo ir kitø þmoniø, jie nebesuvokiami kaip vienodo kilnumo bûtybës, kaip broliai ir seserys þmonijoje, bet laikomi objektais. Ið þmogaus, sukurto pagal Dievo paveikslà ir panaðumà, jëga, klasta arba fizine ar psichologine prievarta atimama laisvë, jis komercializuojamas, sumenkinamas iki kaþkieno nuosavybës, imamas traktuoti kaip priemonë, o ne kaip tikslas.

Šalia ðios ontologinës prieþasties – kito asmens þmogiðkumo atmetimo – yra ir kitø prieþasèiø, kuriomis galima paaiðkinti ðiuolaikines vergystës formas. Tarp jø galvoje pirmiausia turiu skurdà, atsilikimà ir atskirtá, ypaè tada, kai uþkirstas kelias gauti iðsilavinimà arba yra maþai ar net apskritai nëra jokiø galimybiø ásidarbinti. Neretai prekybos ir vergystës aukomis bûna þmonës, ieðkojæ bûdø, kaip iðtrûkti ið kraðtutinio skurdo, patikëjæ apgaulingais darbo paþadais ir patekæ á þmoniø prekyba uþsiimanèiø nusikaltëliø tinklus. Norëdami privilioti jaunuolius bet kurioje pasaulio dalyje, ðie tinklai sumaniai naudojasi ðiuolaikinëmis informacijos technologijomis.

Prie vergystës prieþasèiø priskirtina ir asmenø, pasirengusiø padaryti bet kà, kad praturtëtø, korupcija. Ið tiesø vergystei ir prekybai þmonëmis reikia bendrininkavimo, daþnai átraukianèio korumpuotus tarpininkus – kai kuriuos teisëtvarkos narius ar kitus valstybës arba ávairiø civiliniø ir kariniø institucijø veikëjus. „Taip atsitinka tada, kai ekonomikos sistemos centru laikomi pinigai, o ne þmogus, þmogaus asmuo. Taip, bet kurios socialinës ar ekonominës sistemos centre turëtø bûti þmogus, pagal Dievo paveikslà sukurtas visatai valdyti. Á ðalá nustumiant asmená ir já pakeièiant pinigø stabu, griaunamos vertybës“ (5).

Dar viena vergystës prieþastis – ginkluoti konfliktai, smurtas, nusikalstamumas ir terorizmas. Daug þmoniø pagrobiama norint juos parduoti, paversti kovotojais, iðnaudoti seksualiai, kiti priversti emigruoti ir palikti viskà, kà turi, – þemæ, namus, nuosavybæ, ðeimos narius. Ieðkant iðeities ið baisiø sàlygø, jiems tenka net rizikuoti savo orumu bei gyvybe ir taip jie patenka á uþburtà ratà – tampa vargo, korupcijos ir jø praþûtingø padariniø grobiu.

Bendros pastangos áveikti vergystæ

5. Stebint prekybos þmonëmis, nelegalaus migrantø transportavimo ir kitus paþástamus ir nepaþástamus vergystës pavidalus, daþnai susidaro áspûdis, jog tai vyksta visuotinio abejingumo aplinkoje.

Net jei tai, deja, daþniausia yra tiesa, vis dëlto norëèiau priminti milþiniðkà tylø darbà, kurá jau daug metø aukø labui atlieka gausybë vienuoliðkøjø kongregacijø. Veikdami sunkiose aplinkose, daþnai ten, kur vyrauja smurtas, ðie institutai mëgina sutraukyti neregimas grandines, aukas prikausèiusias prie prekiautojø jomis ir jø iðnaudotojø, – grandines, kuriø grandis sudaro subtilûs psichologiniai mechanizmai, padarantys aukas priklausomas nuo jø skriaudëjø ðantaþuojant bei grasinant joms bei jø artimiesiems, taip pat tokiomis materialinëmis priemonëmis kaip tapatybës dokumentø konfiskavimas ir fizinis smurtas. Vienuoliðkøjø kongregacijø veikla daugiausia reiðkiasi trejopai: pagalba aukoms, jø reabilitacija psichologiniu bei ugdomuoju lygmeniu ir jø reintegracija á visuomenæ, á kurià jie atvyko ar ið kurios yra kilæ.

Šis didþiulis darbas, reikalaujantis dràsos, kantrybës ir iðtvermës, vertas visos Baþnyèios ir visuomenës ávertinimo. Taèiau norint padaryti galà þmogaus iðnaudojimo rykðtei, vien to, þinoma, nepakanka. Bûtina ir instituciniu lygmeniu ásipareigoti trims dalykams – prevencijai, aukø apsaugai ir nusikaltëliø patraukimui baudþiamojon atsakomybën. Be to, kaip nusikalstamos organizacijos naudojasi globaliniais tinklais siekdamos savo tikslø, lygiai taip kova su ðiuo reiðkiniu reikalauja ávairiø visuomenës veikëjø bendrø ir globaliø pastangø.

Valstybës turëtø atidþiai stebëti, kad jø nacionaliniai ástatymai, susijæ su migracija, darbu, ávaikinimu, ámoniø perkëlimu ir produktø, pagamintø iðnaudojant darbà, pardavimu, tikrai gerbtø asmens kilnumà. Bûtini teisingi ástatymai, kuriø centre bûtø þmogaus asmuo, ástatymai, ginantys jo pagrindines teises ir, jei jos buvo paþeistos, atkuriantys jas reabilituojant aukà bei garantuojant jai saugumà; taip pat veiksmingi kontrolës, ar tos ástatyminës normos tinkamai taikomos, mechanizmai nepalieka erdvës korupcijai ir nebaudþiamumui. Bûtina pripaþinti moters vaidmená visuomenëje ir to siekti darbuojantis taip pat kultûros bei komunikavimo srityse.

Tarpvyriausybinës organizacijos, atsiþvelgiant á subsidiarumo principà, yra paðauktos ágyvendinti koordinuotas iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su tarptautiniais organizuoto nusikalstamumo tinklais, uþsiiminëjanèiais prekyba þmonëmis ir nelegaliu migrantø transportavimu. Tam bûtinas bendradarbiavimas ávairiais lygmenimis, átraukiant nacionalines ir tarptautines institucijas, pilietinës visuomenës organizacijas ir verslo pasaulá.

Verslo ámonëms (6) tenka pareiga garantuoti savo darbuotojams orias darbo sàlygas ir teisingus atlyginimus, taip pat atidþiai stebëti, kad distribucijos grandinëje nebûtø vietos vergystës formoms ar prekybai þmonëmis. Ámoniø socialinæ atsakomybæ lydi vartotojø socialinë atsakomybë. Kiekvienam asmeniui privalu suvokti, kad „pirkimas ne tik ekonominis, bet ir visada moralinis veiksmas“ (7).

Pilietinës visuomenës organizacijoms savo ruoþtu tenka uþduotis padaryti sàþinæ jautresnæ, skatinti veiksmingai prieðintis vergystës kultûrai ir rauti jà su ðaknimis.

Girdëdamas prekybos þmonëmis aukø skausmo ðauksmus ir vienuoliðkøjø bendruomeniø, lydinèiø jas iðlaisvinimo keliu, balsà, Šventasis Sostas pastaruoju metu ëmë daþniau raginti tarptautinæ bendruomenæ suvienyti ávairiø subjektø pastangas ir iðvien padaryti galà ðiai rykðtei (8). Be to, siekiant geriau iðryðkinti prekybos þmonëmis reiðkiná ir palengvinti ávairiø subjektø – áskaitant akademinio pasaulio ir tarptautiniø organizacijø þinovø, migrantø kilmës, tranzito ir tikslo ðaliø policijos pajëgø ir ávairiø aukoms padedanèiø baþnytiniø grupiø atstovø – bendradarbiavimà, buvo surengti keli susitikimai. Linkiu artimiausiais metais tokias pastangas tæsti ir stiprinti.

Globalizuoti ne vergystæ ir abejingumà, bet brolystæ

6. Skelbdama Kristaus meilës tiesà visuomenëje (9), Baþnyèia, remdamasi tiesa apie þmogø, nepaliaujamai darbuojasi karitatyvinës veiklos baruose. Jai tenka uþduotis visiems parodyti kelià á atsivertimà, skatinantá paþvelgti á artimà, atpaþinti jame, kad ir kas jis bûtø, brolá ir seserá, pripaþinti jo ar jos kilnumà tiesos ir laisvës dvasia, turint prieðais akis Juozapinà Bachità. Ši ið Darfûro regiono, Sudano, kilusi ðventoji buvo pagrobta prekiautojø vergais ir devyneriø metø parduota þiauriems ðeimininkams. Paskui po skausmingø iðgyvenimø per tikëjimà, praktikuotà vienuoliðkuoju gyvenimu ir tarnavimu kitiems, pirmiausiai maþiesiems ir silpniesiems, tapo „laisva Dievo dukra“. Ši ðventoji, gyvenusi XIX ir XX a. sandûroje, ir ðiandien yra pavyzdinë vilties liudytoja (10) gausybei vergystës aukø ir gali paremti pastangas visø tø, kurie atiduoda save kovai su ta „þaizda ðiuolaikinës þmonijos kûne, þaizda Kristaus kûne“ (11).

Turëdamas tai prieðais akis, trokðtu pakviesti kiekvienà pagal savo ypatingà vaidmená ir atsakomybæ praktikuoti broliðkumà esanèiøjø vergystëje atþvilgiu. Paklauskime savæs, kaip bendruomenës ir asmeniðkai, ar jauèiame iððûká, kai kasdienybëje susiduriame ar turime reikalø su þmonëmis, kurie galbût yra prekybos þmonëmis aukos, arba esame gundomi pirkti prekes, kurios, galima numanyti, yra pagamintos iðnaudojant kità þmogø. Kai kurie ið mûsø abejingai, paniræ á kasdienius rûpesèius ar skatinami ekonominiø sumetimø, uþmerkia akis. Kiti, prieðingai, nusprendþia nuveikti kà nors teigiama, ásitraukti á pilietiniø organizacijø veiklà ar praktikuoti tokius nedidelius kasdienius veiksmus – nepaprastai vertingus! – kaip malonus þodis, pasisveikinimas ar ðypsena. Tai mums nieko nekainuoja, taèiau gali suteikti vilties, atverti kelius, pakeisti neregimai gyvenanèio asmens gyvenimà bei, susidûrus su tokia tikrove, pakeisti ir mûsø paèiø gyvenimà.

Turime pripaþinti, kad susiduriame su globaliniu reiðkiniu, pranokstanèiu vienos bendruomenës ar tautos kompetencijà. Norint já áveikti, bûtina panaðaus masto kaip ir pats reiðkinys mobilizacija. Todël visus geros valios vyrus ir moteris, taip pat visus tuos, kurie ið arti ar ið toli, áskaitant aukðèiausio lygio institucijas, regi ðiuolaikinës vergystës rykðtæ, netapti ðio blogio bendrininkais, nenugræþti þvilgsnio nuo savo broliø ir seserø, netekusiø laisvës ir orumo, kanèiø, bet iðdrásti prisiliesti prie kenèianèio Kristaus kûno (12), regimai matomo tø daugybës þmoniø, kuriuos jis pats vadina „maþiausiaisiais broliais“ (plg. Mt 25, 40. 45) veiduose.

Þinome, kad Dievas kiekvieno ið mûsø paklaus: „Kà tu padarei savo broliui?“ (plg. Pr 4, 9–10). Abejingumo globalizacija, ðiandien slegianti daugelio broliø ir seserø gyvenimà, reikalauja ið mûsø kurti solidarumo ir brolystës globalizacijà, galinèià gràþinti viltá ir padëti jiems keliauti nebijant mûsø laiko problemø bei pakeliui vël atrandant naujø perspektyvø, kurias Dievas mums ádeda á rankas.

Vatikanas, 2014 m. gruodþio 8 d.

PRANCIŠKUS

(1) 1.
(2) Þinia 2014-øjø metø Pasaulinës taikos dienos proga, 2.
(3) Plg. Apaðtaliðkasis paraginimas Evangelii gaudium, 11.
(4) Plg. Kreipimasis á Baudþiamosios teisës asociacijos tarptautinæ delegacijà (2014 10 23): L‘Osservatore Romano, 2014 10 24, p. 4.
(5) Kreipimasis á liaudies sàjûdþiø pasaulinio susitikimo narius (2014 10 28): L‘Osservatore Romano, 2014 10 29, p. 7.
(6) Plg. Popieþiðkoji teisingumo ir taikos taryba. Ámonës vadovo paðaukimas. Apmàstymai. Milanas, Roma, 2013.
(7) Benediktas XVI. Enciklika Caritas in veritate, 66.
(8) Plg. Þinia ponui Guy Ryder, Tarptautinës darbo organizacijos generaliniam sekretoriui, ILO konferencijos 103-iosios sesijos proga (2014 05 22): L‘Osservatore Romano, 2014 05 29, p. 7.
(9) Benediktas XVI. Enciklika Caritas in veritate, 5.
(10). „Taip paþindama viltá, ji pasijuto esanti atpirkta, suvokë esanti ne vergë, bet laisvas Dievo vaikas. Ji suprato, kà norëjo pasakyti Paulius primindamas efezieèiams, kad jie pirmiau pasaulyje buvæ be vilties ir be Dievo – be vilties dël to, kad be Dievo“ (Benediktas XVI. Enciklika Spe salvi, 3).
(11) Kreipimasis á 2-osios tarptautinës konferencijos Combating Human Trafficking: Church and Law Enforcement in Partnership (2014 04 10) dalyvius: L‘Osservatore Romano, 2014 04 11, p. 7; plg. Apaðtaliðkasis paraginimas Evangelii gaudium, 270.
(12) Plg. Apaðtaliðkasis paraginimas Evangelii gaudium, 24; 270.
_________________________________________

© „Baþnyèios þiniø“ vertimas
KATALIKAI.LT