ÞMONIØ ŠEIMA – TAIKOS BENDRUOMENË

1. Prasidedant naujiems metams, norëèiau viso pasaulio vyrams ir moterims karðtai palinkëti ramybës ir sykiu perduoti nuoðirdþià vilties þinià. Tai darau siûlydamas drauge apmàstyti ðios þinios pradþioje mano nurodytà bei man itin rûpimà temà: Þmoniø ðeima – taikos bendruomenë. Pirmutinei þmoniø bendrystës formai pradþià duoda vyro ir moters, nusprendusiø tvariai susivienyti bendram naujos ðeimos statydinimui, meilë. Taèiau ir Þemës tautos paðauktos steigti tarp savæs solidarumo ir bendradarbiavimo santykius, kaip ir pridera vienos þmoniø ðeimos nariams: „Visos tautos, – yra pareiðkæs Vatikano II Susirinkimas, – sudaro vienà bendruomenæ ir yra vienos kilmës, nes Dievas visà þmoniø giminæ apgyvendino Þemës pavirðiuje (plg. Apd 17, 26); vienas yra ir visø galutinis tikslas – Dievas“ (1).

Šeima, visuomenë ir taika

2. Vyro ir moters santuoka pagrásta prigimtinë ðeima, kaip glaudi gyvenimo ir meilës bendruomenë (2), yra „pirma visuomenës ir asmens „humanizacijos“ vieta“ (3), „gyvenimo ir meilës lopðys“ (4). Todël ðeima pagrástai vadinama pirma prigimtine visuomene, „dieviðkàja institucija, kaip kiekvienos socialinës tvarkos prototipas sudaranèia asmenø gyvenimo pagrindà“ (5).

3. Sveikame ðeimos gyvenime iðties patiriami keli pamatiniai taikos dëmenys: teisingumas ir meilë tarp broliø ir seserø, autoriteto, kurá iðreiðkia tëvai, paskirtis, meilës kupinas tarnavimas silpniausiems – maþiems, sergantiems ar pagyvenusiems – nariams, abipusë pagalba tenkinant gyvenimo poreikius, pasirengimas priimti kità ir prireikus jam atleisti. Todël ðeima yra pirmutinë ir nepamainoma taikos ugdytoja. Tad nestebëtina, kad smurtas ðeimoje laikomas ypaè netoleruotinu dalyku. Taigi ðeimà vadinant „pirmutine ir gyvybiðkai svarbia visuomenës làstele“ (6), iðreiðkiama kai kas esminga. Šeima visuomenës pamatas yra ir todël, kad ji duoda galimybæ lemtingai patirti taikà. Ið to iðplaukia, kad þmoniø bendruomenë negali atsisakyti ðeimos atliekamos tarnystës. Kur kitur ugdomas þmogus galëtø geriau autentiðkai paragauti taikos, negu gamtos jam parengtame pirmapradþiame „lizde“? Šeimos þodynas yra taikos þodynas; norint taikos þodyno neuþmirðti, juo bûtina nuolatos naudotis. Dël kalbos infliacijos visuomenë neturëtø prarasti sàsajos su „gramatika“, kurios kiekvienas kûdikis ið motinos ir tëvo judesiø bei þvilgsniø iðmoksta pirmiau negu þodþiø.

4. Kadangi ðeimai tenka uþduotis auklëti savo narius, ji turi ypatingas teises. Visuotinëje þmogaus teisiø deklaracijoje, kuri yra teisinës kultûros tikrai visuotinës vertës pasiekimas, tvirtinama, kad „ðeima yra prigimtinis ir pamatinis visuomenës grupinis vienetas ir turi teisæ á visuomenës bei valstybës teikiamà apsaugà“ (7). Šventasis Sostas ðeimai irgi yra pripaþinæs ypatingà teisiná kilnumà paskelbdamas Šeimos teisiø chartijà. Preambulëje paraðyta: „Asmens teisëms, net jei jos suformuluotos kaip individo teisës, bûdingas pamatinis socialinis matmuo, kurio ágimta bei gyvybinë iðraiðka yra ðeima“ (8). Chartijoje pateikiamomis teisëmis iðreiðkiama ir iðskleidþiama þmogaus ðirdyje áraðyta ir jam proto apreiðkiama prigimtinë teisë. Šeimos teisiø neigimas ar apribojimas, aptemdydamas tiesà apie þmogø, grasina paèios taikos pamatams.

5. Kas – kad ir nesàmoningai – stoja skersai kelio ðeimos institucijai, tas daro taikà nacionalinëje ir tarptautinëje bendruomenëje trapià, nes silpnina svarbiausià taikos „agentûrà“. Šis momentas vertas ypatingo apmàstymo: visa, kas prisideda prie vyro ir moters santuoka pagrástos ðeimos silpninimo, kas tiesiogiai ar netiesiogiai kausto ðeimos pasirengimà atsakingai priimti naujà gyvybæ, neleidþia jai ágyvendinti savo teisës bûti pirmutine uþ vaikø auklëjimà atsakinga instancija, – visa tai yra objektyvi kliûtis taikos kelyje. Šeimai reikia namø, jai reikia darbo bei deramo tëvø veiklos namø aplinkoje pripaþinimo, mokyklos vaikams ir pagrindinës medicininës pagalbos visiems. Visuomenë ir politika, kurios nesistengia ðeimai ðiose srityse padëti, atima ið savæs esminá tarnavimo taikai ðaltiná. Dël turimø ugdomøjø galimybiø ypatinga atsakomybë skatinti pagarbà ðeimoms, atskleisti jø lûkesèius bei teises bei kelti aikðtën jø groþá pirmiausia tenka visuomenës komunikavimo priemonëms.

Þmonija yra didþiulë ðeima

6. Socialinë bendruomenë, kad galëtø gyventi taikoje, irgi paðaukta laikytis vertybiø, kuriomis remiasi ðeimos bendruomenë. Tai taikytina ir vietinëms, ir nacionalinëms bendruomenëms; tai galioja net tautø bendrijai, þmoniø ðeimai, gyvenanèiai bendruose namuose – Þemëje. Taèiau þvelgiant ið ðios perspektyvos nevalia uþmirðti, kad ðeima prasideda nuo atsakingo ir galutinio vyro ir moters „taip“ ir gyvena atsakingu vaikø, kuriø pamaþu vis daugiau atsiranda, „taip“. Kad klestëtø, ðeimos bendruomenei bûtinas didþiadvasiðkas visø jos nariø sutarimas. Toks suvokimas turëtø tapti visø, paðauktø sudaryti visuotinæ þmoniø ðeimà, ásitikinimu. Reikia mokëti asmeniðkai tarti „taip“ ðiam paðaukimui, Dievo áraðytam á paèià mûsø prigimtá. Neatsitiktinai gyvename vieni ðalia kitø; bûdami þmonës visi esame tame paèiame kelyje ir einame juo kaip broliai ir seserys. Todël esmingai svarbu, kad kiekvienas ásipareigotø gyventi atsakomybës Dievo atþvilgiu nuostata, áþvelgdamas jame savo paties bei kiekvieno kito egzistencijos pirmapradá ðaltiná. Þvelgiant á ðá aukðèiausiàjá Pradà, galima suvokti besàlygiðkà kiekvieno þmogaus vertæ bei sukurti prielaidas sutaikintai þmonijai statydinti. Be tokio transcendentinio pamato visuomenë tëra kaimynø sankaupa, o ne broliø ir seserø, paðauktø sudaryti vienà didelæ ðeimà, bendruomenë.

Šeima, þmoniø bendruomenë ir aplinka

7. Šeimai reikia namø, tinkamos aplinkos, kurioje ji galëtø plëtoti savo santykius. Þmoniø ðeimai tokie namai yra Þemë, aplinka, duota mums Dievo, Kûrëjo, idant kûrybiðkai bei atsakingai jà apgyventume. Turime rûpintis aplinka: ji patikëta þmogui, kad ðis jà atsakingos laisvës dvasia sergëtø bei dirbtø, kaip orientaciniu kriterijumi visada vadovaudamasis visø gerove. Þmogus, þinoma, vertingesnis uþ visà kûrinijà. Gerbti aplinkà nereiðkia laikyti materialià gamtà ar gyvûnø pasaulá svarbesniais uþ þmogø. Tai veikiau reiðkia savanaudiðkai netraktuoti jos kaip visiðkai disponuojamos savo interesø naudai, nes bûsimosios kartos turi teisæ gauti naudos ið kûrinijos, jos atþvilgiu iðsaugodamos lygiai tokià paèià atsakingos laisvës dvasià, kokios reikalaujame ið savæs. Kartu neturime iðleisti ið akiø vargðø, daþnai atkirstø nuo kûrinijos gërybiø visuotinës paskirties. Šiandien þmonija baiminasi dël bûsimos ekologinës pusiausvyros. Tokiø vertinimø pravartu imtis apdairiai, puoselëjant dialogà tarp ekspertø ir þinovø, ideologiðkai neskubant daryti skubotø iðvadø, pirmiausia ieðkant bendrojo plëtros modelio, laiduojanèio visø gerovæ paisant ekologinës pusiausvyros. Su aplinkosauga susijusios iðlaidos turëtø bûti padalytos tinkamai, atsiþvelgiant á ávairiø ðaliø skirtingà plëtrà bei solidarumà su bûsimosiomis kartomis. Apdairumas nereiðkia atsisakyti imtis atsakomybës bei atidëlioti sprendimus; tai veikiau reiðkia prisiimti pareigà, atsakingai pasvërus, bendrai nuspræsti, kokiu keliu pasukti siekiant stiprinti þmogaus ir aplinkos sandorà, kuri turëtø bûti Dievo, ið kurio kylame ir pas kurá einame, kuriamosios meilës atspindþiu.

8. Šiuo atþvilgiu esmingai svarbu „jausti“ Þemæ kaip „mûsø bendrus namus“ ir, stengiantis palenkti jà visø tarnavimui, veikiau rinktis ne vienaðaliðkø sprendimø, bet dialogo kelià. Prireikus tarptautiniu lygmeniu galima pagausinti institucijø, siekiant imtis bendro mûsø „namø“ valdymo; taèiau dar svarbiau dëti pastangas, kad bûtø visuotinai suvokiama bûtinybë atsakingai bendradarbiauti. Horizonte ryðkëjanèios problemos sudëtingos, ir laikas nelaukia. Norint situacijà veiksmingai keisti, bûtina darniai veikti. Sritis, kurioje ypaè reikia suintensyvinti dialogà tarp tautø, yra planetos energetiniø iðtekliø valdymas. Tai dvejopai neatidëliotina technologiðkai paþangioms ðalims: viena vertus, bûtina permàstyti dabartinio plëtros modelio sàlygotus didþiulius vartojimo standartus ir, kita vertus, pasirûpinti tinkamomis investicijomis á skirtingus energijos ðaltinius bei tinkamesniu energijos vartojimu. Kylanèios ðalys jauèia energijos alká, taèiau tas poreikis kartais tenkinamas darant þalà neturtingoms ðalims, kurios dël savo nepakankamos technologinës struktûros priverstos savo energetinius iðteklius pardavinëti per þema kaina. Protektorato formomis ar bent akivaizdþiai þeminanèiomis priklausomybëmis retsykiais apribojama net jø politinë laisvë.

Šeima, þmoniø bendruomenë ir ekonomika

9. Esminë taikos pavienëse ðeimose prielaida yra jø rëmimasis tvirtu bendrai pripaþástamø dvasiniø bei etiniø vertybiø pamatu. Taèiau sykiu pridurtina, kad ðeima autentiðkà taikà patiria tik tada, kai niekam netrûksta to, kas bûtina, ir ðeimos turtas – vienø darbo vaisiai, kitø santaupos ir visø veiklus bendradarbiavimas – gerai tvarkomas, solidariai, be kraðtutinumø ir neðvaistant. Tad ðeimos taikai bûtinas, viena vertus, atsivërimas transcendentiniam vertybiø paveldui, ir, kita vertus, svarbu iðmintingai tvarkyti materialines gërybes bei santykius tarp asmenø. Apleidus ðá aspektà, dël netikrumo, grasinanèio ðeimos ateièiai, nukenèia abipusis pasitikëjimas.

10. Panaðiai galima pasakyti ir apie tà kità didelæ þmoniø ðeimà, kuri yra visa þmonija. Þmonijos ðeimai, globalizacijos reiðkinio ðiandien dar labiau suvienytai, bûtinas ne tik bendrai pripaþástamø vertybiø pamatas, bet ir ekonomika, atsiliepianti á tikruosius pasaulinio matmens bendrojo gërio poreikius. Rëmimasis prigimtine ðeima ir ðiuo atþvilgiu atsiskleidþia kaip labai reikðmingas. Tarp pavieniø þmoniø ir tarp tautø skatintini derami ir nuoðirdûs santykiai, visiems teikiantys galimybæ pariteto ir teisingumo pagrindu bendradarbiauti. Sykiu bûtina stengtis iðmintingai naudoti iðteklius bei teisingai paskirstyti gërybes. Ypaè neturtingosioms ðalims teikiama pagalba turëtø atitikti sveikà ekonominæ logikà, vengiant ðvaistymo, galiausiai tetarnaujanèio pirmiausia brangiems biurokratiniams aparatams iðlaikyti. Deramai atsiþvelgti privalu ir á moralinæ pareigà rûpintis, kad ûkinës organizacijos vadovautøsi ne vien grieþtais greito pelno dësniais, kurie gali pasirodyti esà neþmoniðki.

Šeima, þmoniø bendruomenë ir dorovinis ástatymas

11. Šeima gyvena taikoje, kai visi jos nariai paklûsta bendrai normai: ði turi neleisti reikðtis egoistiniam individualizmui bei vienyti individus, skatindama jø darnø sugyvenimà bei kryptingà veiklà. Šis savaime akivaizdus principas galioja ir didesnëms bendruomenëms – vietinëms, nacionalinëms ir tarptautinëms. Norint taikos, bûtinas bendras ástatymas, padedantis laisvei bûti ne akla savivale, bet paèia savimi bei apsaugantis silpnesnájá nuo stipresniojo piktnaudþiavimø. Tautø ðeimoje daþnai pasitaiko savavaliðko elgesio – tiek pavienëse valstybëse, tiek santykiuose tarp valstybiø. Taip pat daþnai bûna, kad silpnesnysis priverstas nusilenkti ne teisingumo reikalavimams, bet akivaizdþiai uþ já daugiau priemoniø turinèiojo jëgai. Bûtina pakartoti: galia visada drausmintina ástatymu, ir tai turëtø galioti ir santykiams tarp suvereniø valstybiø.

12. Apie ástatymo prigimtá bei paskirtá Baþnyèia savo nuomonæ yra pareiðkusi daug kartø: teisinë norma, reguliuojanti þmoniø tarpusavio santykius, tramdydama iðoriná elgesá ir numatydama bausmes nusiþengusiesiems kaip kriterijumi vadovaujasi dalykø prigimtimi pagrásta dorovine norma. Þmogaus protas jà – bent jos pagrindinius reikalavimus – áþvelgti geba, taip pakildamas ligi visø daiktø pradþioje stovinèio Dievo kûrybingojo proto. Ši dorovinë norma turi reguliuoti sàþinës sprendimus bei bûti orientyru visam þmoniø elgesiui. Ar yra teisiniø normø, taikytinø þmonijos ðeimà sudaranèioms tautoms? Atsakymas ðtai toks: taip, tokiø normø yra, taèiau kad jos tikrai bûtø veiksmingos, teisinë norma turëtø remtis prigimtine dorovine norma, prieðingu atveju ji paliekama trapiø bei laikinø susitarimø valiai.

13. Prigimtinës dorovinës normos paþinimas nëra neprieinamas tam, kas á save gilinasi ir savo paskirties akivaizdoje ieðko vidinës giliausiø savo esybës polinkiø logikos. Jis gali, nors ir svyruodamas bei dvejodamas, atrasti bent esminius ðio bendrojo dorovës dësnio bruoþus – ástatymo, ágalinanèio þmones, nepaisant jø kultûriniø skirtumø, susitarti tarpusavyje dël svarbiausiø to, kas gera ir bloga, teisinga ir neteisinga, aspektø. Bûtina á ðá pamatiná ástatymà atsigræþti ir jo paieðkai skirti mûsø geriausias intelektines pajëgas, nesileidþiant bûti ábauginamiems akivaizdumo stokos bei nesusipratimø. Nors fragmentiðkai ir ne visada nuosekliai, taèiau prigimtiniame ástatyme besiðaknijanèiø vertybiø esama tarptautiniuose susitarimuose, visuotinai pripaþintose valdþios formose ir humanitarinës teisës, átrauktos á pavieniø valstybiø ástatymus ar tarptautiniø organizacijø nuostatus, principuose. Þmonija nëra „be ástatymo“. Nepaisant to, neatidëliotina tæsti dialogà ðiomis temomis skatinant pavienes valstybes savo ástatymus vis labiau atverti pamatinëms þmogaus teisëms pripaþinti. Teisinës kultûros plëtojimasis pasaulyje priklauso, be kita ko, nuo pastangø visada pripildyti tarptautines normas kuo giliausio þmogiðkojo turinio, idant jos neapsiribotø procedûromis, kurias lengva apeiti siekiant egoistiniø ar ideologiniø tikslø.

Konfliktø áveikimas ir nusiginklavimas

14. Þmonija mûsø dienomis, deja, iðgyvena gilius susiskaldymus ir didelius konfliktus, metanèius niûrius ðeðëlius ant jos ateities. Plaèias planetos sritis apëmusios stiprëjanèios átampos, pavojus, kad vis daugiau ðaliø ágis branduoliniø ginklø, kiekvienam atsakingam þmogui pagrástai kelia susirûpinimà. Afrikos þemyne tebesiauèia daugybë pilietiniø karø, nors ten nemaþai ðaliø yra pasiekusios paþangos laisvës ir demokratijos poþiûriu. Artimieji Rytai, kaip ir anksèiau, tebëra konfliktø ir pasikësinimø, daranèiø átakà ir kaimyninëms ðalims bei kelianèiø grësmæ átraukti jas á smurto spiralæ, arena. Visuotinesniu lygmeniu apgailestaujant konstatuotina, jog daugëja á ginklavimosi varþybas ásitraukusiø ðaliø: net besiplëtojanèios ðalys þymià savo vidinio visuminio produkto dalá skiria ginklams pirkti. Atsakomybë uþ tokià praþûtingà prekybà tenka daug kam: industrializuoto pasaulio ðalims prekyba ginklais duoda daug pelno, daugelyje neturtingø ðaliø valdanèios oligarchijos pirkdamos vis tobulesnius ginklus trokðta sustiprinti savo padëtá. Tokiais sunkiais laikais visiems geros valios þmonëms tikrai bûtina mobilizuotis konkretiems susitarimams dël veiksmingos demilitarizacijos pirmiausia branduoliniø ginklø srityje pasiekti. Šá metà, kai branduolinio ginklo neplatinimo procesas neiðjuda ið vietos, jauèiu pareigà paraginti valdþios institucijas ryþtingiau atnaujinti derybas dël tolesnio ir sutarto branduoliniø ginklø iðmontavimo. Þinau, jog taip ragindamas iðreiðkiu bendrà troðkimà visø, kuriems rûpi þmonijos ateitis.

15. Praëjo ðeðiasdeðimt metø nuo tada, kai Jungtiniø Tautø Organizacija iðkilmingai paskelbë Visuotinæ þmogaus teisiø deklaracijà (1948–2008). Šiuo dokumentu þmonija sureagavo á Antrojo pasaulinio karo baisumus, pripaþindama vienodu kilnumu besiremianèià visø þmoniø vienybæ ir þmoniø sugyvenimo centru padarydama pagarbà asmens ir tautø pagrindinëms teisëms: tai buvo lemiamas þingsnis sunkiame ir reikliame kelyje á santarvæ ir taikà. Paminëti atskiru þodþiu verta Šventojo Sosto prieð dvideðimt penkerius metus priimtos Šeimos teisiø chartijos jubiliejø (1983–2008) bei Pasaulinës taikos dienos ðventimo keturiasdeðimtàsias metines (1968–2008). Ši ðventë radosi ið popieþiui Pauliui VI Apvaizdos ákvëptos minties, kurià su didþiuliu ásitikinimu toliau plëtojo mano mylimas bei gerbiamas pirmtakas popieþius Jonas Paulius II. Šios dienos ðventimas Baþnyèiai daugelá metø teikë galimybæ ðia proga skelbiamomis þiniomis plëtoti aiðkinamàjá mokymà ðios pamatinës þmogaus gërybës labui. Tokiø reikðmingø sukakèiø ðviesoje kvieèiu kiekvienà þmogø dar aiðkiau ásisàmoninti bendrà priklausomybæ vienai þmonijos ðeimai bei dëti pastangas, kad bendras gyvenimas Þemëje vis labiau atspindëtø ðá ásitikinimà, nuo kurio priklauso tikros ir ilgalaikës taikos pastatydinimas. Be to, kvieèiu tikinèiuosius nenuilstamai melsti Dievo didþios taikos dovanos. Krikðèionys savo ruoþtu þino galá patikëti save Marijos uþtarimui. Ji, Dievo Sûnaus, priëmusio kûnà dël visos þmonijos iðganymo, Motina, yra visø Motina.

Visiems linkiu linksmø Naujøjø metø!

Vatikanas, 2007 m. gruodþio 8 d.

BENEDICTUS PP. XVI

(1) Deklaracija Nostra aetate, 1.
(2) Plg. VATIKANO II SUSIRINKIMAS. Pastoracinë konstitucija Gaudium et spes, 48.
(3) JONAS PAULIUS II. Apaðtaliðkasis laiðkas Christifideles laici, 40: AAS 81 (1989), 469.
(4) Ten pat.
(5) POPIEÞIŠKOJI TEISINGUMO IR TAIKOS TARYBA. Baþnyèios socialinio mokymo santrauka, 211.
(6) VATIKANO II SUSIRINKIMAS. Dekretas Apostolicam actuositatem, 11.
(7) Str. 16/3.
(8) POPIEÞIŠKOJI ŠEIMOS TARYBA. Šeimos teisiø chartija (1983 11 24), preambulë, A. _______________________________________________________________________

© Vertimas á lietuviø k., „Baþnyèios þinios“