Popieþius PRANCIÐKUS

Þinia Pasaulinës taikos dienos (2018 m. sausio 1 d.) proga

Migrantai ir pabëgëliai: vyrai ir moterys, ieðkantys taikos

1. Taikos linkëjimas

Taika visiems þemës þmonëms ir visoms tautoms! Taika, kurià angelai skelbia piemenims Vieðpaties Gimimo naktá (1), yra visø þmoniø ir visø tautø gilus troðkimas, ypaè labiausiai kenèianèiø dël jos trûkumo. Jie yra mano mintyse ir maldose, o tarp jø noriu dar kartà priminti apie per 200 mln. pasaulyje esanèiø migrantø, ið jø 22, 5 mln. sudaro pabëgëliai. Pastarieji, kaip sakë mano mylimas pirmtakas Benediktas XVI, „yra vyrai ir moterys, vaikai, jaunuoliai ir seneliai, ieðkantys vietos, kur galëtø taikiai gyventi“ (2). Ieðkodami tos vietos, daugelis rizikuoja savo gyvybe kelionëje, daugeliu atvejø ilgoje ir pavojingoje, turi pakelti sunkumus ir kentëjimus, áveikti spygliuotas tvoras bei sienas, pastatytas siekiant juos sulaikyti nuo tikslo.

Gailestingumo dvasia apkabiname visus, kurie bëga nuo karo ir bado arba yra priversti apleisti savo þemæ dël diskriminacijos, persekiojimø, skurdo ar aplinkos nuniokojimø.

Suvokiame, kad nepakanka vien atverti ðirdis kitø kanèioms. Dar reikës daug nuveikti, kol mûsø broliai ir seserys galës vël taikingai gyventi saugiuose namuose. Kito priëmimas reikalauja konkretaus angaþavimosi, pagalbos ir palankumo, budraus ir supratingo dëmesio; taip pat reikia atsakingai suvaldyti sudëtingas situacijas, kurios kartais siejasi su kitomis jau egzistuojanèiomis gausiomis problemomis, taip pat visuomet ribotais iðtekliais. Valdantieji, laikydamiesi apdairumo dorybës, imdamiesi praktinio veikimo mokës priimti, vystyti, saugoti bei integruoti ir, „jei tai atitinka teisingai suprantamà bendràjá gërá, padës jø siekiui integruotis á naujà visuomenæ“ (3). Valdantiesiems tenka konkreti atsakomybë savo ðaliø visuomenëse, kurioms jie privalo garantuoti teisingas teises ir darnià plëtrà; jie negali elgtis kaip neprotingi statybininkai, kurie blogai apskaièiavo iðlaidas ir nepajëgia uþbaigti statyti pradëto bokðto (4).

2. Kodël tiek daug pabëgëliø ir migrantø?

Ðventasis Jonas Paulius II, pasitikdamas Didájá 2000 metø jubiliejø – sukaktá nuo to meto, kai angelai paskelbë taikà Betliejuje, atkreipë dëmesá, jog pabëgëliø gausëjimas yra padarinys „daugybës karø ir konfliktø, genocidø ir etniniø valymø“ (5), paþenklinusiø XX amþiø. Naujame ðimtmetyje dar neávyko esminio pokyèio: ginkluoti konfliktai ir kitos organizuoto smurto formos ir toliau nulemia þmoniø judëjimà valstybiø viduje ir uþ jø sienø.

Þmonës migruoja taip pat dël kitø prieþasèiø, o pirmutinë ið jø yra geresnio gyvenimo troðkimas, kurá „daþnai lydi mëginimas atsikratyti „beviltiðkumo“ dël nieko gero neþadanèios ateities“ (6). Iðvaþiuojama norint susijungti su savo ðeima, rasti darbo arba iðsilavinimo galimybæ: kas neturi tø teisiø, negyvena ramybëje. Be to, kaip pabrëþiau enciklikoje Laudato si‘, „tragiðkai gausëja migrantø, bëganèiø nuo vargo, kurá dar labiau didina nuniokota aplinka“ (7).

Dauguma migruoja reguliariais susisiekimo keliais, taèiau kai kurie renkasi kitoká keliavimà ið nusivylimo, kadangi jø tëvynë negarantuoja saugumo nei galimybiø, o legalûs keliai atrodo neprieinami, uþblokuoti arba pernelyg ilgi.

Daugelyje ðaliø, á kurias siekia patekti migrantai, iðplito retorika perdëtai akcentuojant grësmæ nacionaliniam saugumui arba naujøjø atvykëliø priëmimo kaðtus ir sykiu nekreipiant dëmesio á þmogiðkàjá orumà, kurá dera atpaþinti visuose þmonëse, nes jie yra Dievo sûnûs ir dukros. Tie, kurie aðtrina baimæ dël migrantø, galbût turi politiniø tikslø ir, uþuot ugdæ taikà, sëja smurtà, rasinæ diskriminacijà ir ksenofobijà, o tai kelia didelá susirûpinimà visiems, kuriems rûpi kiekvieno þmogaus apsauga (8).

Visi tarptautinës bendruomenës turimi duomenys rodo, kad migracija pasauliniu mastu ir toliau þenklins mûsø ateitá. Kai kurie þmonës èia áþvelgia grësmæ. Taèiau að raginu jus paþvelgti á tai su pasitikëjimu, kaip á ðansà kurti taikià ateitá.

3. Kontempliatyvus þvilgsnis

Tikëjimo iðmintis ðá þvilgsná sustiprina ir padeda suvokti, jog „migrantai ir juos priimanèios tautos priklauso vienai ðeimai ir visi turi tà paèià teisæ naudotis þemës gërybëmis, skirtomis, anot Baþnyèios socialinio mokymo, visiems. Tai solidarumo ir dalijimosi pagrindas“ (9). Ðie þodþiai mums primena naujosios Jeruzalës ávaizdá. Pranaðo Izaijo knyga (60 sk.), taip pat Apreiðkimo knyga (21 sk.) apraðo jà kaip miestà, kurio vartai visuomet atviri, kad galëtø áþengti visø tautø þmonës; jie þavisi miestu ir pripildo já turtø. Taika yra jas vedantis valdovas, o teisingumas – jame gyvenanèiøjø sambûvio principas.

Ðá kontempliatyvø þvilgsná turime nukreipti ir á mûsø gyvenamà miestà, reikia þvelgti „tikëjimo þvilgsniu, atrandanèiu Dievà, kuris gyvena jo namuose, gatvëse, aikðtëse, <...> skatindamas solidarumà, brolybæ, gërio, tiesos, teisingumo troðkimà“ (10), kitaip tariant, ágyvendindamas taikos paþadà.

Kai þvelgiame á migrantus ir pabëgëlius, toks þvilgsnis padës áþvelgti, jog jie atvyksta ne tuðèiomis rankomis: jie turi dràsos, gebëjimø, energijos ir siekiø, be to, savo kilmës ðaliø kultûrø turtus, kuriais daro turtingesná juos priimanèiø ðaliø gyvenimà. Tas þvilgsnis taip pat áþvelgs daugybës þmoniø, ðeimø ir bendruomeniø kûrybingumà, iðtvermæ ir atsidavimà – jie visose pasaulio vietose atveria duris ir ðirdis migrantams bei pabëgëliams, taip pat ten, kur iðtekliai nëra labai dideli.

Tas kontempliatyvus þvilgsnis galës paveikti atsakingø uþ vieðuosius reikalus asmenø sprendimus, kad migrantø priëmimo politika maksimaliai vadovautøsi teisingai suvokiamu bendruoju gëriu (11), taigi atsiþvelgiant á visø þmonijos ðeimos nariø ir kiekvieno atskirai gërá.

Kas vadovaujasi ðiuo þvilgsniu, gebës atpaþinti jau pasirodanèius taikos daigus ir rûpinsis jø augimu. Ðitaip á taikos ugdymo vietas bus perkeisti mûsø miestai, kurie daþnai padalyti ir poliarizuoti dël konfliktø, susijusiø su migrantø ir pabëgëliø buvimu.

4. Keturi kertiniai veiklos pamatai

Siekiant suteikti galimybæ prieglobsèio praðytojams, pabëgëliams, migrantams ir prekybos þmonëmis aukoms rasti jø ieðkomà taikà, reikia strategijos, kuri apimtø ketveriopà veiklà: priëmimà, apsaugà, ugdymà ir integravimà (12).

„Priëmimas“ atkreipia dëmesá á bûtinybæ iðplësti legalaus ávaþiavimo galimybes, kad pabëgëliai ir migrantai nebûtø siunèiami á vietas, kuriose jø laukia persekiojimai ir prievarta. Taip pat reikia subalansuotai rûpintis nacionaliniu saugumu ir pamatinëmis þmogaus teisëmis. Ðventasis Raðtas mums primena: „Nepamirðkite svetingumo, nes per já kai kurie, patys to neþinodami, buvo priëmæ vieðnagën angelus“ (13).

„Apsauga“ primena pareigà pripaþinti ir garantuoti nepaþeidþiamo orumo apsaugà tiems asmenims, kurie bëga dël realios grësmës, ieðkodami prieglaudos ir saugumo, taip pat uþkirsti kelià jø iðnaudojimui. Èia ypaè màstau apie moteris ir vaikus, esanèius situacijose, kai jie labiausiai iðstatomi grësmëms ir piktnaudþiavimui, vedanèiam net iki vergystës. Dievas nieko nediskriminuoja: „Vieðpats saugo ateivius, padeda naðlaièiui ir naðlei“ (14).

„Ugdymas“ susijæs su parama migrantø ir pabëgëliø integraliam þmogiðkajam vystymuisi. Tarp daugelio priemoniø, galinèiø padëti vykdyti ðià uþduotá, norëèiau pabrëþti, kaip svarbu vaikams ir jauniems þmonëms garantuoti prieigà prie visø lavinimosi lygmenø. Taip jie ne tik galës ugdyti ir vaisingai plëtoti savo gabumus, bet ir geriau gebës sutikti kitus, puoselëdami dialogo dvasià, o ne uþsisklendimà ir konfrontacijà. Biblija moko, kad Dievas yra „mylintis ateivá, parûpinantis jiems maistà ir drabuþá“; toliau raginama: „Mylësite tad ir jûs ateivá, nes jûs patys buvote ateiviai Egipto þemëje“ (15).

„Integruoti“ reiðkia suteikti pabëgëliams ir migrantams galimybæ visapusiðkai dalyvauti juos priimanèios visuomenës gyvenime, – pagal tarpusavio praturtinimo ir vaisingo bendradarbiavimo dinamikà, skatinant integralià þmoniø plëtrà vietinëse bendruomenëse. Kaip raðo ðventasis Paulius: „Jûs jau nebesate ateiviai nei svetimi, bet ðventøjø bendrapilieèiai ir Dievo namiðkiai“ (16).

Pasiûlymas dël dviejø Tarptautiniø susitarimø

Ið visos ðirdies trokðtu, kad ta dvasia lydëtø procesà, kuriuo per 2018 metus Jungtinø Tautø organizacijoje bûtø suformuluoti ir patvirtinti du pasauliniai susitarimai: vienas dël saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos, o kitas – dël pabëgëliø. Ðie pasauliniu lygmeniu priimti susitarimai nustatys politiniø programø ir praktinës veiklos gaires. Todël svarbu, kad jie bûtø ákvëpti atjautos, toliaregiðkumo ir ryþto, siekiant iðnaudoti kiekvienà progà taikos ugdymo paþangai. Tik tokiu bûdu ámanoma, kad bûtinas tarptautinës politikos realizmas nekapituliuotø prieð cinizmà ir abejingumo globalizacijà.

Dialogas ir koordinavimas ið tikrøjø yra bûtinybë ir tarptautinei bendruomenei bûdinga pareiga. Neapsiribojant nacionaliniø valstybiø sienomis tampa ámanoma pasiekti, kad maþiau pasiturinèios ðalys galëtø priimti didesná pabëgëliø kieká ir priimtø juos geriau, jei tarptautinis bendradarbiavimas laiduos jiems bûtinus iðteklius.

Tarnavimo integraliai þmogaus paþangai dikasterijos Migrantø ir pabëgëliø sekcija pasiûlë 20 veiklos punktø (17), kaip ágyvendinti minëtà ketveriopà veikimà politikoje, taip pat krikðèioniø bendruomeniø veikloje bei nuostatose. Ðiais ir kitais pasiûlymais siekiama parodyti Katalikø Baþnyèios dëmesá procesui, vedanèiam á minëtø Jungtiniø Tautø organizacijos pasauliniø susitarimø priëmimà. Tas dëmesys patvirtina bendresná sielovadiná rûpinimàsi, atsiradusá drauge su Baþnyèia ir iki ðiø dienø besireiðkiantá jos ávairiuose darbuose.

Mûsø bendriesiems namams

Mus ákvepia ðv. Jono Pauliaus II þodþiai: „Jei daugelis dalijasi svajone apie taikingà pasaulá, jei vertinamas migrantø ir pabëgëliø indëlis, tuomet þmonija gali vis labiau tapti visø ðeima, o mûsø pasaulis – tikrais „bendraisiais namais“ (18). Daugelis istorijoje átikëjo ðia svajone ir daugelis paliudijo, jog tai nëra neágyvendinama utopija.

Prie jø reikëtø priskaityti ðventàjà Pranciðkà Ksaverà Cabrini, kurios 100-osios gimimo dangui metinës sukanka 2017 m. Ðiandien, lapkrièio 13 d., daugelis baþnytiniø bendruomeniø ðvenèia jos minëjimà. Ta maþa ir didi moteris, paðventusi savo gyvenimà tarnystei migrantams, vëliau tapusi jø dangiðkàja globëja, mus pamokë, kaip galime priimti, saugoti, ugdyti ir integruoti tuos mûsø brolius ir seseris. Tegul jos uþtarimu Vieðpats leidþia mums visiems patirti, jog „teisumo vaisius sëjamas taikoje tiems, kurie neða taikà“ (19).

Ið Vatikano 2017 m. lapkrièio 13 d.
Ðventosios migrantø globëjos Pranciðkos Ksaveros Cabrini minëjimas

(1) Lk 2, 14.
(2) Vieðpaties angelo malda 2012 01 15.
(3) Jonas XXIII. Enciklika Pacem in terris, 57. 8.
(4) Plg. Lk 14, 28–30.
(5) Jonas Paulius II. Þinia Pasaulinës taikos dienos (2000 m.) proga, 3.
(6) Benediktas XVI. Þinia Pasaulinës migrantø ir pabëgëliø dienos (2013 m.) proga.
(7) Enciklika Laudato si‘, 25.
(8) Plg. Kalba nacionaliniams migrantø pastoracijos vadovams, dalyvavusiems Europos vyskupø konferencijø tarybos (CCEE) konferencijoje (2017 09 22).
(9) Benediktas XVI. Þinia Pasaulinës migrantø ir pabëgëliø dienos (2011 m.) proga.
(10) Apaðtaliðkasis laiðkas Evangelii gaudium, 71.
(11) Jonas XXIII. Enciklika Pacem in terris, 57.
(12) Plg. Þinia Pasaulinës migrantø ir pabëgëliø dienos (2018 m.) proga (2017 08 15), 15.
(13) Þyd 13, 2.
(14) Ps 146, 9.
(15) Ást 10, 18–19.
(16) Ef 2, 19.
(17) „20 pastoracinës veiklos punktø“ ir „20 veiklos punktø dël pasauliniø susitarimø“ (2017); þr. taip pat JTO dokumentà A/72/528.
(18) Jonas Paulius II. Þinia Pasaulinës taikos dienos (2004 m.) proga, 6.
(19) Jok 3, 18.

---------------------

Vertë „Baþnyèios þinios“, 2017 m. Nr. 12.