Lietuvà okupavusi SSRS 1955 m. lapkrièio 23 d. áteisino abortus.
Antinacionalinis ir antihumaniðkas ástatymas iki ðiol neatðauktas

1. Krikðèionys ir prigimtines vertybes branginantys þmonës, pasisakydami prieð abortus, paprastai sutelkiame savo argumentacijos ugná árodinëjimui, kad
a) moters ásèiose pradëtoji gyvybë yra þmogiðka nuo paèios pradþios;
b) taigi neþmoniðka, nedora ir ástatymiðkai neleistina þmogiðkà gyvybæ/bûtybæ naikinti;
c) toks privatus elgesys, tuo labiau tokia valstybiø nuostata, áteisinta juridiðkai, gresia katastrofiðkomis pasekmëmis visuomenës santykiams, moralei, demografijai, o ypaè – kiekybiðkai neskaitlingø tautø iðlikimui.

2. Mûsø oponentai – politiniai liberalai, keistokai suprantamo feminizmo ðalininkai ar tiesiog tradicinës moralës, religiniø vertybiø, Baþnyèios mokymo nemëgëjai – nuo ðiø objektyviai, atrodytø, nepaneigiamø faktø ginasi sunkiai pagrindþiamomis, ideologinëmis tezëmis, esà þmogaus gemalas ágyja þmogaus juridiná statusà ir teisæ á gyvenimà tiktai nuo kaþkelinto mënesio; esà moteris turi “teisæ rinktis”, gimdyti ar ne; vadinamasis “pasirinkimas” veidmainiðkai siejamas su asmens laisvëmis, valstybës demokratiðkumu ar, kaip iðsireiðkia viena LR Seimo narë, “individo teise kûrybiðkai tvarkyti savo gyvenimà”.

3. Visi ðie iðsisukinëjimai nëra patvirtinami nei atitinkamø srièiø moksliniais tyrimais, nei humaniðkumo principais, nei paprasèiausia gyvenimo praktika, patirtimi. Kaip þinome, tikroji padëtis yra tiesiog atvirkðtinë: mokslo tyrimai patvirtina þmoniø pradëtos gyvybës þmogiðkumà nuo pradþiø pradþios; abortø poveikio visuomenei beðaliðka analizë atskleidþia demoralizuojanèià, dehumanizuojanèià jø átakà ðeimø santykiams, medikø bendruomenës etinei atmosferai (nekalbant jau apie tai, kad abortø darymas yra tiesioginis Hipokrato priesaikos lauþymas) ir Valstybës, kuri uþuot atlikusi silpniausiøjø tautos nariø gynëjos pareigà, tampa jø grësme, iðsigimimà.

4. Taèiau mes nuolat ásitikiname, kad tokie patirties ir sveiko proto argumentai, kaip, beje, ir kitose Lietuvai gyvybiðkai svarbiose alkoholizacijos ribojimo, eismo avaringumo srityse, tedaro minimalø poveiká tiek realiam daugumos þmoniø elgesiui, tiek ástatymø leidëjø ágyvendinamai politikai. Panaðiai menkà atgarsá teturi krikðèioniø, tikinèiøjø organizuojamos protesto akcijos, peticijos, reikalavimai valdþiai. Kodël taip yra ir kà dar galëtume padaryti, kad padëtis keistøsi – kad iðsaugotume þmoniðkumà tarpusavio santykiuose – o tai reiðkia, ir tëvø santykyje su jø pradëtu kûdikiu – ir kad sustabdytume akivaizdø lietuviø tautos nykimà, demografinæ krizæ ?

5. Tai, kad okupacinës sovietø valdþios iðleistas abortus áteisinantis ástatymas iki ðiol praktikuojamas, o bandymai já atðaukti nesusilaukia platesnio palaikymo, verèia daryti kelias nelinksmas iðvadas. Jeigu didþioji dalis politiðkai aktyviø pilieèiø, intelektualø, moterø organizacijø, kultûros veikëjø nekelia savo protesto balso prieð ðià aliarmuojanèià situacijà, reiktø manyti, kad tokia padëtis platiems visuomenës sluoksniams priimtina. Tiesiai ir skaudþiai sakant, daugumai suaugusiøjø ðalies gyventojø maloni ir patogi legalizuota galimybë atsikratyti savo pradëtu kûdikiu. Pripaþinkime - mes, krikðèionys, Lietuvos patriotai ir visi prigimtiniø gyvenimo dësniø gynëjai, skambinantys pavojaus varpais dël abortinio mentaliteto plëtros, ðiandien esame nelabai átakinga, sprendimus daranèiø politikø daþnai ignoruojama, o didþiosios þiniasklaidos iðjuokiama ir maltretuojama maþuma. Tai savo ruoþtu patvirtina kità liûdnà tiesà, kad gyvename smarkiai nukrikðèionëjusioje ir sparèiais tempais nuþmogëjanèioje visuomenëje.

6. Taèiau tokios gana pesimistinës áþvalgos – o greièiau akivaizdþios tikrovës konstatavimas – slepia savyje ir gyvenimo gynëjø taktikos bei strategijos pasiûlymà, ir gërio pergalës viltá. Esamos netoleruotinos padëties prieþastys – hedonistinës, vartotojiðkos gyvensenos ásitvirtinimas buityje, ðeimos santykiø praktikoje – ir atitinkamos materialistinæ, neásipareigojanèià elgsenà teisinanèios ideologemos, be perstojo indoktrinuojanèios þmoniø sàmones, formuojanèios “vieðàjà nuomonæ” per masinæ kultûrà.

7. Be abejo, kaip atsvarà gyvybës neigëjø puolimui pagal krikðèioniðkà sàþinæ privalome tæsti pastangas, kurias darëme iki ðiol – tai ir teisinga, objektyvi informacija visais mums prieinamais kanalais, ir vieðos akcijos, atkreipianèios dëmesá á abortø politikos þiaurumà ir blogá, ir peticijos su paraðais valdþios ástaigoms. Bet ið esmës pakeisti dabar vyraujanèià gyvenimo neigimo kryptá galësime tik kaip krikðèionys nuolat pateikdami átikinanèià, visaapimanèià alternatyvà postmodernistinei susinaikinimo ideologijai. Vien tiktai plikø nuorodø, kad abortai yra absoliutus blogis, þmogþudystë, moteriðkumo, motinystës paniekinimas ir visuomenës akligatvis – nepakanka. Turime pasiûlyti gerokai suvedþiotiems, manipuliuojamiems jaunimo, suaugusiøjø protams labai patrauklià gyvybës pasirinkimo alternatyvà. Atskleisti, kuo graþus, laimæ dovanojantis ir asmenybæ bei ðeimà turtinantis yra savo egoistiniø interesø atsisakymas vardan kûdikio, sutuoktinio, tautos gërio. Ir suformuluoti, átvirtinti gyvenimà teigiantá poþiûrá rimtomis, pagrástomis mokyklinës pedagogikos, socialinës ekonominës politikos, valstybinio prigimtinës ðeimos palaikymo koncepcijomis. Todël ðiuo metu labai svarbu, kad geros valios þmonës ir organizacijos kuo masiðkiau atsilieptø á Lietuvos ðeimos centrø ir NŠTA (Nacionalinës ðeimø ir tëvø asociacijos) kvietimà, paremdami Valstybinës ðeimos politikos koncepcijos ir Paramos ðeimai pagrindø ástatymo projektus. Tik veikdami plaèiu bendraþmogiðkøjø principø gynimo frontu, ieðkodami sàjungininkø ir bendraminèiø visur, kur atsiranda neabejingø kilnaus þmoniðkumo ir sveikos, doros tautos iðsaugojimui, ástengsime iðkelti Gyvybës teises prieð tariamà þudymo teisëtumà. Taip Dievas mums tepadeda!

Kun. Robertas GRIGAS

Pasisakymas konferencijoje “Uþ gyvybæ”
Domeikavos gimnazija, 2007 11 23